- Eleonora Budzinauskienė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kylanti infliacija, augančios degalų, prekių ir paslaugų kainos Lietuvoje vis dažniau verčia bendrovių klientus – kitas įmones ir gyventojus – prašyti atidėti mokėjimų terminus.
Per pirmą šių metų ketvirtį pasiektas visų laikų atidėtų mokėjimų rekordas – 14,45 mlrd. eurų. Ekspertai prognozuoja, kad prašymų pratęsti finansinius įsipareigojimus ilgesniam laikui tik daugės, brangs išsimokėtinai įsigyjamos prekės ir paslaugos, nes jas parduodantys verslai norės apsidrausti, kad patys kuo mažiau patirtų nuostolių. Be to, augantys mokėjimų atidėjimai – signalas ne tik apie verslo ir gyventojų finansinius sunkumus, bet ir apie artėjančią ekonominę krizę.
Lietuvos banko duomenimis, pirmą šių metų ketvirtį, lyginant tuo pačiu 2021 m. laikotarpiu, Lietuvos įmonių atidėti mokėjimai (prekybos kreditų turtas) padidėjo 12 proc., t. y. sparčiausiai nuo 2018 m. ketvirto ketvirčio. 2021 m. ketvirtąjį ketvirtį taip pat buvo fiksuotas spartus – 9,5 proc. – šio rodiklio augimas.
Ekonomisto Aleksandro Izgorodino teigimu, infliacija yra pagrindinė priežastis, kodėl taip sparčiai auga įmonių atidedami mokėjimai, o paslaugas ar prekes perkančioms įmonėms ir gyventojams vis dažniau pradeda trūkti apyvartinių lėšų. Prognozuojama, kad iki šių metų pabaigos finansinė įmonių situacija blogės.
„Kylančios energetikos kainos išbalansuoja šalies verslo finansus, tad kyla rizika, kad klientai Lietuvoje ir užsienyje gali prašyti dar ilgesnių mokėjimo terminų. Tai patvirtina ir statistika, rodanti, kaip pirmą 2021 m. ketvirtį išaugo Lietuvos įmonių atidėti mokėjimai ir gyventojams, ir įmonėms, dirbančioms mūsų šalies ir užsienio rinkose. Kylantys atlyginimai, brangstantys energetikos ištekliai augina ir Lietuvos įmonių kaštus, o atidėti atsiskaitymai reiškia, kad verslas pinigus už suteiktas prekes ir paslaugas gaus vėliau, o dalis klientų gali išvis nesumokėti. Tad verslas patirs vis daugiau iššūkių dėl apyvartinių lėšų trūkumo. Ypač tai pajus smulkiosios ir vidutinės įmonės“, – sako A. Izgorodinas.
Lietuvos banko duomenimis, pirmą šių metų ketvirtį iš 1,45 mlrd. eurų bendro atidėtų mokėjimų prieaugio, net 788 mln. eurų sugeneravo prailginti mokėjimai namų ūkiams, 364 mln. eurų – Lietuvos įmonėms, 606 mln. eurų – verslo klientams, dirbantiems užsienio rinkose.
Pasak ekonomisto A. Izgorodino, ypatingą dėmesį mokėjimus atidedantis verslas turėtų atkreipti į verslo klientus, dirbančius užsienio rinkose.
„Euro zonos vartotojų lūkesčiai sparčiai krenta, pavyzdžiui, Vokietijoje jie nukrito iki žemiausio lygio per visą istoriją. Dėl to auga ir vėluojančių atsiskaitymų rizika iš klientų eksporto rinkose. Tai reiškia, kad mūsų šalies įmonės turi ieškoti būdų, kaip nepriklausyti nuo pardavimų vienose užsienio rinkose ir nuo vieno didelio kliento. Taip pat rekomenduočiau drausti eksporto sandorius, nes tai gali sumažinti vėluojančių mokėjimų riziką, lėtėjant vartojimui Lietuvai svarbiose eksporto rinkose“, – sako A. Izgorodinas.
Anot jo, būtina stebėti ir mokėjimų atidėjimus Lietuvoje – tiek įmonėms, tiek gyventojams. Kyla vis didesnė rizika, kad dėl infliacijos dalis verslų laiku neįvykdys finansinių įsipareigojimų kitoms įmonėms. Ypač didelį nerimą kelia ženkliai išaugę atidėti mokėjimai gyventojams – lyginant 2021 m. pirmą ketvirtį su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, Lietuvos įmonių pailginti išsimokėjimo terminai namų ūkiams išaugo 4,14 karto. Vadinasi, gyventojai labai aktyviai pirko prekes ir paslaugas išsimokėtinai, o augant infliacijai ir blogėjant finansinei situacijai, dar labiau vėluos jų atsiskaitymai.
Draudimo tarpininkų bendrovės „LEGATOR“ prekinių kreditų skyriaus vadovo Alberto Antanaičio teigimu, mokėjimų atidėjimus suteikiančios įmonės jau dabar susiduria su pirkėjų vėlavimu atsiskaityti, ilgėja atsiskaitymo terminai, o prastėjant Europos Sąjungos ekonomikos rodikliams vis daugiau įmonių kreipiasi dėl prekinio kredito draudimo, norėdami apsaugoti savo būsimas pajamas.
