- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Naujausi tyrimai atskleidžia, kad didėjant palūkanoms už būsto paskolas, gyventojai nenori kas mėnesį papildomai mokėti po 100 ir daugiau eurų prie jau turimų įsipareigojimų. Kai kurie neapsikentę grąžina pinigus bankams anksčiau. Ką dar atskleidė tyrimas, kokių iššūkių dar gali sukelti EURIBOR svyravimai, LNK žurnalistas teiravosi „Luminor“ banko Būsto kredito produkto vadovės Žydros Rakauskaitės.
– Gruodžio mėnesį atlikote tyrimą. Ką jis atskleidė apie Nekilnojamojo turto (NT) rinką?
– Taip, gruodį „Luminor“ banko užsakymu buvo atliktas tyrimas. Jo tikslas – išsiaiškinti ir suprasti klientų poreikius, kad bankas pasiruoštų. Tyrimas parodė, kad kas penktą gyventoją Lietuvoje EURIBOR didėjimas šiek tiek paveikė.
– Kokio amžiaus grupes tai paveikė labiausiai?
– Kaip rodo tyrimas, EURIBOR didėjimas paveikė apie 20 proc. gyventojų iki 36 metų amžiaus. 5 proc. gyventojų atsakė, kad jie atidėjo būsto pirkimą būtent dėl EURIBOR didėjimo. 4 proc. respondentų teigė, kad jiems išaugo nuomos kaina. Ir didžioji dalis, apie 12 proc. pastebėjo, kad išaugo jų būsto paskolos įmokos.
– Kaip šioje situacijoje elgiasi vyresni žmonės? Ar tiesa, kad juos tai paveikė mažiausiai, nes vyresni turi santaupų, labiau pasiruošę įvairioms rizikoms?
– Tiesa. Ši apklausa taip pat atskleidė, kad gyventojų grupėje nuo 45 metų amžiaus, EURIBOR padarė mažesnę įtaką. Tai siejama su tuo, kad jie būsto paskolas paėmę gerokai anksčiau. EURIBORAS istoriškai yra buvęs didesnis nei 5 proc. Tiesiog septynerius metus jis buvo žemiau nulio arba apie nulį procento. Ir tie vyresnio amžiaus gyventojai, kurie žinojo, kad EURIBOR gali didėti, į tai nereagavo labai jautriai.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Paskaičiuokime – vidutiniškai žmogus ima 100 tūkst. eurų paskolą. Dabar, kai EURIBOR taip pakilo, kiek vidutiniškai per mėnesį tenka susimokėti žmogui papildomai?
– Anksčiau žmonės ėmė ir mažesnes paskolas. Bet jei imtume tą naujausią skaičių – 100 tūkst. eurų, tai įmoka gali išaugti nuo 100 iki 200 su trupučiu eurų. Tai priklauso ir nuo paskolos termino, ir nuo mokėjimo būdo, ir nuo palūkanų...
– Dabar yra galimybė rinktis EURIBOR 3, 6 ir 12 mėnesių. Kokį terminą gyventojai renkasi dažniausiai ir kaip neapsirikti, kad vėliau netektų smarkiai nukentėti?
5 proc. gyventojų atsakė, kad jie atidėjo būsto pirkimą būtent dėl EURIBOR didėjimo.
– Populiariausias yra 6 mėnesių EURIBOR. Jį renkasi apie 80 proc. klientų. Kuo trumpesnio termino EURIBOR, tuo ji mažesnis. Tačiau jis dažniau keičiasi. Tie žmonės, kurie mėgsta stabilumą, nori žinoti aiškią įmoką, renkasi ilgesnio termino EURIBOR, t. y. 12 mėnesių. Arba – nekintančias palūkanas iki penkerių metų. O tie gyventojai, kurie mėgsta rizikuoti, nebijo iššūkių, nemano, kad EURIBOR kilimas labai stipriai paveiks jų biudžetą, renkasi trumpesnį laikotarpį.
– Galima paskolą grąžinti anksčiau. Ar tuo dažnai naudojasi klientai, ypač išaugus EURIBOR?
– Iš tikrųjų yra tokių klientų. Vis dėlto, jeigu turite santaupų, nereikia skubėti į banką grąžinti visos paskolos. Tiesiog patartina įsivertinti šeimos biudžetą, ar neplanuoja stambių pirkinių, ar neteks paskui skolintis papildomai. Bet jei nesate numatę didesnių investicijų, finansinė padėtis leidžia, yra tokia galimybė paskolą grąžinti anksčiau laiko be jokių papildomų mokesčių. Ir klientai tokia galimybe pasinaudoja.
