- LNK inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvos oro uostų ekspertas Martynas Jaugelavičius perspėjo, kad dėl ribotų avialinijų pajėgumų atostogautojams šią vasarą už bilietus gali tekti mokėti daugiau. Jis sakė, jog trūkstamų lėktuvų kiekis lems tai, kad Europos oro linijoms bus sunku patenkinti kelionių paklausą intensyviausio sezono metu. Prognozuojama, kad „Ryanair“ bilietų kainos šią vasarą, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, bus iki 10 proc. didesnės.
– Ar jau sulaukėte žinių, kad oro linijos numačiusios kelti kainas?
– Oro linijų bendrovės neinformuoja oro uostų apie kainų pokyčius, nes jos – pelno siekiančios organizacijos. Kainodara – komercinė paslaptis. Kadangi esame infrastruktūrą valdanti įmonė, mūsų pagrindinė pareiga – užtikrinti saugią, modernią ir patogią infrastruktūrą keleiviams. Tad kalbant apie kainas, ne, oro linijų bendrovės mūsų apie tai neinformuoja. Čia turbūt būtų galima pateikti analogiją, kad maisto prekių parduotuvė prekybos centre nepateikia informacijos patalpų nuomininkams, kad kitą mėnesį didins bananų kainas.
– Kodėl augs bilietų kainos?
– Priežastys įvairialypės. Jeigu pažiūrėtume pastarųjų penkerių metų situaciją, turėjome pandemiją, kurios metu globali oro linijų flotilė buvo nutupdyta ant žemės. Tam tikros bendrovės atsisakė dalies orlaivių, kadangi kai kurie buvo pakankamai seni. Tačiau yra aibė priežasčių – turime pandemiją, turime grandinių tiekimo iššūkius, turime tiesiog gamybinius iššūkius, kai pagrindiniai lėktuvų gamintojai nespėja pateikti orlaivių, kurie yra užsakyti. Jeigu šiandien norėtumėte nusipirkti visiškai naują lėktuvą už, tarkime, 100 mln. eurų, nepaisant to, kad turėtumėte tam skirtą sumą, jo reikėtų palaukti apie aštuonerius metus. Yra tūkstančiai orlaivių užsakymų, tačiau du pagrindiniai orlaivių gamintojai per mėnesį pagamina tik kelias dešimtis orlaivių.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Kokio rimtumo problemos ištikusios „Boeing“ kompaniją?
– Lėktuvas – labai sudėtingas transporto įrenginys. Jis susideda iš tūkstančio, jeigu ne milijono komponentų. Skirtingai nei automobiliuose, orlaivių variklius gamina ne pats „Airbus“, ne pats „Boeing“, o kiti gamintojai, kurie užsiima konkrečių orlaivių variklių gamyba. Jeigu kalbam apie „Airbus“, tai vienas iš variklių gamintojų susiduria su tam tikrais gamybiniais iššūkiais, todėl kai kuriuos orlaivius reikia laikinai išimti iš eksploatacijos tam, kad būtų galima patikrinti pakartotinai. Aviacijoje saugumas – prioritetas numeris vienas. Niekas nerizikuos keleivių gyvybėmis.
Jeigu kalbame apie „Boeing“, jiems yra kiti iššūkiai, apie kuriuos buvo galima skaityti žiniasklaidoje pastaruoju metu. Tai su gamyba susiję iššūkiai, todėl dalis orlaivių lieka ant žemės dėl pakartotinių patikrų, o nauji orlaiviai vėluoja būti pristatomi orlaivių bendrovėms.
Oro linijų bendrovės turi atitinkamai koreguoti savo planus. Pavyzdžiui, jau buvo nusprendusios atidaryti vieną ar kitą maršrutą, bet techniškai ar fiziškai negali, nes neturi tam orlaivio. Apskritai Europoje paklausa skrydžiams yra didesnė, negu oro linijų bendrovės gali patenkinti, todėl yra žiūrima į labai pragmatiškus ekonominius paskaičiavimus, kadangi oro linijos – pelno siekiančios organizacijos. Tikrai niekas negaiš savo laiko ir resursų skraidyti nuostolingais maršrutais. Prioritetų tvarka yra išdėliojamas visas maršrutų žemėlapis, kur oro linijų bendrovė plėsis artimiausiu metu arba atstatys maršrutus nutrauktus per pandemiją.
Pernai turėjome 92 proc. to, ką turėjome 2019 metais.
– Ar bilietų brangimas palies tik pigių skrydžių bendroves, ar tai galios daugeliui bendrovių?
– Nenorėčiau komentuoti kainodaros, nes tai – komercinė paslaptis. Tačiau iššūkiai apie kuriuos šnekame, tiek vėlyvas orlaivių pristatymas, tiek pakartotina variklių patikra, liečia ne tik žemų kaštų, bet ir visas kitas oro bendroves. „Airbus“ ir „Boeing“ – du pagrindiniai gamintojai, kurie visoms pasaulio bendrovėms tiekia orlaivius. Su tais iššūkiais susiduria ir tradiciniai oro vežėjai, tokie kaip „Lufthansa“, „SWISS“, „AirBaltic“.
