- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kilogramas saldainių, viena šokolado plytelė po kitos, tortas, pyragas, ledų dėžė ir jūs jau – nutukusiųjų sąraše. Prognozuojama, kad 2035 m. šia liga sirgs apie pusė pasaulio žmonių, t. y., daugiau nei 4 mlrd. Lietuvoje nutukę bus apie 38 proc. suaugusių šalies gyventojų. Gyventojų antsvoris mūsų šaliai gali kainuoti brangiau nei šiemet skiriama šalies gynybai. Gydyti nutukimą būtina, nes jis susijęs su daugiau kaip 300 ligų, tarp kurių širdies ir kraujagyslių ligos, antro tipo cukrinis diabetas, onkologinės ligos, depresija, nevaisingumas. Jis turi neigiamos įtakos gyvenimo trukmei ir kokybei, žmonių su nutukimu gyvenimas gali būti dešimtmečiu trumpesnis, praneša LNK.
Apie nutukimą ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje pokalbis su Santaros klinikų vyresniąja gydytoja dietologe Edita Gaveliene.
– Ar Lietuvoje ši problema – labai opi? Ar daug turime nutukusių mūsų šalies gyventojų?
– Visų pirma, noriu sustatyti kai kuriuos dalykus į savo vietas. Nutukimas nėra problema, tai yra liga. Antsvorį arba didesnį svorį turintis žmogus nėra nutukęs – jis serga nutukimu. Nutukimu sergančiųjų išsivysčiusiame pasaulyje didėja didžiuliais tempais. Tie tempai pastaruosius penkerius metus, dešimt metų tarytum yra šiek tiek stabilizuoti, bet jie vis tiek išlieka, ta kreivė yra kylanti į viršų. Viena iš priežasčių, dėl ko ši liga yra valdoma sudėtingai, tai yra požiūrio klausimas. Gyvename pasaulyje, kuriame tiek estetiniai standartai yra iškelti, tiek ir gyvensenos ypatumai, tempai, užimtumas yra didžiuliai.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Kas yra nutukimas ir kokį kilogramų perteklių jau galima vadinti antsvoriu, nutukimu?
– Jeigu šis klausimas būtų užduotas visuomenei, sulauktumėt pačių įvairiausių atsakymų. O išties, nutukimas yra liga, besikartojanti, lėtinė liga, kurios esmę sudaro riebalinio audinio pertekliaus kaupimasis. Taigi aš nieko nepasakiau apie kilogramus, nes iki šiol kūno masės indeksas buvo tarytum vienas pagrindinių rodiklių diagnostine prasme nutukimo vertinime. Dabar manoma, kad reikia atsižvelgti į didesnį skaičių rodiklių tam, kad mes galėtume šia ligą diagnozuoti ir paskui ją valdyti.
Dažnas, ypatingai vyresnio amžiaus asmuo, sako, kad jau nebenori ant tų žurnalų viršelių būti. Tai ne dėl žurnalų viršelių gi mes nutukimą gydome. Visų pirma dėl to, kad galėtume gyventi sveikai ir kuo ilgiau pasidžiaugti buvimu šioje Žemėje.
– Kokiomis ligomis galima susirgti, nes skaičius yra labai didžiulis?
– Išties, yra skaičiuojama šiandienai, kad daugiau kaip 300 sveikatos sutrikimų savo rizikos veiksniu gali įskaičiuoti nutukimą. Visos komplikacijos šiandien klasifikuojamos į tris grupes. Visų pirma, tai mechaninės komplikacijos. Jeigu yra padidėjusi kūno masė, yra sunkiau judėti, yra didesnė apkrova sąnariams, širdžiai dėl didesnio kiekio tūrio, kurį reikia pavarinėti po kūną ir t. t. Kita bėda yra metaboliniai sutrikimai. Tikrai dažnas yra girdėjęs, kad nutukimas yra susijęs su rezistencija insulinui, žymiai dažniau yra sergama antro tipo cukriniu diabetu, yra suriebėjusių kepenų liga – taip pat viena iš metabolinių komplikacijų. Ir dabar labai didelis dėmesys yra kreipiamas į mentalines komplikacijas, susijusias su nutukimu. Tai yra ir depresija, ir įvairūs kiti psichikos sutrikimai, kurių priežastis yra būtent nutukimas. Na, žinot, ir vėžys, ir daugybė vėžio lokalizacijų, skaičiuojama netgi daugiau kaip dvylika vėžio lokalizacijų yra siejama su nutukimu, tai yra, riebalinio audinio pertekliumi. Tada žmogus jau labiau susimąsto
– Ką daryti, kad nenutuktumėme ir kokia būtų pirmoji pagalba, jei tai vis tik nutiko?
