- Eleonora Budzinauskienė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Ketvirtadienį europarlamentarai pritarė siūlymui skirti milijardo eurų paskolą Ukrainai, siekdami padengti šalies finansavimo poreikį, šaliai kariaujant su Rusija.
Makrofinansinė parama užsienio šalims yra išimtinė skubi ES priemonė, skirta spręsti dideliems mokėjimų balanso sunkumams. Nuo 2014 m. Ukrainai jau skirta daugiau kaip 6 mlrd. eurų ES paramos, o tai yra septintasis ES paramos paketas. Kartu su anksčiau šiais metais išmokėta 1,2 mlrd. eurų skubia parama finansinė pagalba Ukrainai nuo karo pradžios pasieks 2,2 mlrd. eurų ir galėtų siekti iki 10 mlrd. eurų, jei bus suteikta visa išskirtinė makrofinansinė pagalba.
Milijardo eurų paskola bus išmokėta su sąlyga, kad Ukraina puoselės veiksmingus demokratinius mechanizmus, įskaitant daugiapartinę parlamentinę sistemą, laikysis teisinės valstybės principo ir gerbs žmogaus teises.
Rusijos karas prieš Ukrainą ne tik padarė didžiulę žalą ekonomikai – šalyje sugriauti keliai, tiltai, gamyklos, ligoninės – bet ir lėmė tai, kad valstybė prarado prieigą prie tarptautinių kapitalo rinkų. Tarptautinio valiutos fondo vertinimu, dėl to mokėjimų balanso finansavimo trūkumas per visus 2022 m. pasieks apie 39 mlrd. JAV dolerių.
EP biuro Lietuvoje duomenimis, ES paskolos Ukrainai suteikimui skubos tvarka pritarė 522 EP nariai, 17 nepritarė, o 25 susilaikė.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
D. Tuskas: Lenkija išleis daugiau nei 2,3 mlrd. eurų rytinei sienai stiprinti1
Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas šeštadienį pranešė, kad Lenkija išleis daugiau kaip 2,3 mlrd. eurų sustiprinti savo rytinei sienai, rytiniam Europos Sąjungos flangui. ...
-
V. Zelenskis: Ukraina turi 25 proc. reikiamos oro gynybos
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį interviu naujienų agentūrai AFP teigė, kad jo šaliai reikia daugiau kaip šimto lėktuvų, kad būtų galima atremti Rusijos oro pajėgas, ir sakė, kad Ukraina turi tik ketvirtadalį reik...
-
Gegužės 18-oji Lietuvoje ir pasaulyje1
Gegužės 18-oji, šeštadienis, 20 savaitė. ...
-
V. Putinas atmeta E. Macrono raginimą per olimpines žaidynes nutraukti ugnį Ukrainoje
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį davė suprasti, kad Maskva nevykdys raginimų per vasaros olimpines žaidynes nutraukti ugnį Ukrainoje, ir atkreipė dėmesį į, jo teigimu, nesąžiningą elgesį su Rusijos sportininkais. ...
-
Britų žvalgyba: Rusijos gynybos ministro pakeitimas vargu ar pakeis karo eigą Ukrainoje
Andrejaus Belousovo paskyrimas Rusijos gynybos ministru vietoj buvusio ministerijos vadovo Sergejaus Šoigu vargu ar turės tiesioginės įtakos Rusijos karo Ukrainoje eigai, sakoma socialinės žiniasklaidos platformoje „X“ paskelbtoje atnau...
-
V. Zelenskis pasirašė įstatymą, leisiantį daliai kalinių kovoti ginkluotosiose pajėgose
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį pasirašė įstatymą, leisiantį daliai kalinių kovoti ginkluotosiose pajėgose su į šalį įsiveržusiais rusų kariais, skelbiama ukrainiečių parlamento interneto svetainėje. ...
-
Ministras: išpuolis prieš sinagogą Prancūzijoje yra antisemitinis poelgis4
Prancūzijos vidaus reikalų ministras Geraldas Darmaninas penktadienį pareiškė, kad išpuolis prieš sinagogą yra „antisemitinis poelgis“. Jis pasmerkė „niekingą“ smurtą prieš Prancūzijos žydus. ...
-
Į Minską pabėgęs Lenkijos teisėjas siekia gauti Baltarusijos pilietybę5
Į Minską pabėgęs Lenkijos teisėjas Tomaszas Szmydtas (Tomašas Šmidtas) sako sieksiantis gauti Baltarusijos pilietybę, teigia valstybinė baltarusių žiniasklaida. ...
-
Vakarai ragina Izraelį nepradėti didelio puolimo Rafache: tai turėtų katastrofiškų padarinių
13 Vakarų valstybių, tarp jų nemažai tradicinių Izraelio rėmėjų, penktadienį paragino žydų valstybę nepradėti didelio puolimo Rafache. ...
-
V. Zelenskis: pirmą kartą nuo karo pradžios nė viena brigada nesiskundžia sviedinių stygiumi
Pirmą kartą nuo karo pradžios nė viena brigada nesiskundžia, kad neturi artilerijos sviedinių. ...