- Rūta Androšiūnaitė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kroatijoje po neseniai įvykusio karšto dviejų aukščiausio rango šalies pareigūnų apsižodžiavimo, sukėlusio politinę krizę Europos Sąjungai ir NATO priklausančioje Balkanų šalyje, trečiadienį vyks parlamento rinkimai.
Rinkimuose valdančioji konservatyvioji Kroatijos demokratinė sąjunga (HDZ), vadovaujama dabartinio ministro pirmininko Andrejaus Plenkovičiaus, varžysis su grupe centro ir kairiųjų partijų, kurios paskelbė, kad dalyvaus rinkimuose kaip aljansas, kuriam neoficialiai vadovauja prezidentas Zoranas Milanovičius ir jo Socialdemokratų partija (SDP).
Rinkimuose į 151 vietos Kroatijos parlamentą daug kas pastatyta ant kortos ne tik pačiai šaliai, bet ir Europai, kovojančiai su nestabilumu, kurį sukėlė Rusijos invazija į Ukrainą.
Jei HDZ liktų valdžioje, šalis išlaikytų santykinį politinį stabilumą ir nenukryptų nuo provakarietiško kurso, remdama Ukrainą kovoje su Rusija. SDP sėkmė galėtų padėti jai siekti pergalės birželį vyksiančiuose Europos Parlamento rinkimuose ir gruodį vyksiančiuose prezidento rinkimuose. Tai pakirstų ilgametį HDZ dominavimą politikoje ir galbūt atvertų erdvę stipresnei prorusiškai įtakai šalyje, panašiai kaip Vengrijoje ir Slovakijoje.
Nuo 1991-ųjų, kai Kroatija tapo nepriklausoma, HDZ iš esmės visą laiką buvo valdžioje. Adrijos jūros valstybė 2013 metais tapo naujausia Europos Sąjungos nare, o praėjusiais metais prisijungė prie Šengeno erdvės, kurioje galima keliauti be vizų, ir euro zonos.
Prezidentas Kroatijoje atlieka daugiausia ceremoninį vaidmenį, o didžiausią politinę galią turi ministras pirmininkas.
Z. Milanovičius, sušaukęs rinkimus ir paskelbęs apie savo ambicijas užimti ministro pirmininko postą, pradėjo rinkimų kampaniją SDP vardu. Tačiau įsikišo Kroatijos konstitucinio teismo teisėjai, pareiškę, kad šis žingsnis prieštarauja Konstitucijai.
Jie teigė, kad prezidentas negali kandidatuoti į ministro pirmininko postą, dalyvauti artėjančiuose parlamento rinkimuose ar agituoti už kurią nors partiją, jei prieš tai neatsistatydins.
Z. Milanovičius nesutiko, atvirai ignoruodamas teismą ir toliau agituodamas už kairiojo sparno aljansą. Jis apkaltino A. Plenkovičių ir HDZ nežabota korupcija ir „masiniu valstybės lėšų grobstymu“, kalbėjo apie buvusius ir esamus skandalus. Kai kurie iš jų nagrinėjami teismuose.
A. Plenkovičius kaltinimus neigė.
Įnirtinga politikų kova
Rinkimai tapo dar viena proga A. Plenkovičiui ir Z. Milanovičiui išsakyti savo prieštaravimus vienas kitam. Z. Milanovičiaus įžeidinėjimai oponentų ir kritikų atžvilgiu daugeliui kėlė nerimą, tačiau apklausose jis išlieka populiariausiu politiku, kuris, priešingai nei santūresnis A. Plenkovičius, kalba atvirai ir visiems suprantamais žodžiais.
Vykstant karui Ukrainoje Z. Milanovičius dažnai reiškė prorusišką poziciją ir prieštaravo ukrainiečių karių mokymui Kroatijoje bei ginklų siuntimui į šią šalį, nes, jo nuomone, tai tik pratęsia karą. Jis pavadino A. Plenkovičių „paprastu bailiu“ už tai, kad šis neva neleido jam tiesiogiai dalyvauti rinkimuose.
Z. Milanovičius tikisi, kad po trečiadienio „A. Plenkovičiui žaidimas bus baigtas“, ir paragino rinkėjus ateiti į rinkimus, kad „atsikratytų Plenkovičiaus ir jo kartelio“.
A. Plenkovičius, kaip ir Z. Milanovičius, buvęs karjeros diplomatas, kaltino savo varžovą neatsakingumu ir tuo, kad jis „stumia Kroatiją ir Kroatijos žmones į „Rusijos pasaulį“.
