- Sniegė Balčiūnaitė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuviškų braškių pirmuosius žiedus pakando šalnos, vėliau jas kepino sausra, o galiausiai kelias dienas trukęs lietus suplakė paskutines uogas, jos ėmė pūti, todėl derlius šiemet bus maždaug trečdaliu mažesnis nei pernai.
Dėl sausros ūkiuose noko kartu ir ankstyvųjų, ir vėlyvųjų veislių braškės, todėl rinka jų prisipildė ir šiek tiek smuko kainos, pasiekusios praėjusių metų lygį – 3,5-5 eurus už kilogramą.
Lietuvos uogų augintojų asociacijos pirmininkas Tautvydas Gurskas sako, kad dėl pavasario šalnų ūkiai neteko pirmųjų žiedų, iš kurių būna pačios didžiausios uogos.
„Tas, kas turi tunelines priedangas, šiltnamius, apsisaugojo, bet tie, kurių braškynai laukuose, nedengtos, jiems buvo blogai. Kas turi laistymo sistemas, galėjo laistyti ir turėti gerą derlių, nes buvo pakankamai saulėtų ir šiltų dienų, bet tas, kas neturėjo laistymo sistemų, buvo bėda“, – teigė T. Gurskas.
Anot jo, po atviru dangumi augintų braškių derliaus nuėmimas įpusėjo, o kai kur persirito „link pabaigtuvių“.
„Bet šiemet kaina nekrinta. Tie 5-5,5 euro stovi ir žemiau neturėtų kristi. Pernai, užpernai tokiu metu krisdavo iki 2,5-3 eurų“, – pridūrė Lietuvos uogų augintojų asociacijos vadovas.
Derliaus nėra, ūkininkai neturi uogų.
T. Gursko teigimu, šiemet nebus galimybės prisivirti pigių uogienių iš lietuviškų braškių.
Jam pritaria ir septynerius metus braškes auginantis kaunietis Audrius Jurevičius – ūkininko teigimu, mieste lietuviškų braškių rasti jau sunku: „Derliaus nėra, ūkininkai neturi uogų“.
Apie 1,5 ha ūkio Kaune savininkas prognozuoja, kad dėl gamtinių sąlygų šiemet neteks apie 30-40 proc. derliaus, nes, pasak jo, šiemet „sukrito visos, kokios tik yra, gamtinės aplinkybės“ – šalnos, dideli temperatūrų skirtumai dieną ir naktį, sausra, tropinė birželio antroji pusė.
„Po liūčių vieną, apie 80 ha, lauką dėl puvinių ir antraknozės, kuri plinta dėl dušnumo, uždarėm nebaigę skinti, o tik įpusėję – uogos nebetenka prekinės išvaizdos, per dieną sugenda“, – tvirtino desertinių braškių augintojas.
Dabar, sezonui perkopus į antrą pusę, A. Jurevičius parduoda uogas apie 20 proc. brangiau nei pernai – po 5-5,5 euro ir nemano, kad kaina kris. Pigiau – už 2,5-3 eurus galima prisikinti pačiam atvykus į laukus.
5 ha braškyną prie Rudaminos Vilniaus rajone turintis Augustas Piliponis BNS teigė uogas pradėjęs skinti neseniai, nes visos lysvės yra po atviru dangumi.
Pasak 2020 metais pirmą derlių nuskynusio „Uogų fermos" savininko, derlius šiemet bus apie 20 proc. mažesnis nei įprastai.
„Jeigu piko metu praėjusiais metais ar užpernai iš lysvės rinkome aštuonias dėžes uogų, šiemet – maksimum šešias“, – BNS teigė jis.
Tačiau A. Piliponis pripažįsta, kad šių metų derlius gali būti pats didžiausias per pastaruosius trejus metus. Ūkininko teigimu, sausra plantacijai buvo naudinga: „Uogos buvo gražios ir sveikos, be jokių puvinių, bet kai nulijo ir porą dienų pabuvo drėgnesni orai, uogos pradėjo gesti“.
Braškių augintojas pabrėžė, kad labiausiai juntamas sausros padarinys – nemažai ūkių vienu metu sunoko ir ankstyvųjų, ir vėlyvųjų veislių braškės. Tačiau, anot jo, kainos panašios, kaip praėjusiais metais.
„Rinka darosi užsipildžiusi. Tai turi įtakos ir kainai. Kainos pavažiavusios iki 3,5-4 eurų už kilogramą, o šalia graikiškos ar lenkiškos gali būti ir už 2,5 euro“, – teigė jis.
