- Viktorija Dačinskaitė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Penkeri metai – tiek AB „Ortopedijos technikai“ užtruko sukurti unikalios struktūros megztus įtvarus, kurių Lietuvoje iki tol nebuvo. Kūrybos kelias buvo ilgas ir vingiuotas, tačiau šiandien bendrovė džiaugiasi tapusi pirmąja tokių įtvarų gamintoja šalyje ir tinkamu laiku pasinaudojusi Ūkio ministerijos Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų parama, padėjusia įgyvendinti ambicingą sumanymą.
Lietuvoje buvo pirmieji
Kaip šiandien pasakoja AB „Ortopedijos technika“ specialistai, sumanymas sukurti savo megztų gaminių liniją kilo ištyrus Lietuvos ir užsienio rinkas. Nors visame pasaulyje tokie įtvarai pasirodė maždaug prieš 20 metų, mūsų šalyje apie juos buvo girdėjęs nedaugelis.
35 bendrovės darbuotojų ir būrio kvalifikuotų ortopedijos srities profesionalų dėka 1,3 mln. litų vertės projektą „Megztų ortopedinių įtvarų kūrimas“ įgyvendinti pavyko per dvejus metus. Tačiau, kaip sako bendrovės eksporto vadovė Edita Aleknavičiūtė, vien savomis lėšomis įtvarų kūrimas būtų užtrukęs gerokai ilgiau, tad įgyvendinti projektą padėjo ir nemaža ES struktūrinių fondų parama. Ūkio ministerija šiam projektui skyrė daugiau kaip pusę milijono litų.
„Finansavimas padėjo kompleksiškai vykdyti mokslinius tyrimus, o bendrovė į ilgą ir sudėtingą kūrybos procesą gavo galimybę įtraukti išorės ekspertai. Konsultuojantis su Lietuvos ir užsienio specialistais, pavyko sujungti audimo ir mezgimo technologijas ir išgauti unikalią įtvarų struktūrą“, – pasakoja moteris.
Per dvejus projekto įgyvendinimo metus buvo sukurta trylika megztų ortopedinių įtvarų prototipų ir šeši galutiniai – trys juosmens, kelio, čiurnos ir alkūnės įtvarai. Vėliau kolekciją papildė megzti riešo, kelių konstrukcijų kelio įtvarai, diržas nėščiosioms ir kiti gaminiai.
Šiandien bendrovės klientai jau gali rinktis trylikos modelių ir dviejų spalvų megztus ortopedinius įtvarus, kurie naudojami reabilitaciniu laikotarpiu po traumų, operacijų, reumatinių ligų atvejais, esant sąnarių problemoms, lėtiniams susirgimams.
Tokie įtvarai tinka ir sportinių traumų prevencijai, tad juos mielai renkasi ir profesionalūs sportininkai.
Kaip sako „Žalgirio“ krepšinio komandos gydytojas Vytautas Kailius, iš megztų įtvarų krepšininkai dažniausiai naudoja kelio įtvarus. Pasak gydytojo, jie ypač pravertė, kai varžybose keli krepšininkai turėjo bėdų dėl kelio sąnario menisko, nes megzti įtvarai leido stabilizuoti sąnarį ir užtikrino galimybę odai kvėpuoti.
Kurtos ir specialios detalės
Įtvarų kūrimo procesas pareikalavo nemažai pastangų ir laiko ne tik iš bendrovės darbuotojų, bet ir iš technologų, o daugelį dalykų, reikalingų įtvarams sukurti, teko gaminti specialiai šiam projektui.
Vienas svarbiausių bendrovės laukusių darbų buvo Vokietijos pramoninių mezgimo mašinų gamintojos Inovacijų centre pagal specialų užsakymą gamintas mezgimo įrenginys, pritaikytas medicininiams gaminiams megzti. Šiam įrenginiui programuoti ir valdyti teko įsigyti ir specializuotą programinę įrangą. Tačiau tai buvo tik pirmasis žingsnis ilgame ir sudėtingame kūrybos kelyje.
Technologo Petro Stalionio teigimu, nemažai laiko prireikė ir tinkamų bendrovės poreikius tenkinančių siūlų paieškoms, kol galiausiai buvo atrinktos šešios siūlų, susidedančių iš sintetinių ir natūralių pluoštų, rūšys, labiausiai tinkančios sumanytam projektui.
Kai įtvarų medžiagos struktūra buvo sukurta, specialistai Lietuvos tekstilės instituto sertifikuotoje laboratorijoje atliko jos tamprumo, laidumo orui, kūno drėgmės sugėrimo ir išgarinimo, atsparumo trinčiai bandymus. Tik po to buvo mezgami 3 D kontūrinio formavimo gaminiai, vėliau juos reikėjo siūti, termodubliavimo metodu tvirtinti įvairias specialiai šiam projektui pagamintas pridėtines detales, kurios atlieka terapinę funkciją.
