- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Santaros klinikų laboratorinės medicinos centro laboratorijoje per metus atliekama beveik 3,5 mln. įvairiausių tyrimų. 80 proc. iš jų sudaro kraujo tyrimai.
Apie kraujo tyrimus LNK reportaže pasakojo Santaros klinikų laboratorinės medicinos centro vadovas doc. dr. Dalius Vitkus.
– Ar galima drąsiai sakyti, kad kraujo tyrimai parodo viską, kas vyksta žmogaus organizme?
– Sakyti, kad parodoma viskas, būtų per drąsu, bet parodoma labai daug. Ypač, jei tyrimų rezultatai suderinami su klinikiniu kontekstu, dėl kurio tie tyrimai yra atliekami. Tikriausiai niekad dar neatrado tokio tyrimo, kuris atspindėtų nuotaiką, su kuria mes šiandien atsikėlėme ir atėjome į darbus. Tačiau patologines būkles iš tikrųjų, absoliučia dauguma tyrimų, vienaip ar kitaip jų atspindį galime matyti tyrimų rezultatuose. Nuo paprasčiausių, visiems geriausiai suprantamų tyrimų kaip selektyvaus baltymo, kuris parodo uždegimą arba ūminę fazę, iki cholesterolio tyrimų, kuriuos daugelis žmonių turbūt supranta, sklerozes rizikos veiksnį, ar gliukozės koncentraciją kraujyje cukrinio diabeto rizikai vertinti.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Kiek kraujo tyrimas, jo rezultatai tikslūs, priklausomai nuo to, koks pacientas buvo duodamas kraują?
– Palietėte labai svarbų ir labai aktualų klausimą. Įvairūs procesų prieš tyrimą veiksniai gali turėti labai daug įtakos tyrimų rezultatui. Žinoma, jei tai yra ligos ar patologijos atspindys, viskas gerai, tačiau tai, ką mes valgome, ką mes darome, kokius žalingus įpročius turime, visą tai vienaip ar kitaip atsispindi mūsų tyrimų rezultatuose. Todėl tikrai nepatartina tirtis, jei iš vakaro stipriai šventėte, jei gausiai valgėte, o galbūt net ir vartojate maisto papildus. Apie vartojamus papildus reikėtų informuoti tyrimą atliekančius specialistus, tiek savo gydytoją, kai su rezultatais kreipėtės dėl konsultacijos.
– Kaip dažnai reikia daryti kraujo tyrimą?
– Priklauso nuo situacijos. Iš tikrųjų kaip aš sakiau, geriausia, kai tyrimo rezultatai derinami su klinikine situacija, su kontekstu, dėl kurio buvo tie tyrimai atliekami. Be abejo, profilaktiniai tyrimai taip pat yra svarbūs, tiesiog bent kartą per metus pasižiūrėti svarbiausius rodiklius, kurie atspindi pagrindines organizmo funkcijas. Širdies kraujagyslių sistemos, inkstų funkcijos veiklą, elektrolitų balansų sutrikimus. Visa tai tikrai pravartu, kaip ir daugeliui žinomas bendras kraujo tyrimas. Bent kartą per metus.
– Šiais laikais, kai medikus nėra paprasta pasiekti, yra platus privačių laboratorijų tinklas. Medikai pastebi, kad žmonės ateina, susimoka, atlieka tyrimus privačiai ir be jokių konsultacijų. Ar žmogus geba savarankiškai perskaityti, ką rodo kraujo tyrimas?
– Ir taip, ir ne. Tai priklauso nuo tyrimų – koks rezultatas gaunamas, ar tikrai visi veiksniai buvo įvertinti apžvelgiant tyrimų rezultatus, ar atsižvelgiama į tai, ką pacientas veikė, valgė ar gėrė, gal intensyvus sportas buvo, daug įvairių veiksnių. Tai gali nebūtinai klaidinti, bet parodyti tą ne visiškai, žmogus gali įsivaizduoti, kad jam yra patologija, kurios iš tiesų nėra. Geriausia, kai tyrimus skiria specialistas, kai žmogus juos atlieka gydytojo siuntimu, bet tai tikrai nereiškia, kad negalima tirtis pačiam. Tačiau rezultatus irgi reikia mokėti skaityti.