„Rinkoje jau yra įprasta, kad, pavyzdžiui, kai kurie stambūs kroviniai turi būti draudžiami nuo galimų rizikų. Anksčiau tai buvo aktualu užsienio rinkose dirbančiam verslui, nes bet kurioje šalyje gali kas nors nutikti pas užsakovą keliaujančiam kroviniui, o šiuo metu stebime tendenciją, kad nuo galimų rizikų, pavyzdžiui, trumpalaikio nemokumo, yra draudžiamos ir mažesnės prekės ar paslaugos. Deja, tokių atvejų daugės ir paslaugas ar prekes parduodantis verslas vis dažniau savo klientų prašys apsidrausti prieš atidėdami mokėjimus ilgesniam terminui“, – sako A. Antanaitis.
Pasak jo, nerimą kelia ir brangstantis skolinimas euro zonoje – tikėtina, kad jau greitai Europos centrinis bankas pradės laipsniškai kelti palūkanas.
„Tai reiškia, kad skolinimosi kaina kils tiek įmonėms, tiek gyventojams, nepaisant to, kad klientams teikiamos ne paskolos, lizingai ar vartojimo kreditai, o galimybės lanksčiau ir per ilgesnį laiką susimokėti už prekes ar paslaugas. Vadinasi, verslui ir gyventojams brangs išsimokėtinai įsigyjamos prekės ir paslaugos, nes dėl augančių rizikų jas parduodantys verslai vis dažniau norės apsidrausti, kad patys kuo mažiau patirtų finansinių nuostolių. Tad verslas turi dar atsakingiau įvertinti savo klientų – įmonių ir gyventojų – galimybes susimokėti. Tam būtini finansinės rizikos vertinimai dėl klientų mokumo, nes jei klientai negalės įvykdyti finansinių įsipareigojimų, nukentės ir atidėjimus suteikiantis verslas“, – sako A. Antanaitis.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
R. Pocius: tiekėjo nepasirinkusiųjų elektros sąskaitos liepą mažės apie 1,4 euro1
Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai (VERT) ketvirtadienį patvirtinus mažesnes visuomenines elektros kainas nuo liepos, nepriklausomo tiekėjo nepasirinkusių vartotojų mėnesio sąskaitos vidutiniškai mažės beveik 1,4 euro, sako tarybos vad...
-
Lietuvos gamintojai kainas per metus sumažino kukliausiai Baltijos valstybėse1
Kainas per metus sumažino visų trijų Baltijos valstybių pramonės produkcijos gamintojai, o mažiausia – Lietuvos, rodo nacionalinių statistikos tarnybų duomenys. ...
-
Viceministras: Lietuvos turizmas šiemet turėtų augti ketvirtadaliu
Lietuvos turizmo sektorius šiais metais turėtų augti 24 proc. – išsipildžius prognozei šalis šiemet pasiektų 86 proc. iki pandemijos buvusio lygio, o pasiekti 100 proc. pavyktų tik 2026 metais, sako ekonomikos ir inovacij...
-
Vasarą norinčių dirbti jaunuolių – rekordiniai skaičiai: lūkesčiai labai aukšti1
Užimtumo tarnyba (UžT) sako, kad šią vasarą norinčių dirbti jaunuolių – rekordiniai skaičiai. Moksleiviai dažniausiai nori dirbti padavėjais, auklėmis, kambarių tvarkytojais, o kai kurie norėtų įsitaisyti Seime ar net kazino. Tačia...
-
VERT atskleidė, kiek procentų nuo liepos mažės visuomeninės elektros kainos1
Visuomeninės elektros kainos, kurias moka nepriklausomo tiekėjo nepasirinkę trečiojo rinkos liberalizavimo etapo buitiniai vartotojai, nuo liepos mažės 8–12 proc., arba 1,8 cento už kilovatvalandę (kWh). ...
-
M. Šileika: pasėlių kokybė Lietuvoje šiemet geresnė nei kitose Baltijos šalyse
Pasėlių kokybė Lietuvoje šiais metais geresnė nei kitose Baltijos šalyse, kur šaltis padarė daugiau neigiamos įtakos, sako žemės ūkio, maisto gamybos ir prekybos bendrovės „Akola group“ (buvusios „Linas Agro Gro...
-
Siūloma praplėsti galimybę gauti bedarbio pašalpą veiklos nevykdančių įmonių savininkams
Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ nariai Tomas Tomilinas ir Linas Kukuraitis įregistravo Užimtumo įstatymo pataisas, kurios leistų gauti nedarbo draudimo pašalpą veiklos nevykdančių įmonių, kurioms valstybė inicijavo lik...
-
LB: Lietuvos draudimo rinka pernai augo penktadaliu, pelnas – dukart
Šalies draudimo rinka pernai augo beveik penktadaliu, draudikai skaičiavo dukart didesnį pelną nei 2022 metais, ketvirtadienį skelbia Lietuvos bankas (LB). ...
-
D. Kreivys – leidimas pertekline elektra aprūpinti šeimos narius sugriautų visą schemą1
Energetikos ministras Dainius Kreivys nepritaria grupės parlamentarų siūlymui gaminantiems vartotojams leisti pagamintą perteklinę elektrą skirti šeimos nariams. Anot jo, priėmus tokį siūlymą jau susiformavusi gaminančių vartotojų sch...
-
Importas į Lietuvą iš nedraugiškų šalių: nori drausti per 2,8 tūkst. prekių, bet yra ir išimčių1
Ar tikrai nebegalėsime nusipirkti pigesnio rusiško ir baltarusiško maisto? Žemės ūkio ministerija sudarė kone 3 tūkst. produktų sąrašą, kuriuos siūlo drausti įvežti į Lietuvą. Skeptikai sako, jog nėra garantijų, kad rusi&sc...