Tačiau kalbant apie bilietų kainas, pastebėjome, kad pasibaigus pandemijai, nepaisant visko, žmonės nori keliauti. Labiau pradėjome vertinti gyvą kontaktą – susitikti su giminėmis, atostogauti, susitikti su verslo partneriais, todėl skrydžių atsigavimas labai ženklus. Pernai turėjome 92 proc. to, ką turėjome 2019 metais. Matome tam tikrą pokytį mąstyme. Galbūt tai, kad lietuviai vis labiau vertina patogumą. Pavyzdžiui, keičiasi įprotis, kaip žmonės keliauja į Jungtinės Karalystės sostinę, nes nuo 2019 metų turime unikalų skrydį regione tarp Vilniaus ir Londono Sičio oro uosto, kuris sąlyginai nedaug brangesnis už skrydžius į Liutoną ar Stanstedą. Žmogus sutaupo daug daugiau laiko, kas yra daug patogiau. Matome popandeminį pokytį kelionių planavime, kad lietuviai nori ir gali sau leisti daugiau patogumo.
– Kokios atostogų kryptys dabar populiariausios iš Lietuvos?
– Matome tendenciją, kad vis daugiau maršrutų atsidaro į atostogų kryptis ne užsakomaisiais, o reguliariaisiais skrydžiais. Pernai metų gale bendrovė „AirBaltic“ atidarė tris naujas atostogų kryptis – Dubajus, Tenerifė ir Gran Kanarija. Šiemet Vilniaus oro uoste sulauksime trijų naujų vežėjų, kurie skraidys į Atėnus ir turės oro junglumą su neatrastomis Graikijos salomis. Taip pat galėsime skristi į Reikjaviką, o metų gale skraidysime į Dubajų, per kurį bus galima pasiekti visą likusį pasaulį. Iš Vilniaus turėsime maršrutą į Krokuvą, Palangoje į Amsterdamą, per kurį galima pasiekti visą pasaulį.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
R. Pocius: tiekėjo nepasirinkusiųjų elektros sąskaitos liepą mažės apie 1,4 euro
Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai (VERT) ketvirtadienį patvirtinus mažesnes visuomenines elektros kainas nuo liepos, nepriklausomo tiekėjo nepasirinkusių vartotojų mėnesio sąskaitos vidutiniškai mažės beveik 1,4 euro, sako tarybos vad...
-
Lietuvos gamintojai kainas per metus sumažino kukliausiai Baltijos valstybėse
Kainas per metus sumažino visų trijų Baltijos valstybių pramonės produkcijos gamintojai, o mažiausia – Lietuvos, rodo nacionalinių statistikos tarnybų duomenys. ...
-
Viceministras: Lietuvos turizmas šiemet turėtų augti ketvirtadaliu
Lietuvos turizmo sektorius šiais metais turėtų augti 24 proc. – išsipildžius prognozei šalis šiemet pasiektų 86 proc. iki pandemijos buvusio lygio, o pasiekti 100 proc. pavyktų tik 2026 metais, sako ekonomikos ir inovacij...
-
Vasarą norinčių dirbti jaunuolių – rekordiniai skaičiai: lūkesčiai labai aukšti1
Užimtumo tarnyba (UžT) sako, kad šią vasarą norinčių dirbti jaunuolių – rekordiniai skaičiai. Moksleiviai dažniausiai nori dirbti padavėjais, auklėmis, kambarių tvarkytojais, o kai kurie norėtų įsitaisyti Seime ar net kazino. Tačia...
-
VERT atskleidė, kiek procentų nuo liepos mažės visuomeninės elektros kainos
Visuomeninės elektros kainos, kurias moka nepriklausomo tiekėjo nepasirinkę trečiojo rinkos liberalizavimo etapo buitiniai vartotojai, nuo liepos mažės 8–12 proc., arba 1,8 cento už kilovatvalandę (kWh). ...
-
M. Šileika: pasėlių kokybė Lietuvoje šiemet geresnė nei kitose Baltijos šalyse
Pasėlių kokybė Lietuvoje šiais metais geresnė nei kitose Baltijos šalyse, kur šaltis padarė daugiau neigiamos įtakos, sako žemės ūkio, maisto gamybos ir prekybos bendrovės „Akola group“ (buvusios „Linas Agro Gro...
-
Siūloma praplėsti galimybę gauti bedarbio pašalpą veiklos nevykdančių įmonių savininkams
Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ nariai Tomas Tomilinas ir Linas Kukuraitis įregistravo Užimtumo įstatymo pataisas, kurios leistų gauti nedarbo draudimo pašalpą veiklos nevykdančių įmonių, kurioms valstybė inicijavo lik...
-
LB: Lietuvos draudimo rinka pernai augo penktadaliu, pelnas – dukart
Šalies draudimo rinka pernai augo beveik penktadaliu, draudikai skaičiavo dukart didesnį pelną nei 2022 metais, ketvirtadienį skelbia Lietuvos bankas (LB). ...
-
D. Kreivys – leidimas pertekline elektra aprūpinti šeimos narius sugriautų visą schemą1
Energetikos ministras Dainius Kreivys nepritaria grupės parlamentarų siūlymui gaminantiems vartotojams leisti pagamintą perteklinę elektrą skirti šeimos nariams. Anot jo, priėmus tokį siūlymą jau susiformavusi gaminančių vartotojų sch...
-
Importas į Lietuvą iš nedraugiškų šalių: nori drausti per 2,8 tūkst. prekių, bet yra ir išimčių
Ar tikrai nebegalėsime nusipirkti pigesnio rusiško ir baltarusiško maisto? Žemės ūkio ministerija sudarė kone 3 tūkst. produktų sąrašą, kuriuos siūlo drausti įvežti į Lietuvą. Skeptikai sako, jog nėra garantijų, kad rusi&sc...