- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Po sunkios COVID-19 ligos formos net 80 proc. pacientų pasireiškia liekamieji reiškiniai. Jų spektras – išties platus, praneša laida „Labas vakaras, Lietuva“.
Apie tai žurnalistai kalbėjosi su gydytoja Rūta Maciulevičiene.
– Kokios ligos ir padariniai dažniausiai pasitaiko?
– Visai neseniai žurnale „Nature“ buvo išspausdintas straipsnis. Ten atlikta mokslinių straipsnių analizė apie žmonių, kurie persirgo COVID-19 infekcija, būkles. Nustatyta, kad praėjus šešiems mėnesiams po ligos, apie 80 proc. žmonių vis dar turėjo bent vieną iš liekamųjų reiškinių. Vieni – sunkesnius, kiti – lengvesnius. Jų spektras priklauso nuo pažeisto organo, o pažeisti, pasirodo, virusas gali visas tas ląsteles, kuriose yra ACE receptoriai. Jie yra smegenyse, inkstuose, plaučiuose, kasoje, žarnyne, kepenyse – visur. Gali pažeisti visas organų sistemas.
– Kai kurie gali pagalvoti: galbūt aš sirgau labai lengva forma, nes jaučiau tik slogą ir viskas liks praeityje. Tačiau jūs sakote, kad padariniai gali likti, net jei buvo juntama tiktai sloga?
– Daugiau ir sunkesnių simptomų turi žmonės, kurie sirgo itin sunkiomis COVID-19 formomis – kurie gydyti reanimacijoje, buvo ventiliuojami ir taip toliau. Tačiau net ir tie žmonės, kurie sirgo santykinai lengvomis formomis – kurie nebuvo hospitalizuoti, kuriems nereikėjo plaučių ventiliacijos, gali dar daug mėnesių jausti liekamuosius reiškinius. Pirmiausia, nuovargį ir silpnumą, taip pat galvos skausmus, įvairiausius kvėpavimo sutrikimai, kosulį, sąnarių skausmus ir taip toliau. Trukmė visiškai nekoreliuoja su ligos sunkumu. Žmogus gali sirgti santykinai sunkiau, bet greičiau pasveikti ir turėti mažiau liekamųjų reiškinių, o kitas – ir pusę metų niekaip negalėti pasveikti. Pavyzdžiui, lėtinio nuovargio sindromas išsivysto dažniau toms moterims, kurios sirgdamos COVID-19 prarado uoslę. Dažniau jauniems ir vidutinio amžiaus žmonėms, o ne atvirkščiai. Šitas virusas mums pažėrė įvairiausių paradoksų, kurių anksčiau nebuvome matę.
– Šiandien susitikimome su jumis pasikalbėti ir apie galimą liekamąjį reiškinį po COVID-19 – cukrinį diabetą. Apie cukrinį diabetą kalbama ne taip ir dažnai. Kodėl dabar apie jį pradėta kalbėti, ar tai nauji duomenys?
– Nuo pirmų dienų, kai pradėjome sirgti COVID-19, jau buvo kalbama, kad žmonės, sergantys diabetu, turi žymiai didesnę riziką sirgti sunkiomis, gyvybei pavojingomis COVID-19 formomis. O dabar, praėjus beveik dvejiems metams, nuo to, kai dirbame su šia liga, pradėjome matyti, kad ryšys yra abipusis – ne tik diabetas padidina tikimybę sirgti sunkiai, bet ir atsirado daug naujų diabeto atvejų. Pirmieji apie tai pradėjo kalbėti amerikiečiai, o paskui ir Indija, ir Kinija, kad, pavyzdžiui, 37 proc. padidėjo antrojo tipo diabeto. Tiems žmonėms, kurie turėjo pre-diabetines būkles, išprovokavo klinikinį diabetą, kuris jau turi būti kontroliuojamas vaistais.
– Minimi ir vaikai, kuriems taip pat gali grėsti cukrinis diabetas, taip?