– Ar įmanoma sumaišyti mėginius?
– Sudėtinga. Šiandien visi mėginiai yra ženklinami brūkšniniais kodais, tai kaip ir parduotuvėje, tikimybė yra, bet ji artėja prie nulio.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Ministerija tikrinti naujagimius dėl imunodeficito nesvarstė, medikai ruošia paraišką
Medikams viešumoje pabrėžus ankstyvos imunodeficito diagnostikos svarbą, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) sako iki šiol nesvarsčiusi įtraukti šią ligą į visuotinio naujagimių tikrinimo sąrašą. ...
-
Laisvės alėjoje kauniečiai galėjo ne tik pasimatuoti kraujospūdį4
Ketvirtadienį Laisvės alėjoje vyko renginys Tarptautinei širdies nepakankamumo dienai paminėti. ...
-
SAM: elektroniniuose receptuose išrašytus vaistus jau galima įsigyti Latvijoje ir Lenkijoje1
Nuo ketvirtadienio elektroniniuose receptuose išrašytus receptinius vaistinius preparatus lietuviai gali įsigyti ir užsienyje – pirmiausia Latvijoje ir Lenkijoje, skelbia Sveikatos apsaugos ministerija. ...
-
Gydymas užsienyje: neišleidžia nė cento, o į palatą ateina ir kirpėjos?14
Tyrimai ar gydymas užsienyje – per metus tuo pasinaudoja ne vienas lietuvis. Vieni nesant alternatyvų išvyksta po gydytojų konsiliumo, kiti savarankiškai. ...
-
Santakos parkas šiandien tapo saugiausiu šalyje: Gegužės 1-oji čia paminėta originaliai2
„Sveiki atvykę į šiuo metu saugiausią parką šalyje!“ – toks buvo pirmas šiandien Santakos parke vykusių žaidynių „Palaikau pulsą“ atidarymo sakinys. Ir Gegužės 1-oji joms buvo pasirinkta neatsitiktin...
-
Prasideda valstybės įstaigų darbuotojų varžybos „Laiptynės 2024“2
Ketvirtadienį prasideda valstybės įstaigų darbuotojų varžybos „Laiptynės 2024“. ...
-
Augalinė mityba – ne tik daržovių valgymas: nuo ko pradėti?4
Sužaliavo gamta, todėl vis dažniau galima į mitybą įtraukti šviežių daržovių. Augalinę mitybą renkasi ir sportininkai, o jeigu galvojate, kad reikės valgyti vien tik daržoves – klystate. Valgysite sočiai, o vartojamas maitas ne tik ...
-
Korupcija medicinoje: verslininkas galimai papirko ligoninių darbuotojus
Šiaulių apygardos prokuratūra nagrinėti teismui perdavė baudžiamąją bylą dėl keturių ligoninių darbuotojų, dviejų uždarųjų akcinių bendrovių vadovų ir vienos iš šių įmonių, kaip manoma, padarytų korupcinio pobūdžio...
-
Kaišiadoryse duris atveria slaugos ir socialinės globos namai2
Kaišiadoryse atidaromas specializuotas Strėvininkų globos namų padalinys. Jame apsigyvens 40 suaugusių ar senyvo amžiaus asmenų su sunkia negalia, negalinčių savimi pasirūpinti savarankiškai. ...
-
Atskleidė vitamino D ir žarnyno mikrobiotos svarbą alerginėms ligoms išsivystyti
Alerginės ligos plačiai paplitusios visame pasaulyje. Jų išsivystymo mechanizmai siejami su genetiniais veiksniais, aplinkos poveikiu, mityba. Neseniai išsiaiškinta, kad alergines ligas gali lemti žarnyno mikrofloros pusiausvyros sutri...