Mažamečio mirtį nuo COVID-19 jau gaubia sąmokslo teorijos: sieja su vaikų skiepijimo pradžia

Kaip jau buvo skelbta, Statistikos departamento Statistikos sklaidos ir komunikacijos skyriaus analitikas Jonas Bačelis feisbuke rašė, kad vaikas mirė rugsėjo mėnesį, tačiau tikslią mirties priežastį dar turėjo nustatyti Valstybinė teismo medicinos tarnyba.

„Kitaip tariant, tas vienerių metų amžiaus vaikas mirė ne tik turėdamas teigiamą COVID testą, bet teismo medicinos ekspertizė nustatė, kad jo pagrindinė mirties priežastis buvo COVID“, – rašė J. Bačelis.

Portalui kauno.diena.lt Valstybinės teismo medicinos tarnybos direktorius Romas Raudys teigė negalintis kalbėti konkrečiai apie šį atvejį, nes Baudžiamojo proceso kodeksas įpareigoja juos neskelbti ikiteisminio tyrimo duomenų, tačiau jis pateikė bendrą informaciją.

– Nemažai žmonių kilo klausimas, ar įprasta, kad artimojo mirties priežastį galima sužinoti tik po kelių mėnesių?

– Mirties priežasties nustatymas susideda iš kelių etapų. Pirmasis jų – autopsija arba skrodimas. Autopsijos metu aprašomi požymiai, kurie reikalingi mirties priežasčiai nustatyti – ir liguisti, ir ne liguisti, įvairūs –, atliekamos tam tikros procedūros. Autopsijos metu taip pat paimama papildoma medžiaga papildomiems tyrimams. Tai gali būti kūno biologinės terpės, vidaus organai, jų gabalėliai ir pan. Po autopsijos yra išduodamas medicininis mirties liudijimas ir jeigu mirties priežastis autopsijos atlikimo momentui, dienai yra aiški, tai gali būti išduotas galutinis medicininis mirties liudijimas, jei mirties priežastis dar nėra aiški, tada išduodamas laikinas medicininis mirties liudijimas.

Čia galima sakyti, kad sutapo laiko atžvilgiu, bet čia nėra specialiai tam laikyta informacija.

Dabar visiems mirusiesiems prieš atlikdami tyrimus imame vadinamus nosiaryklės tepinėlius, tai gavus teigiamą atsakymą, net ir laikinajame mirties liudijime tas teigiamas COVID-19 ligos rezultatas nurodomas kaip kita svarbi būklė. Bet laikinai mirties liudijimas išduodamas su kita diagnoze. Tada papildomai paimti tyrimo objektai perduodami laboratorijoms, kurios yra Vilniuje, ir ten atliekami įvairūs tyrimai. Gali būti įvairių toksinių medžiagų nustatymas, etilo alkoholio nustatymas, toliau atliekamas taip vadinamas histologinis tyrimas, mikroskopinis žmogaus audinių ir organų tyrimas, gali būti atliekami ir kitokie tyrimai. Kai šie papildomi tyrimai yra atliekami, jų rezultatus gauna tas ekspertas, teismo medicinos gydytojas, kuris atliko autopsiją. Ir turėdamas autopsijos metu nustatytus radinius ir papildomų tyrimų rezultatus, teismo medicinos ekspertas surašo išvadą, kuri pateikiama policijos pareigūnams, kurie pradėjo ikiteisminį tyrimą, ir jeigu buvo išduotas laikinasis medicininis mirties liudijimas, tai mirties liudijimas yra perrašomas į galutinį. Tada mirties priežastis nebesikeičia. Tokia yra technologija ir ji yra imli laikui. Priklausomai nuo atvejo, tai gali trukti nuo vieno iki kelių, keturių mėnesių, žiūrint kokie papildomi tyrimai yra atliekami. 

– Kaip supratau yra normalu, kad tikslią mirties priežastį artimieji gali sužinoti po kelių mėnesių?

