- Marius Grinbergas, Sportas.info inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Aukštikalnių poveikis organizmui: specialiųjų pajėgų karys gali nežengti nė žingsnio, o pypkę rūkanti bobulytė pūškuoti be problemų.
„Galima, aš pabūsiu žurnaliste? Noriu užduoti labai svarbų klausimą“, - pasiteiravo olimpinė čempionė Vida Vencienė į Sočio olimpines žaidynes atvykusių lietuvos žiniasklaidos atstovų, tuo metu kalbinusių sprinto lenktynėse dalyvavusį slidininką Vytautą Strolią.
Lietuvos misijos Sočyje vadovė V.Strolios paklausė: „Vytautai, ar atkreipei dėmesį, kad aukštikalnėse tau sekasi prasčiau?“. Sportininkas pritardarmas palinksėjo galvą: „Taip, jau senokai tai pastebėjau. Štai Ingridai Ardišauskaitei didelio skirtumo nėra, o aš jaučiu aukštikalnių poveikį. Toks jau mano organizmas, nieko čia nepakeisi.“
Olimpinėje 30 km skiatlono rungtyje priešpaskutinis finišavęs, o sprinte 15 varžovų pranokęs anykštėnas pastebėjo keistą sutapimą. „Kai prieš olimpiadą stovyklavome kalnuose Italijoje, prasčiausiai jaučiausi maždaug devintą dieną. O dabar kaip tik devinta diena, kai esu čia“, - po sprinto lenktynių paskaičiavo V.Strolia.
Olimpinis biatlono ir slidinėjo centras „Laura“ yra maždaug pusantro kilometro aukštyje virš jūros lygio. Greta jo – ir Papildomas olimpinis kaimelis, kuriame Sočio žaidynių metu įsikūrė slidininkai ir biatlonininkai.
V.Vencienės nuomone, Sočio olimpinė trasa – labai sunki. Ne tik dėl itin ilgų pakilimų, bet ir dėl aukštikalnių poveikio. Olimpinei čempionei pritarė ir žaidynių debiutantė I.Ardišauskaitė: „Tai viena sunkiausių trasų, kurioje kada nors teko lenktyniauti. Čia aukštis pusantro kilometro, tai jau prideda sunkumo. Ir labai ilgi pakilimai. Jie nėra statūs, bet labai ilgi.“ Panašiai kalbėjo ir biatlonininkė Diana Rasimovičiūtė: „Tai, kad čia pusantro kilometro aukštis, tikrai jaučiasi. Bet mes prieš olimpiadą stovyklavome kalnuose, todėl aukštikalnių poveikis dabar minimalus.“
V.Strolio irgi džiaugėsi, kad rengdamiesi olimpinėms žaidynėms Lietuvos slidininkai treniravosi kalnuose Italijoje, beveik 2 km aukštyje: „Dabar lengviau. Nes jei ne ta stovykla, būtų daug sunkiau.“
Lietuvos olimpinės rinktinės vyr. gydytojas Dalius Barkauskas puikiai žino, koks gali būti aukštikalnių poveikis sportininko organizmui.
„Aukštikalnės, kaip ir bet kuris stresorius, yra labai individualus. Jo poveikis priklauso nuo to, kaip kūnas pasiruošęs ir sugeba su tuo stresu susitvarkyti. Aukštikalnėse oras retesnis. Dėl to atsiranda deguonies stygius. Tada svarbiausia - kaip efektyviai funkcionuoja deguonies transporto sistema. Tai ir gyvybinis plaučių tūris – kiek mes sugebame įkvėpti. Ir deguonies pasisavinimas, ir kiek mūsų raudonieji kraujo kūneliai sugeba to deguonies surišti ir pernešti.
Po to jau svarbios kraujo savybės ir širdies, kaip pagrindinio siurblio, savybės. Dar - periferiniai mechanizmai, kitaip tariant mikrocirkuliacija, smulkiausios kraujagyslės, kurios nuneša deguonį iki dirbančių raumenų, iki tų struktūrų, kurioms labiausiai reikia. Širdies kraujagyslių valdymas yra labai sudėtingas, priklauso nuo nervų sistemos veiklos, dėl to kiekvieno žmogaus yra labai skirtingas.
Neapsiruošusiam žmogui atvažiuoti tiesiai iš lygumų į aukštikalnes - didžiulis stresas. O kai iš aukšiau nusileidi žemiau, būna lengviau. Bet net tokiu atveju kartais juntamas pereinamasis laikotarpis, kada porą dienų organizmas gali jausti labai keistai – nei blogai, nei gerai, bet keistai“, - dėstė patyręs specialistas.
Organizmą galima pripratinti prie aukštikalnių poveikio. Bet tik iki tam tikros ribos.