Bandė gydymo įstaigos
Pirmuosius bandomuosius prototipus bandė specializuotos gydymo įstaigos, vėliau šį procesą tęsė pacientų ir sportininkų organizacijos, tad tik pasiteisinus prototipams bendrovė pradėjo kurti galutinius įtvarų modelius, kuriuos šiandien ir parduoda klientams.
1,3 mln. litų kainavusiam projektui „Megztų ortopedinių įtvarų kūrimas“ įgyvendinti pagal Ekonomikos augimo veiksmų programos prioriteto „Ūkio konkurencingumui ir ekonomikos augimui skirti moksliniai tyrimai ir technologinė plėtra“ priemonę „Intelektas LT“ Ūkio ministerija skyrė 0,54 mln. litų iš ES struktūrinių fondų.
Pasirinko: prieš kelerius metus megztus kelio įtvarus žaidimo aikštelėje išbandė ir krepšininkas Kšištofas Lavrinovičius.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
PSO: pirmą kartą šia paukščių gripo atmaina užsikrėtusio žmogaus mirtį lėmė daug faktorių
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) penktadienį pranešė, kad pirmą kartą paukščių gripo atmaina H5N2 užsikrėtusio žmogaus mirtį lėmė daugybė faktorių, ir pridūrė, kad tyrimas tęsiamas. ...
-
Ligonių kasos primena: baigę mokyklą, nepamirškite pasirūpinti sveikatos draudimu7
Ligonių kasų specialistai baigiantiems mokslus jaunuoliams primena, kad prasidėjęs naujas gyvenimo etapas atneša ir naujų įsipareigojimų: vienas iš jų – pasirūpinti savo privalomuoju sveikatos draudimu (PSD). ...
-
Šiemet šalies medikai atliko 190 transplantacijų3
Dviejuose Lietuvos transplantacijos centruose, LSMUL Kauno klinikose ir VUL Santaros klinikos iš viso šiemet atlikta 190 organų, audinių ir ląstelių transplantacijų. ...
-
Eilių gydymo įstaigose problemos sprendimas – ligoninė, kurioje nedirba nė vienas gydytojas?9
Ar įsivaizduojate ligoninę, kurioje nedirba nė vienas gydytojas? Būtent tokia duris atvėrė Danijoje, Helsinjoro regione. Ligoninei vadovauja tik slaugytojos ir ji skirta pacientams, kurių būklė yra per sunki, kad liktų namie, tačiau pakankama, kad a...
-
Apie ligoninę, kurioje nedirba nė vienas gydytojas6
Ar įsivaizduojate ligoninę, kurioje nedirba nė vienas gydytojas? Būtent tokia duris atvėrė Danijoje. Ligoninei vadovauja tik slaugytojos ir ji skirta pacientams, kurių būklė yra per sunki, kad liktų namie, tačiau pakankama, kad apsieitų tik su slau...
-
Pacientui Lenkijoje bus persodintos Lietuvos donoro kepenys
Lenkijos medikams trečiadienį perduotos Lietuvos donoro kepenys, kurios bus persodintos transplantacijos Varšuvoje laukiančiam pacientui. ...
-
Prakalbo apie itin agresyvų vėžį: svarbiausia – atkreipti dėmesį į bet kokį darinį ant odos6
Penktadienį trijuose didžiausiuose šalies miestuose visiems norintiems nemokamai tikrino odą. Pasirodo, odos vėžys yra vienas dažniausiai diagnozuojamų vėžių pasaulyje. Statistika liūdna ir Lietuvoje, kasmet čia nustatoma 2 tūkst. naujų od...
-
Darželio auklėtoja nusprendė paaukoti kepenis 5-erių metų berniukui9
Vaikų darželio auklėtoja nusprendė paaukoti dalį savo kepenų buvusiam auklėtiniui. ...
-
Kaip atpažinti panikos priepuolį ir kaip elgtis jam ištikus?6
Staigus baimės ir nerimo jausmas, stipriai plakanti širdis, šaltas prakaitas, drebulys, dusulio pojūtis – mokslininkai skaičiuoja, kad šių panikos priepuolio simptomų bent kartą gyvenime yra patyrę maždaug 35 proc. žmonių. ...
-
Procedūra povandeninį laivą primenančioje kapsulėje – ir nemokamai: įvardijo naudas ir rizikas2
Gydymas deguonimi specialiose kamerose – dalis specialistų procedūrą pristato kaip panacėją – itin veiksmingą būdą sustiprėti ar net pasveikti nuo nemažo skaičiaus skirtingų susirgimų ar traumų. Apie veiksmingumą pasisako ir medikai,...