– Be abejo, apskritai apie vaikus iš pradžių buvo daug visokių mitų: buvo sakoma, kad vaikai tik perneša infekciją, bet neserga, paskui, kad vaikai jeigu ir suserga, tai serga labai lengvai. Taip, statistiškai vaikai serga šiek tiek lengviau negu suaugusieji, todėl, kad jie turi daug mažiau lėtinių ligų. Tačiau vaikai gali sirgti – kai kurie iš jų serga labai sunkiai, ir kai kurie serga net ir mirtinomis formomis. Dar buvo pastebėta, kad pradėjo atsirasti ženkliai daugiau pirmo tipo diabeto atvejų. O pirmo tipo diabetas, kuriuo paprastai serga vaikai ir jauni žmonės, yra autoimuninė liga, kuri prasideda staiga. Mes žinojome, kad pirmo tipo diabetą gali išprovokuoti gastrointeritai, gripai ar kitos virusinės infekcijos, tai pasirodo, COVID-19 virusas tikrai nėra išimtis.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
NVSC: sergamumas gripu, COVID-19 sumenko, peršalimo ligomis – ūgtelėjo
Praėjusią savaitę fiksuota mažiau užsikrėtimų gripu, koronavirusu, tačiau daugiau – ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI), pirmadienį pranešė Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). ...
-
Stebisi net medikai: vaikui mieste įkando gyvatė3
Šiaulių ligoninė turėjo neįprastą pacientą. Vaikui mieste įkando gyvatė. Ir nors gydymas vyko sklandžiai, o pirmoji pagalba vaikui suteikta nedelsiant, medikų priežiūroje jam teko praleisti kone savaitę. Anot gydytojų, kilus įtarimui, jog...
-
Vienoje šalies ligoninių – nemokamos skrandžio mažinimo operacijos: kodėl jos tinka ne visiems?1
Sportu ar dietomis nutukimo nesugebėjusius įveikti žmones gelbsti vis populiarėjančios skrandžio mažinimo operacijos. Didelį antsvorį turintiems asmenims šios operacijos atliekamos nemokamai. Tiesa, tik apkūnių chirurgai nesiima operuoti, pac...
-
Medikai galės neteikti paslaugų agresyviems pacientams: ar to užteks?1
Seimas apsisprendė – nuo kitų metų medikai galės atsisakyti teikti medicinines paslaugas agresyviems pacientams, kurie nederamu ir nepagarbiu elgesiu žemina medikų garbę ir orumą. Bet ar medikai jausis saugiau? Ar ši priemonė pakank...
-
Mirė vyras, kuriam pirmą kartą buvo persodintas modifikuotas kiaulės inkstas2
Praėjus beveik dviem mėnesiams po operacijos, mirė pirmasis pasaulyje pacientas, kuriam buvo persodintas kiaulės inkstas. ...
-
Pacientų skundus nagrinės speciali grupė, patikrinimą inicijuos ne visais atvejais2
Įsigaliojus naujai tvarkai pacientų skundus nagrinės speciali grupė, patikrinimą inicijuos ne visais atvejais, penktadienį pranešė Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba. ...
-
Vyrų krūtinės padidėjimas: apie priežastis ir sprendimo būdus5
Kiekvienas jautriai priimame išvaizdos pokyčius, ypač, kai jie yra netikėti ir nebūdingi. Pavyzdžiui, vyrų atveju, tai padidėjusi krūtinė. Čia kalbame ne apie nedidelius krūtinės pokyčius, bet apie akivaizdų krūtinės pasikeitimą, kuris ...
-
Erkės ir jų keliamas pavojus: ką būtina žinoti?
Šiltėjant orams vis daugiau laiko praleidžiame gamtoje, kur susiduriame su įvairiais gyviais, tarp kurių ir erkės. Šie maži, bet grėsmingi parazitai gali būti pavojingų ligų, kurios gali turėti ilgalaikių pasekmių mūsų sveikatai, n...
-
Medikai galės atsisakyti teikti pagalbą agresyviems pacientams5
Nuo kitų metų medikai galės atsisakyti teikti medicinines paslaugas agresyviems pacientams, kurie nederamu ir nepagarbiu elgesiu žemina medikų garbę ir orumą. ...
-
Autistiškų vaikų tėvų kasdienybėje nėra riboženklių: pagalbos bei supratimo reikia ir jiems3
Vaiko ar jaunuolio diagnozės pripažinimas, galimi karjeros pokyčiai, aplinkinių supratingumo trūkumas ir nežinomybė – specialistai įvardija, kad mažiausiai tiek didžiųjų krizių išgyvena autizmo spektro sutrikimą turinčių vaikų t...