– Pastaruoju metu EURIBOR kyla kaip ant mielių. Kas toliau, ko galima tikėtis?
– Toks EURIBOR padidėjimas buvo visiems šokas. Daugelis prognozavo, kad jis gali padidėti, bet kad taip stipriai ir per tokį trumpą laiką, daugelis nesitikėjo. Nors, beje, ir tokių prognozių buvo. Kalbant apie ateitį, lygiai taip pat sunku patikėti, kad EURIBOR staiga ims kristi. Tikėtina, kad jis artimiausioje ateityje išsilaikys panašiame lygyje. Klientai turėtų būti pasiruošę išaugusioms įmokoms. Tačiau tokių didelių ir staigių pokyčių, kokie užklupo 2022 metais, būti neturėtų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vyriausybė pritarė azartinių lošimų verslą griežtinančioms pataisoms
Vyriausybė trečiadienį pritarė azartinių lošimų verslą griežtinančioms pataisoms. Teigiama, kad jos užkirs kelią neatsakingiems azartiniams lošimams, stiprins probleminių lošėjų apsaugą ir didins sektoriaus skaidrumą. ...
-
Vyriausybė skyrė 5 mln. eurų Ukrainos mokyklų ir darželių atstatymui
Vyriausybė trečiadienį posėdyje Ukrainos švietimo sektoriui skyrė 5 mln. eurų. ...
-
Vyriausybė – už bankų solidarumo įnašo pratęsimą dar metams
Vyriausybė trečiadienį pritarė dar vieneriems metams pratęsti pernai įvestą laikiną bankų solidarumo įnašą kaip papildomą lėšų gynybai šaltinį. Galutinį sprendimą turės priimti Seimas. ...
-
Vyriausybė siūlo pritarti tik daliai prezidento siūlytų transporto lengvatų4
Vyriausybė siūlo pritarti tik daliai prezidento Gitano Nausėdos pernai vasarą pasiūlytų viešojo transporto lengvatų pensininkams, vaikams, jų tėvams ir kai kurioms kitoms gyventojų grupėms. ...
-
Vyriausybė patvirtino apie 2,8 tūkst. iš Rusijos draudžiamų įvežti produktų sąrašą2
Seimui balandį uždraudus į Lietuvą importuoti žemės ūkio produktus ir pašarus, kurių kilmės šalis yra Rusija ar Baltarusija, Vyriausybė trečiadienį patvirtino konkretų jų sąrašą. ...
-
Dauguma Lietuvos kandidatų į EP pasisako už bendrą ES narių skolinimąsi gynybos finansavimui2
Dauguma Lietuvos kandidatų į Europos Parlamentą (EP) pasisako už galimybę Europos Sąjungos (ES) narėms bendrai skolintis gynybos finansavimui per vadinamąsias euroobligacijas. ...
-
Lietuvoje masiškai trūksta darbuotojų: problema – nenoras mokytis?14
Masiškai trūkstant darbuotojų įvairiose srityse, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija vieną po kito Lietuvoje atidarinėja karjeros centrus, siūlo išmokas ir kompensacijas už kvalifikacijos kėlimo ar profesijos keitimo kursus, padeda ...
-
LEA: elektros kaina „Nord Pool“ biržoje per savaitę išaugo 4 procentais
Per savaitę elektros energijos vidutinė kaina „Nord Pool“ biržoje padidėjo 4 procentais nuo 0,068 Eur/kWh be PVM iki 0,071 Eur/kWh be PVM, praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
Birželį ūkininkai kviečiami teikti paraiškas dėl paramos bearimių technologijų sėjamajai įsigyti
Birželio antroje pusėje Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) skelbs daugiau nei 8 mln. eurų paramos kvietimą bearimėms technologijoms įsigyti. Pasak ministerijos, pareiškėjai už vieną sėjamąją galės gauti iki 80 tūkst. eurų kompensaciją. ...
-
Algų augimas Lietuvoje – sparčiausias, bet realybė liūdna6
Paskelbta, kad per paskutinius penkerius metus algų augimas Lietuvoje – greičiausias tarp visų išsivysčiusių pasaulio šalių. Jau gerą dešimtmetį skelbiama, kad vidutinės algos auga dviženkliais procentais kiekvienais metais...