„Iki 1500-2000 metrų aukščio tai - tik treniruotumo klausimas. O 3000 m ir aukščiau – jau daugiau genetika. Aukštikalnėse, kur atsiranda aukštikalnių ligos grėsmė, galimas iki plaučių ir smegenų pabrinkimo periodas, net gerai treniruotas spec. pajėgų karys gali nesugebėti žengti nė žingsnio, o pypkę rūkanti bobulytė gali pūškuoti be problemų. Ten yra genetikos mechanizmai – arba tau duota, arba ne.
Yra labai įdomūs pastebėjimai. Štai Peru gyvenantys ispanų konkistadorų palikuonys, kurių protėviai ten jau daugybę metų, prie aukštikalnių neprisitaikė taip gerai, kaip tikrieji vietos gyventojai“, - pasakojo D.Barkauskas.
Kai kurie sportininkai, rengdamisi varžyboms naudoja specialias palapines, kuriose oras išretintas lyg aukštikalnėse. Bet varžybų metu tokie ir panašūs įrenginiai, galintys pagerinti ir pagreitinti adaptaciją – draudžiami ir prilyginami dopingui.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lietuvos moterų rankinio lygos finalo serijoje trejų rungtynių neužteko
Lietuvos čempionėms Kauno r. „Cascada-HC Garliava“ rankininkėms nepavyko tiesiausiu keliu apginti titulo. ...
-
Nemunas ties Vilijampole vienai dienai virto tikra lenktynių trasa1
Tradicinės lenktynės „Kaunas Jet 2024“ jau penktus metus iš eilės paskelbė Lietuvos vandens motociklų sporto sezono pradžią. Savaitgalį Nemune ties Kauno keleivine prieplauka sulaukta rekordinio dalyvių aktyvumo: slalomo ir enduro r...
-
Jubiliejines „Aurum 1006 km lenktynes“ praturtins „Memel Motor Fest“3
Tapo gražia tradicija, kai turiningoje ir įvairiaspalvėje „Aurum 1006 km lenktynių“ programoje vietos randa ir vis didesnio žiūrovų dėmesio susilaukianti „Memel Motor Fest“, siūlanti atidžiau žvilgterėti ne vien į sportiniu...
-
Penktąjį kartą išrinkti geriausi Lietuvos breiko šokėjai1
Sekmadienio vakarą Vilniuje baigėsi 2024 m. Lietuvos breiko čempionatas. Geriausių mūsų šalies breiko šokėjų varžybos buvo surengtos penktąjį kartą. Nacionalinį turnyrą rengė Lietuvos sportinių šokių federacija ir jos Brei...
-
Legendiniame bėgime į Europos dangoraižį – atkakli kova su varžovais ir savimi
Šeštadienį jau devintą kartą surengtas tradicinis bėgimas į Europos dangoraižį. Šimtai aktyviai nusiteikusių žmonių nepabūgo iššūkio įveikti trasą laiptais iki 31-ojo aukšto. Kartu tai buvo ir Lietuvos b...
-
Lietuvių tinklinio komanda išplėšė pergalę: ruošimės ir sportuosime toliau2
Lietuvos vyrų paplūdimio tinklinio rinktinė triumfavo Vilniuje pasibaigusiame CEV „Tautų taurės“ turnyro preliminaraus etapo A grupės turnyre ir iškovojo vienintelį kelialapį į finalinį etapą. ...
-
Liepkalnyje projektuojama nauja ledo arena2
Sostinėje iškilsiančios naujos ledo arenos projektavimo darbus planuojama užbaigti iki metų pabaigos, skelbia madeinvilnius.lt. ...
-
Lietuvos vyrų paplūdimio tinklinio rinktinė sutriuškino vengrus ir Vilniuje kovos dėl pirmos vietos
Vilniuje vykstančiame CEV „Tautų taurės“ paplūdimio tinklinio preliminaraus etapo A grupės turnyre puikų pasirodymą tęsia Lietuvos vyrų rinktinė. ...
-
O. Usyk – pasaulio sunkiasvorių bokso čempionas: jis padarė tai, ko nepadarė niekas, įspūdinga2
Pasaulio bokso sunkiasvorių čempionate laimėjo Oleksandr Usyk. ...
-
LRL finale – rezultatyvumo rekordai ir „Dragūno“ rankininkų revanšas „Šviesai“
Lietuvos rankinio lygos (LRL) finalo serijoje – lygybė. Antrose finalo rungtynėse uraganinį puolimą pademonstravę Klaipėdos „Dragūno“ rankininkai atsirevanšavo Vilniaus „Šviesai“ už pralaimėjimą pirmose run...