- Rūta Androšiūnaitė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda (Andžejus Duda) antradienį pasirašė kontroversišką įstatymą, numatantį nuobaudas teisėjams, kritikuojantiems vyriausybės vykdomas teismų reformas.
Europos Sąjunga tvirtina, kad šios reformos neatitinka įstatymo viršenybės principo.
Lenkijos žmogaus teisių komisaras ir opozicijos politikai netrukus sukritikavo šį prezidento sprendimą tvirtindami, kad jis kenkia teismų nepriklausomumui, ir pavadino tai pirmu žingsniu Lenkijos išstūmimo iš ES teisinės sistemos link.
A. Dudos atstovas Blazejus Spychalskis (Blažejus Spychalskis) šalies naujienų agentūrai PAP sakė, kad šalies vadovas pasirašė minimą teisės aktą.
Aukščiausiojo Teismo pirmininkė Malgorzata Gersdorf (Malgožata Gersdorf) jį yra pavadinusi „antsnukio įstatymu“.
Šis teisės aktas leidžia drausminti teisėjus, „kurių viešoji veikla nesuderinama su teismų ir teisėjų nepriklausomumo principais“.
Įstatymas draudžia teisėjams dalyvauti veikloje, kuri būtų vertinama kaip politiškai motyvuota. Jis taip pat apriboja teisėjų teisę kurti nepriklausomas institucijas, draudžia jiems kritikuoti paskyrimus teismų sistemoje.
Nuobaudos teisėjams svyruos nuo piniginės baudos iki atleidimo.
Valdančiosios dešiniojo sparno partijos „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS) parengtas įstatymas praėjusį mėnesį buvo prastumtas parlamente, tačiau jį smarkiai kritikavo tiek Europos Komisija, tiek įtakingos Europos Sąjungos teisminės institucijos, tvirtindamos, kad teisės aktas kelia grėsmę teismų nepriklausomumui.
Teisėjai iš beveik visų ES valstybių sausį prisijungė prie šimtų savo lenkų kolegų Varšuvoje, protestavusių prieš nuobaudas teisėjams numatantį įstatymą.
Liberalų kandidatė į prezidentus Malgorzata Kidawa-Blonska (Malgožata Kidava-Blonska), pagrindinė A. Dudos varžovę gegužę vyksiančiuose valstybės vadovo rinkimuose, antradienį pareiškė, kad naujasis įstatymas „pašalina Lenkiją iš Europos teisinės sistemos“.
Jai antrino ir Lenkijos žmogaus teisių komisaras Adamas Bodnaras.
„Šiandien Lenkija žengė didžiulį žingsnį teisinio „Polexito“ link“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė A. Bodnaras.
Jis pridūrė, kad tai yra „liūdna diena Lenkijai, ES, įstatymo viršenybei ir piliečių teisiniam saugumui“.
Šis teisės aktas tėra vienas iš daugelio prieštaringai vertinamų teismų reformų, kurių ėmėsi 2015 metais į valdžią atėjusi PiS.
Vyriausybė tvirtina, kad jos reformų tikslas yra kova su korupcija teismų sistemoje, kurioje tebėra komunistinio laikotarpio atgyvenų.
Tačiau kritikai, įskaitant įtakingas Europos teismines institucijas, tvirtina, kad šios reformos pažeidžia įstatymo viršenybės principą, todėl kelia grėsmę Lenkijos demokratijai.
2017 metų pabaigoje Briuselis pradėjo precedento neturintį drausminį procesą prieš Lenkiją dėl „sisteminių grėsmių“, kurias teisės viršenybei esą kelia reformos. Dėl šios procedūros Lenkijai gali būti įšaldytos balsavimo ES institucijose teisės.
A. Duda minimą teisės aktą pasirašė praėjus kelioms valandoms po to, kai Lenkijoje viešėjęs Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emanuelis Makronas) perspėjo Varšuvą nekenkti europietiškoms vertybėms ir taisyklėms.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kinija paskelbė sankcijų JAV gynybos įmonėms2
Kinija trečiadienį pareiškė, kad įves sankcijas kelioms Jungtinių Valstijų gynybos bendrovėms ir keliems vadovams dėl amerikiečių „ekonominės prievartos“ prieš kinų įmones ir ginklų pardavimo Taivanui. ...
-
Buvęs V. Zelenskio kanceliarijos pareigūnas apkaltintas kyšio ėmimu2
Buvęs Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio kanceliarijos vadovo pavaduotojas apkaltintas neteisėtu praturtėjimu, kurio suma siekia beveik 400 000 JAV dolerių, trečiadienį pranešė Ukrainos kovos su kyšininkavimu agentūra. ...
-
J. Borrellis ragina ES nares rasti bendrą poziciją dėl Palestinos pripažinimo5
Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis (Žozepas Borelis) trečiadienį paragino 27 narių bloką rasti bendrą poziciją po to, kai Ispanija, Airija ir Norvegija paskelbė pripažįstančios Palestinos valstybingumą. ...
-
Baltieji rūmai prieštarauja, kad Palestinos valstybė būtų pripažinta „vienašališkai“3
Baltieji rūmai trečiadienį pranešė, kad prezidentas Joe Bidenas prieštarauja, jog Palestinos valstybė būtų pripažinta „vienašališkai“, kaip tai ką tik padarė Ispanija, Airija ir Norvegija, siekdamos normalizuot...
-
B. Netanyahu: Palestinos pripažinimas siunčia žinią pasauliui, kad terorizmas atsiperka11
Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu (Benjaminas Netanjahus) trečiadienį pareiškė, kad Ispanija, Airija ir Norvegija, pripažindama Palestinos valstybingumą, siunčia žinią palestiniečiams ir visam pasauliui, kad „terorizmas ...
-
Pasaulio ekonomikos forumo įkūrėjas K. Schwabas ketina atsistatydinti iš vadovo pareigų
Klausas Schwabas, Pasaulio ekonomikos forumo steigėjas ir ilgametis jo veidas, ateinančiais mėnesiais ketina pasitraukti iš vykdomojo vadovo pareigų, pranešė organizacija. ...
-
R. Sunakas: JK visuotiniai rinkimai vyks liepos 4 dieną
Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Rishi Sunakas (Rišis Sunakas) trečiadienį paskelbė, kad visuotiniai rinkimai vyks liepos 4 dieną. ...
-
Tarpininkaujant Katarui iš Rusijos namo grįžta 6 ukrainiečių vaikai
Tarpininkaujant Katarui iš Rusijos namo išvyko šeši ukrainiečių vaikai, kur jų laukia artimieji, trečiadienį pranešė rusų valstybinė naujienų agentūra TASS. ...
-
Palestinos ambasadorius paragino Vokietiją pripažinti valstybę1
Palestinos savivaldos ambasadorius Vokietijoje Laithas Arafehas paragino Vokietijos vyriausybę pasekti Norvegijos, Airijos ir Ispanijos pavyzdžiu ir pripažinti Palestinos valstybę. ...
-
JK ministras: žvalgyba turi įrodymų apie Kinijos pagalbą Rusijai2
Jungtinės Karalystės gynybos ministras Grantas Shappsas (Grantas Šapsas) trečiadienį apkaltino Kiniją tiekiant ar rengiantis pristatyti Rusijai letalinę ginkluotę, kurią Maskva galėtų panaudoti savo kare prieš Ukrainą. ...