– Tai nėra išskirtinis atvejis, kai mirties priežastis sužinoma po kelių mėnesių. Jeigu atvejis yra paprastesnis, kai skrodimo metu yra akivaizdi mirties priežastis,  bet mūsų policija klausia, ar buvo etilo alkoholio kraujyje ar šlapime, ar buvo narkotikų ar medikamentinių medžiagų, tai vėlgi gali užtrukti ilgiau. Jei tyrimą darysime tik dėl elito alkoholio, tai galutinė išvada gali atsirasti ir po mėnesio. Jei dėl narkotinių medžiagų – vėl ilgiau. Jei atliekame histologinį tyrimą – vėl iki poros mėnesių užsitęsia. Tai nėra kažkas netipiško. Teismo medicinoje taip yra, kad mes galime paimti daug tų papildomų tyrimo objektų, bet galime juos deponuoti, t.y., saugoti tinkamomis sąlygomis ir netirti, tačiau iškilus papildomiems klausimams, mes galime juos pakelti iš archyvo ir atlikti papildomus tyrimus. Tai yra pakankamai įprastinė situacija.

– Šiuo atveju, tai yra vienerių metų vaiko mirtis, tai greičiausiai nebuvo tirti narkotikų ar alkoholio pėdsakai.

– Jūs galite spėlioti, aš negaliu komentuoti.

– Po žinios apie mažamečio mirtį prasidėjo spėliojimai, ar tai nebuvo specialiai paskelbta prieš šią savaitę turinčią prasidėti 5–11 metų vaikų vakcinaciją ir taip norint labiau paskatinti skiepyti mažamečius. Kaip manote, tokie teiginiai yra sąmokslo teorija ar gali būti ir tiesa?

– Šiuo atveju, tokią informaciją galėčiau priskirti sąmokslo teorijai, nes tai, ką aš paaiškinau technologiškai tuo atveju, kuriuo domitės, taip ir įvyko. Čia galima sakyti, kad sutapo laiko atžvilgiu, bet čia nėra specialiai tam laikyta informacija. Dėl šito nėra jokių abejonių. 

Portalas pirmadienį paskelbė, kad Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) po vaiko mirties nuo COVID-19 inicijuoja tyrimą dėl galimai netinkamos paslaugų kokybės.

Ministerija pavedė Valstybinei akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybai atlikti tyrimą dėl paslaugų kokybės ir atitikimo norminiams aktams, taip pat tikslinasi aplinkybes, dėl ko užtruko teismo ekspertizės išvados.

Generalinė prokuratūra pirmadienį pranešė, kad vaiko mirties dėl COVID-19 tyrime prokurorai ekspertų išvados dar nėra gavę.

Ikiteisminis tyrimas mažamečio mirties priežasčiai nustatyti buvo pradėtas rugsėjo 1 dieną. Dėl teismo medicinos tyrimo į Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyrių buvo kreiptasi rugsėjo 2-ąją.

Anot Generalinės prokuratūros, iki pirmadienio 12 val. Telšių apylinkės prokuratūra oficialaus atsakymo dar nėra sulaukusi, tačiau jis jau išsiųstas ir turėtų būti gautas artimiausiu metu.

„Turimais duomenimis, nurodytą tyrimą Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialistai baigė šių metų gruodžio 6 dieną, atsakymas ikiteisminio tyrimo institucijai yra išsiųstas paštu ir turi būti gautas artimiausiu metu“, – sakoma pranešime.

Pasak prokuratūros, įprasta tokio pobūdžio teismo medicinos tyrimo ir išvados pateikimo trukmė siekia 3–4 mėnesius.

Anot Generalinės prokuratūros, apie priimtą procesinį sprendimą mirusiojo artimieji yra informuojami nustatyta tvarka nedelsiant.

Virtualioje erdvėje plinta galimai mirusio mažamečio mamos įrašas, kuriame moteris dėsto, kad jiems nebuvo praneša apie vaiko mirties priežastį. Moteris teigė, kad apie kūdikio mirties priežastį sekmadienį sužinojo iš Statistikos departamento ir žiniasklaidos skelbiamų duomenų. Ji taip pat kėlė klausimą, kodėl mirties priežastis buvo viešai paskelbta tik dabar ir klausė, ar tai nėra susiję 5–11 metų vaikų vakcinavimo pradžia.

Portalo kauno.diena.lt žurnalistams nepavyko susisiekti su minima moterimi. Gavus jos atsakymus, publikaciją papildysime.