- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Istorinis elektros sistemos bandymas pavyko. Taip energetikos ministras Dainius Kreivys atsiliepia apie šeštadienį atliktą elektros tinklo atjungimą nuo Rusijos, Baltarusijos ir kitų Baltijos šalių. Nors iššūkių netrūko, tikimasi, kad bandymas bus padrąsinimas Latvijai ir Estijai sinchronizuotis anksčiau. Kada realiai atsijungsime nuo Rusijos valdomos sistemos, pasakojama LNK reportaže.
Savaitgalį įvyko bene ryškiausias įvykis energetikos istorijoje – pirmąkart dešimčiai valandų Lietuvos elektros tinklas veikė savarankiškai be Rusijos kontroliuojamos sistemos. „Litgrid“ įmonėje skambėjo plojimai.
„Turėjome atjungti liniją su Latvijos, Kaliningrado ir Baltarusijos sistemomis. Šeštadienį, 11 val., buvo atjungta paskutinė linija“, – sakė „Litgrid“ Sistemos valdymo departamento vadovas Donatas Matelionis.
Kone pusę paros elektra tekėjo iš įvairiausių šalies elektrinių. Pasitelkta Vilniaus kogeneracinė jėgainė, Kruonis, Utenos baterijų parkas. Neapsieita ir be jungčių su Lenkija ir Švedija. Sistemos priežiūrą valdė tik „Litgrid“ dispečeriai.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
„Sąlygos nebuvo idealiausios. Jeigu būtų buvę daugiau vėjo, būtų lengviau valdyti dažnį“, – komentavo „Litgrid“ vadovas Rokas Masiulis.
Jei vėjo buvo per mažai, saulės energijos šiltą dieną prigaminta daugiau nei reikėjo vartojimui. Tai išėjo į naudą žmonėms, perkantiems elektrą už biržos kainą. Kurį laiką elektra jie naudojosi dykai.
„Išskirtinės buvo vidurdienio valandos, kuomet saulės generacija buvo maksimali. Ir elektros pasiūlai viršijus paklausą, susiformavo nulinės elektros energijos kainos“, – teigė D. Matelionis.
Elektros pasiūlai viršijus paklausą, susiformavo nulinės elektros energijos kainos.
Su istoriniu įvykiu pasveikinti energetikų atvyko ir premjerė. Bandymas parodė, kad susijungti su Vakarų Europos tinklais galime greičiau.
„Esame numatę, kad 2024 metų pirmame pusmetyje galėtume atlikti pagreitintą sinchronizaciją ir nereikėtų laukti 2025-ųjų pabaigos“, – kalbėjo R. Masiulis.
Bandymui pasibaigus, Lietuvos elektros sistema ir vėl – BRELL žiede, kurį centralizuotai valdo Maskva. Apie pasitraukimą iš Rusijos kontroliuojamos sistemos reikia įspėti mažiausiai prieš pusmetį.
„Rugpjūčio 8-oji yra ta diena, kada turime pranešti, ar pratęsiame, ar nepratęsiame BRELL sutartį“, – konstatavo energetikos ministras D. Kreivys.
Trauktis iš BRELL sutarties Lietuva ketina tik kartu su Latvija ir Estija. Prieš tai kaimynams reikės pristatyti bandymo rezultatus. Ir, kaip teigia D. Kreivys, veikiausiai teks ne vieną mėnesį įtikinėti.
„Kai turėsime studijų rezultatus, jei jie bus teigiami, yra susitarimas, kad galėsime sinchronizuotis greičiau“, – sakė energetikos ministras.
Prieš dvi savaites Lietuvoje lankęsis Latvijos energetikos ministras nematė galimybių su Vakarais susijungti greičiau.
„Turime pabaigti projektą iki 2025-ųjų. Ne tik Latvija, bet ir visos Baltijos šalys“, – kalbėjo Latvijos energetikos ministras Raimondas Čudaras.
„Latviai vėluoja su kai kurios įrangos įsigijimu, baterijų parko įrengimu. Ne tik šiais metais, bet gal ir kitais jie to galbūt neturės“, – komentavo energetikos ekspertas Vidmantas Jankauskas.
Kaimynai ne tik vilkina išėjimą iš Rusijos valdomos sistemos. Latvija ir Estija nedalyvauja ir izoliuotame elektros bandyme. Lietuva jį norėjo atlikti drauge su visomis Baltijos šalimis.