A. Plenkovičius pareiškė, kad Z. Milanovičius neturėtų eiti jokių valstybinių pareigų, ir apibūdino jį kaip „politinę šiukšlę, kuri atnešė tik neigiamų emocijų“.
Dauguma priešrinkiminių apklausų prognozuoja tvirtą HDZ pergalę, tačiau jai greičiausiai nepavyks laimėti pakankamai vietų, kad galėtų valdyti viena. Kairiojo sparno opozicija gali pasinaudoti nepasitenkinimu dėl didelės infliacijos ir bendro ekonominio sunkmečio daugumoje ES valstybių narių. Mažesnės dešiniojo ir kairiojo sparno partijos gali būti labai svarbios tiek HDZ, tiek SDP siekiant valdžios.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Žiniasklaida: buvęs Lenkijos naftos koncerno „Orlen“ vadovas įtariamas ryšiais su „Hezbollah“
Buvęs Lenkijos naftos koncerno „Orlen“ valdybos pirmininkas Danielis Obajtekas įtariamas ryšiais su „Hezbollah“ dėl libaniečio, kuris gali būti susijęs su šia teroristine grupuote, paskyrimo į pareigas vienoje i&sca...
-
Vokietijoje teisiamas buvęs karys prisipažino šnipinėjęs Rusijai
Buvęs vokiečių karys pirmadienį jo teismo proceso pradžioje prisipažino šnipinėjęs Rusijai ir pareiškė, kad norėjo išvengti karo Ukrainoje eskalavimo. ...
-
Iš Rusijos išsiunčiamiems latvių diplomatams liepta išvykti iki gegužės 9-osios
Iš Rusijos išsiunčiamiems dviem latvių diplomatams liepta iš Rusijos išvykti iki gegužės 9 dienos vakaro, naujienų agentūrai LETA pirmadienį pranešė Latvijos užsienio ministerijos atstovė Diana Eglytė. ...
-
J. Stoltenbergas pasakė kalbą Ukrainos Aukščiausiojoje Radoje
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pirmadienį pasakė kalbą Ukrainos Aukščiausiojoje Radoje, jis dar kartą patvirtino parlamentarams, kad Ukraina taps Aljanso nare, feisbuke pranešė parlamento narė Iryna Geraščenko. ...
-
Sakartvelo valdančioji partija surengė savo mitingą antivyriausybiniams protestams atremti
Pirmadienį Sakartvelo valdančioji partija surengė mitingą, kurio tikslas – atremti kelias dienas vykstančius masinius antivyriausybinius protestus dėl prieštaringai vertinamo „užsienio įtakos“ įstatymo projekto. ...
-
„Finnair“ dėl Rusijos vykdomų GPS signalų trikdžių mėnesiui stabdo skrydžius į Tartu3
Suomijos oro vežėja „Finnair“ pirmadienį pranešė mėnesiui stabdanti skrydžius į Estijos Tartu miestą dėl GPS signalų trikdžių, kuriuos Estijos užsienio reikalų ministras pavadino Rusijos hibridine ataka. ...
-
Charkive ir jo priemiesčiuose atnaujintas Ukrainos skaitmeninės televizijos kanalų transliavimas1
Specialistai atnaujino 34 Ukrainos nacionalinių ir 3 regioninių skaitmeninės televizijos kanalų transliavimą Charkive ir jo apylinkėse. ...
-
Austrijos skaitmeninių teisių gynėjai pateiks skundą dėl neištaisomų „ChatGPT“ klaidų
Vienoje įsikūręs skaitmeninių teisių centras pirmadienį pareiškė, kad dėl pokalbių roboto „ChatGPT“ Austrijoje siūlomų neteisingų atsakymų, kurių jo kūrėja „OpenAI“ negali ištaisyti, pateiks skundą. ...
-
Prancūzijos policija nutraukė studentų protestą Sorbonoje3
Pirmadienį Prancūzijos policija išvaikė studentų protestą, per kurį viename žinomiausių šalies universitetų reikalauta nutraukti Izraelio vykdomą Gazos Ruožo bombardavimą, pranešė naujienų agentūros AFP žurnalistas. ...
-
JK užsienio reikalų sekretorius: „Hamas“ buvo pasiūlytos 40 dienų trukmės paliaubos
„Hamas“ buvo pasiūlytos 40 dienų trukmės paliaubos ir „potencialiai tūkstančių“ palestiniečių kalinių paleidimas mainais į Izraelio įkaitų išlaisvinimą, pirmadienį pareiškė Jungtinės Karalystės (JK) užsie...