Gydytojas pulmonologas: priemonių, 100 proc. apsaugančių nuo plaučių uždegimo, nėra

Mirties kapitonas

Plaučių uždegimu per metus suserga nuo penkių iki vienuolikos asmenų iš 1 tūkst. suaugusių gyventojų. Tai ūminė plaučių liga, kai, į plaučius patekus bakterijų, virusų ar kitų mikroorganizmų, įvyksta organizmo gynybinė reakcija – uždegimas.

„Plaučiai – tarsi kempinė, sudaryta iš burbuliukų – alveolių. Į alveoles įkvepiame oro, deguonies. Per sienelę, jungiančią alveolę ir kraujagyslę, deguonis patenka į kraują ir išnešiojamas po visą organizmą. Sergant plaučių uždegimu alveolių burbuliukai užsipildo uždegimo skysčiu, dėl to į alveoles nebepatenka deguonis – jo ima trūkti visam organizmui. Jeigu plaučių uždegimas didelės apimties, jis gali tapti mirtinas. Plaučių uždegimas nuo senų laikų vadinamas mirties kapitonu. Laimei, daugeliu atvejų ši liga nebūna didelės apimties“, – teigė Santaros klinikų Pulmonologijos ir alergologijos centro vadovas profesorius Edvardas Danila.

Paprastai plaučių uždegimas apima vieną vieno plaučio dalį – skiltį, todėl didelio deguonies trūkumo žmogus nepajunta.

Gydytojas pulmonologas prof. Edvardas Danila. /  Asmeninio archyvo nuotr.

Staigi pradžia

Dažniausiai plaučių uždegimo požymiai staigūs – tarsi be jokios priežasties žmogus pradeda karščiuoti. Kitų požymių gali ir nebūti, tačiau, pasak profesoriaus, apie juos taip pat būtina žinoti. Tai kosulys, krūtinės skausmas, dusulys. Žmogus gali jausti silpnumą, nuovargį. Sunkiu atveju gali sutrikti kitų organų veikla.

„Vyresnio amžiaus žmonėms plaučių uždegimo požymiai gali būti  netipiški: nestiprus karščiavimas, nestiprus kosulys ir sumišimas, t. y. šiek tiek keistas elgesys, kai žmogus vis neteisingai ką nors pasako. Tokie požymiai labai pavojingi vyresniems žmonėms ir jie atsiranda, nes dėl sumažėjusio deguonies kiekio kraujyje ir sumažėjusio kraujo spaudimo, o tai atsiranda karščiuojant, pradeda trūkti deguonies galvos smegenims“, – atkreipė dėmesį E. Danila.

Gydytojo teigimu, jei žmogus, sergantis plaučių uždegimu, neserga kitomis sunkiomis ligomis, jei nėra kvėpavimo nepakankamumo, jis gali būti gydomas namuose geriamaisiais antibiotikais prižiūrint šeimos gydytojui. Profesorius atkreipė dėmesį į simptomus, kurių atsiradus reikėtų nedelsiant vykti į ligoninės priimamąjį: „Jei kvėpavimo dažnis yra didesnis, nei įprastai (žmogui įprasta įkvėpti 16–18 kartų per minutę, tačiau jei įkvepiama 20 ir daugiau kartų per minutę – reikia sunerimti). Taip pat, jei pradeda reikšmingai mažėti kraujospūdis, ima labai tankiai plakti širdis ar stipriai trūkti oro (pvz., labai stipriai skaudėti galvą), jaučiamas didelis silpnumas, pradedama kosėti krauju, reikėtų nedelsti, nes liga gali vystytis labai greitai.“

E. Danila išskyrė žmonių grupes, kurioms kyla didesnė rizika susirgti ir mirti nuo plaučių uždegimo. Tai 65 metų amžiaus ir vyresni žmonės,  rūkantys ir sergantys kitomis ligomis, tokiomis kaip lėtinė plaučių liga, cukrinis diabetas, inkstų nepakankamumas, vartojantiems imunosupresinius vaistus, prie kurių priskiriami ir gliukokortikoidai, chemoterapiniai vaistai citostatikai.

Labai liesi žmonės turi ne tik didesnę riziką susirgti, bet ir mirti nuo plaučių uždegimo.