„Rinka buvo užversta graikiškomis braškėmis, dabar jau lenkiškomis. Žmonės buvo pagavę inerciją jas pirkti, bet jau dairosi ir lietuviškų“, – pridūrė A. Piliponis.
20 arų braškių plantaciją beveik 10 metų netoli Rumšiškių turinti Stefa Narbutaitienė BNS teigė šiemet uogomis neprekiaujanti, skinasi tik savo reikmėms – gamtinės ir rinkos sąlygos verčia atsisakyti braškių auginimo.
„Neužderėjo derlius. Šiemet viskas nušalo. O kai pirmąsias prisirpusias uogas galima šiek tiek brangiau parduoti, jos neperkamos, nes graibstomos pigesnės graikiškos, lenkiškos. Jos atima iš mūsų pirmąjį derlių“, – BNS teigė S. Narbutaitienė.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Iniciatyvos „4 procentai“ atstovai premjerei perduos 50 tūkst. parašų1
Iniciatyvos „4 procentai“ atstovai trečiadienį premjerei Ingridai Šimonytei perduos 50 tūkst. gyventojų parašų surinkusią peticiją, raginančią politikus kuo greičiau susitarti dėl 4 proc. šalies bendrojo vidaus produ...
-
LEA: elektros kainos gegužę „Nord Pool“ biržoje didesnės nei balandžio mėnesį2
Pirmąją gegužės mėnesio pusę vidutinė elektros kaina „Nord Pool“ biržoje siekė 0,069 Eur/kWh be PVM – tai 15 proc. daugiau už balandžio mėnesio vidutinę kainą, kuri sudarė 0,060 Eur/kWh be PVM, praneša Lietuvos energetik...
-
Seimui pateikti siūlymai, kurie leistų VERT kas 3 mėn. perskaičiuoti energetinių išteklių tarifus1
Antradienį Seimui buvo pateikti Elektros energetikos įstatymo bei lydintieji projektai, kuriais siekiama leisti Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai (VERT) kas 3 mėnesus perskaičiuoti energetinių išteklių tarifus bei keisti galutines toki...
-
Seimas spręs, ar bankai turės leisti pasirinkti palūkanų rūšį už būsto paskolą
Seimas spręs, ar nuo 2025 metų gegužės įpareigoti bankus ir kitas kredito įstaigas leisti pasirinkti palūkanų rūšį už gyventojų imamas būsto paskolas. ...
-
Seimas pradeda svarstymus dėl būtiniausių bankų paslaugų krepšelio kainos1
Seimas spręs, ar būtiniausių bankų paslaugų krepšelio gyventojams ir smulkiam verslui kainą susieti su minimalia mėnesio alga (MMA) ją perskaičiuojant kas trejus metus. ...
-
M. Liutvinskas: reikia diskutuoti dėl viso įšaldyto Rusijos turto skyrimo Ukrainai8
Finansų viceministras Mindaugas Liutvinskas sako, kad Europos Sąjungai (ES) būtina diskutuoti ne tik dėl pelno iš įšaldyto Rusijos turto, bet ir viso turto skyrimo Ukrainai. ...
-
Istorinė akimirka: Kaune į vandenį nuleista didžiausia Baltijos šalyse upinė barža28
Vidaus vandens kelių direkcijos (VVKD) Kauno žiemos uoste į vandenį nuleista upinė barža, galinti vienu metu gabenti iki 90 konteinerių. Tai istorinis momentas visai laivybai, nes krovinių gabenimas vidaus vandenimis padės ne tik sutaupyti, bet ir že...
-
Seime pateiktas projektas, kuriuo numatoma efektyvinti valstybės rezervo administravimą ir sudarymą
Antradienį Seime pateiktas Valstybės rezervo įstatymo pakeitimo projektas, kuriuo numatoma efektyvinti rezervo administravimą ir sudarymą bei leisti įgaliotoms institucijoms įsitraukti į kaupiamų maisto produktų įsigijimo procesą. ...
-
I. Šimonytė: Vyriausybės siūlymai dėl gynybos finansavimo galėtų būti pateikti jau kitą savaitę5
Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė teigia, kad Vyriausybės siūlymai dėl gynybos finansavimo galėtų būti pateikti jau kitą savaitę. Anot jos Laisvės partijos ir Liberalų sąjūdžio planuojamos diskusijos neturėtų sukelti problemų sieki...
-
Seimas linkęs pritarti įstatymo pataisoms, palengvinančioms paramos skyrimą biodegalų gamybai tvarką
Seimas yra linkęs pritarti įstatymo pataisoms, kuriomis siekiama supaprastinti paramos, skiriamos pažangiųjų biodegalų gamybai ar alternatyviais degalais varomų transporto priemonių įsigijimui, tvarką. ...