Lietuva sako iki šiol atlikusi 60 proc. sinchronizacijos darbų. Juos pabaigus, „Litgrid“ vadovas sako, kad elektra pigs.
„Matome, kad elektros kainos mažės“, – teigė R. Masiulis.
Tačiau, anot eksperto V. Jankausko, dėl to kainos mažesnės nebus ir niekas nepasikeis.
Šeštadienį savarankiškai veikusi elektros sistema išnaudojo tik penktadalį savo rezervo.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Agentūra: iki 2030-ųjų elektros iš saulės ir vėjo gamyba Lietuvoje išaugs keturis kartus
2030 metais Lietuvoje bus išplėtota apie 10 gigavatų (GW) galios saulės ir vėjo energijos gamybos pajėgumų – 4,5 GW galios sausumos ir 1,4 GW jūros vėjo bei 4,1 GW saulės elektrinių, prognozuoja Lietuvos energetikos agentūra (LEA), kart...
-
A. Armonaitė – prieš nuolatinį solidarumo mokestį, sutiktų pratęsti tik metams4
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako „labai kritiškai“ vertinanti siūlymą laikinąjį bankų solidarumo mokestį pratęsti neribotam laikui, tačiau svarstytų jo pratęsimą vieneriems metams. ...
-
LEA: kitą žiemą šildymo kainos turėtų būti panašios – priklausys nuo biokuro kainų
Kitą šildymo sezoną centralizuotos šilumos kaina Lietuvoje turėtų būti panaši, kaip ir praėjusį, jei nesikeis biokuro kainos – iš jo šalyje pagaminama didžioji dalis šilumos energijos, prognozuoja L...
-
LEA: 2030 metais elektra Lietuvoje vidutiniškai turėtų kainuoti iki 6 centų už kilovatvalandę1
Lietuvai iki 2030 metų pasigaminant visą reikalingą elektros energijos kiekį iš šalies viduje esančių atsinaujinančios energijos šaltinių, elektra gyventojams neįskaitant skirstymo ir perdavimo tarifų kainuotų vidutiniška...
-
Tyrimas: Lietuva pagal investicinį patrauklumą pernai smuko į 24-tą vietą2
Lietuva pagal tiesioginių užsienio investicijų (TUI) patrauklumą pernai buvo 24–toje vietoje Europoje – keturiomis pozicijomis žemiau nei 2022-aisiais, rodo naujausias bendrovės EY tyrimas „Europe Attractiveness Survey“. ...
-
EIMIN: skiriama 2,4 mln. eurų verslo paslaugų centrams modernizuoti
Ekonomikos ir inovacijų ministerija skelbia 2,4 mln. eurų kvietimas teikti projektų įgyvendinimo planus verslo paslaugų centrams, norintiems automatizuoti savo veiklos procesus. ...
-
Lietuvai mažinant iškastinio kuro naudojimą, LEA pristatys numatomus pokyčius elektros rinkoje
Lietuvos energetikos agentūra (LEA) penktadienį pristatys prognozes, kaip atsisakant iškastinio kuro iki 2030 metų turėtų keistis energijos išteklių kainos rinkoje. Šie duomenys, LEA teigimu, bus įtraukti į naująją Nacionalinę e...
-
Lietuva ir Kazachstanas pasirašys memorandumą dėl transporto koridoriaus4
Susisiekimo ministras Marius Skuodis ir Kazachstano transporto ministras Maratas Karabajevas penktadienį pasirašys memorandumą dėl tarptautinio transporto koridoriaus tarp Europos ir Vidurinės Azijos plėtros. ...
-
Prakalbo apie pensijų kaupimą: pasitraukimas iš antrosios pakopos – tik kritiniais atvejais33
Lietuvos banko duomenimis, Lietuvoje antrosios ir trečiosios pakopos pensijų fonduose kaupia kone 1,5 mln. gyventojų. Kai kurie jų iš kaupimo norėtų pasitraukti. Tačiau politikai, lyg ir sutarę tokią galimybę suteikti, pasiklydo interpretacij...
-
Ministerija: kelių fondo steigimui trūksta sprendimo dėl 300 mln. eurų įstatinio kapitalo2
Susisiekimo ministerijos vadovai sako, kad jau parengti šalies automobilių kelių finansavimui skirto fondo steigimo dokumentai, tačiau vis dar įstrigęs 300 mln. eurų jo įstatinio kapitalo suformavimas. ...