„Dar viena labai svarbi grupė, apie kurią kartais pamirštama, – žmonės, kurių mityba nepakankama, dažniausiai tie, kurių organizmas gauna mažai baltymų ir riebalų. Labai liesiems žmonėms kyla ne tik didesnė riziką susirgti, bet ir mirti nuo plaučių uždegimo“, – teigė Santaros klinikų atstovas.

Gali grėsti kraujo užkrėtimas

Jei žmogus plaučių uždegimu serga pirmą kartą, paskyrus tinkamą gydymą ir tinkamai geriant vaistus, trečią parą būklė ima gerėti. Jei plaučių uždegimas nesunkus, per 5–7 dienas žmogus gali visiškai pasveikti. Tačiau jeigu liga buvo sunki, o skirta antibiotikų dozė – nepakankama, liga gali užsitęsti, komplikuotis.

„Net jeigu gydymas tinkamas, sunkus plaučių uždegimas gali komplikuotis. Komplikacijos gali būti tokios: skysčių kaupimasis pleuros ertmėje, kvėpavimo nepakankamumas, irimas plaučių ertmėje (destrukcija), pūlinys, kai kuriais atvejais – kraujo užkrėtimas (sepsis). Vienoje plaučių pusėje yra alveolės, kitoje – kraujagyslės. Vykstant uždegimui dalis sukėlėjo gali patekti į kraują, per jį patekti į kitus organus ir sukelti komplikacijas. Sunkiausia komplikacija – mirtis. Tačiau kraujo užkrėtimas pasitaiko retai“, – teigė E. Danila.

Tikimybė mirti nuo įprasto nesunkaus plaučių uždegimo siekia 6–14 proc. Tačiau jei žmogus serga sunkiomis gretutinėmis ligomis, jei yra vyresnio amžiaus, jeigu plaučių uždegimas apėmė dvi skiltis ir daugiau, tikimybė mirti nuo šios ligos išauga iki 40 proc.

Ar apsaugo skiepai?

Gyventojai neretai raginami skiepytis nuo pneumokokinės infekcijos, esą taip jie apsisaugos ir nuo plaučių uždegimo. Gydytojai pulmonologai pabrėžia, kad šis skiepas gali padėti apsisaugoti tik nuo pneumokoko sukeliamo plaučių uždegimo.

„Kai kalbame apie skiepą nuo pneumokoko, reklamose jis klaidingai pateikiamas kaip skiepas nuo plaučių uždegimo. Skiepo nuo plaučių uždegimo nėra. Yra skiepų nuo pneumokoko. Atkreipiu dėmesį, kad žmogus pneumokoką nešioja savo nosiaryklėje. Yra daugybė pneumokokų rūšių. Pasiskiepijus padermių sumažėja, tačiau ta vieta nosiaryklėje nelieka tuščia – ją užima kitos bakterijos, kitos padermės. Taigi atsakymas, ar skiepas nuo pneumokoko apsaugo nuo plaučių uždegimo, nėra vienareikšmis“, – teigė E. Danila.

Jis pabrėžė, kad priemonių, 100 proc. apsaugančių nuo plaučių uždegimo, nėra. Tai nereiškia, kad nereikia saugotis.

„Svarbiausios apsaugos priemonės – virusinės respiracinės infekcijos metu dėvėti kaukes, tinkamai vėdinti patalpas, skiepytis nuo gripo, o tiems, kurie nepersirgo koronavirusine infekcija, – skiepytis ir nuo jos“, – priemones vardijo profesorius.

Jis pabrėžė, kad stiprinti imunitetą taip pat labai svarbu, tačiau atkreipė dėmesį, kad vartojant vitaminus imunitetas nesustiprinamas.

„Vartojant vitaminų kompleksus respiracinių infekcijų rizika nesumažės, komplikacijų, tarp jų – mirties, išvengti nepavyks. Tačiau jei vitaminų gausite daržovių, vaisių pavidalu, jie veiks. Mityba turi būti visavertė, pakankamai racionali ir kaloringa – neturėtų būti vengiama nei baltymų, nei riebalų, nei kitų medžiagų. Plaučių, kaip ir daugelio kitų ligų, padeda išvengti pakankamas grūdinimasis ir buvimas lauke, normalus darbo ir poilsio režimas. Žmogus turi skirti laiko sau, pakankamai pailsėti, pamiegoti. Tai svarbiausios priemonės, padedančios išvengti plaučių uždegimo.