– Žmonės dažnai sako, kad tarp artimųjų dažnai sergama širdies ligomis arba yra pastebimi tam tikri vėžio sutrikimai. Lygiai tuo pačiu principu galima atkreipti dėmesį, kokioje aš esu situacijoje, kokia mano giminėje yra tikimybė atsirasti nutukimui. Jei priklausau tai žmonių grupei, o vis tik mes, didžioji dauguma, ir priklausom tai grupei, kur nutukimas gali įvykti genetiškai, tokiu atveju kitas dalykas pripažinus yra daryti veiksmus. Nutukimo gydime visuomet pagrindą sudaro gyvensenos korekcija. Atkreipkime dėmesį į tai, kokiu dažnumu mes valgome, ką mes dedame į lėkštę. Pabandykime pasirinkti maistingesnį produktą, kuriame daugiau vitaminų, mineralinių medžiagų, o galbūt mažiau kalorijų turinčių medžiagų. Dažnas, ypatingai vyresnio amžiaus asmuo, sako, kad jau nebenori ant tų žurnalų viršelių būti. Tai ne dėl žurnalų viršelių gi mes nutukimą gydome. Visų pirma dėl to, kad galėtume gyventi sveikai ir kuo ilgiau pasidžiaugti buvimu šioje Žemėje.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
PSO: pirmą kartą šia paukščių gripo atmaina užsikrėtusio žmogaus mirtį lėmė daug faktorių
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) penktadienį pranešė, kad pirmą kartą paukščių gripo atmaina H5N2 užsikrėtusio žmogaus mirtį lėmė daugybė faktorių, ir pridūrė, kad tyrimas tęsiamas. ...
-
Ligonių kasos primena: baigę mokyklą, nepamirškite pasirūpinti sveikatos draudimu7
Ligonių kasų specialistai baigiantiems mokslus jaunuoliams primena, kad prasidėjęs naujas gyvenimo etapas atneša ir naujų įsipareigojimų: vienas iš jų – pasirūpinti savo privalomuoju sveikatos draudimu (PSD). ...
-
Šiemet šalies medikai atliko 190 transplantacijų3
Dviejuose Lietuvos transplantacijos centruose, LSMUL Kauno klinikose ir VUL Santaros klinikos iš viso šiemet atlikta 190 organų, audinių ir ląstelių transplantacijų. ...
-
Eilių gydymo įstaigose problemos sprendimas – ligoninė, kurioje nedirba nė vienas gydytojas?9
Ar įsivaizduojate ligoninę, kurioje nedirba nė vienas gydytojas? Būtent tokia duris atvėrė Danijoje, Helsinjoro regione. Ligoninei vadovauja tik slaugytojos ir ji skirta pacientams, kurių būklė yra per sunki, kad liktų namie, tačiau pakankama, kad a...
-
Apie ligoninę, kurioje nedirba nė vienas gydytojas6
Ar įsivaizduojate ligoninę, kurioje nedirba nė vienas gydytojas? Būtent tokia duris atvėrė Danijoje. Ligoninei vadovauja tik slaugytojos ir ji skirta pacientams, kurių būklė yra per sunki, kad liktų namie, tačiau pakankama, kad apsieitų tik su slau...
-
Pacientui Lenkijoje bus persodintos Lietuvos donoro kepenys
Lenkijos medikams trečiadienį perduotos Lietuvos donoro kepenys, kurios bus persodintos transplantacijos Varšuvoje laukiančiam pacientui. ...
-
Prakalbo apie itin agresyvų vėžį: svarbiausia – atkreipti dėmesį į bet kokį darinį ant odos6
Penktadienį trijuose didžiausiuose šalies miestuose visiems norintiems nemokamai tikrino odą. Pasirodo, odos vėžys yra vienas dažniausiai diagnozuojamų vėžių pasaulyje. Statistika liūdna ir Lietuvoje, kasmet čia nustatoma 2 tūkst. naujų od...
-
Darželio auklėtoja nusprendė paaukoti kepenis 5-erių metų berniukui9
Vaikų darželio auklėtoja nusprendė paaukoti dalį savo kepenų buvusiam auklėtiniui. ...
-
Kaip atpažinti panikos priepuolį ir kaip elgtis jam ištikus?6
Staigus baimės ir nerimo jausmas, stipriai plakanti širdis, šaltas prakaitas, drebulys, dusulio pojūtis – mokslininkai skaičiuoja, kad šių panikos priepuolio simptomų bent kartą gyvenime yra patyrę maždaug 35 proc. žmonių. ...
-
Procedūra povandeninį laivą primenančioje kapsulėje – ir nemokamai: įvardijo naudas ir rizikas2
Gydymas deguonimi specialiose kamerose – dalis specialistų procedūrą pristato kaip panacėją – itin veiksmingą būdą sustiprėti ar net pasveikti nuo nemažo skaičiaus skirtingų susirgimų ar traumų. Apie veiksmingumą pasisako ir medikai,...