- Goda Vileikytė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Šių metų pavasaris Lietuvos ūkininkams itin sunkus – dėl ilgų šalnų ir mažo kritulių kiekio nušalo dalis pasėlių, nepakankamai greitai augo žolė, ypač nukentėjo rapsų ūkiai, teigia ūkininkai ir mokslininkai.
Mokslininkas Vytautas Liakas sako, kad tokių stiprių šalnų tokiu metu nebuvo daugiau kaip 30 metų, o kai kurie ūkiai gali netekti net iki pusės derliaus.
„Per visą mano praktiką, o mano praktika yra nuo 1987 metų, neprisimenu, kad taip 10 ir daugiau dienų tęstųsi šalnos. Būdavo standartinė šalna – sodai žydi, šalna viena-dvi naktys ir baigiasi. Dabar 10 dienų šalnos (...) Ir sausra, gegužės mėnesį kai kuriuose rajonuose kritulių nebuvo. Dabar buvau pas vieną ūkininką užsukęs, tai sako, gegužės mėnesį pas mane neiškrito nė lašo“, – BNS teigė VDU Žemės ūkio akademijos Agronomijos fakulteto docentas V. Liakas.
Anot jo, dėl tokių sąlygų sunkiausia ūkininkams, auginantiems kaulavaisius ir žolę gyvuliams. Jis pažymėjo, kad šiais metais Lietuvoje ypač nukentėjo rapsų ūkiai.
„Soduose kai kurių augalų rūšys tai nušalo, kai kurie ir negrįžtamai, kaulavaisių, ypač tų egzotinių aplinkos. Šiaurės Lietuvoj ir ankstyvesnės obelys bus nušalusios, nes tokios šalnos retai kada pasitaiko. (...) Gyvulininkystės ūkiams po 10 dienų šienapjūtė turėtų prasidėti, o žolėj net varnėnas nepasislepia. Gyvulininkystę visapusiškai užpuolė tos bėdos“, – pasakojo V. Liakas.
„Dabar labiausiai nukenčia tokie rapsai, kurie žydi. Įsivaizduokim, tai pats aktyviausias jų laikotarpis ir tokia minusinė temperatūra ir drėgmės trūksta, tai jie labiausiai kenčia, nes jų vyksta aktyvus augimas“, – teigė V. Liakas.
Rapsus auginantis ir jų aliejų spaudžiantis Šventežerio kaime Lazdijų rajone įsikūrusio E. Jastramsko ekologinio ūkio savininkas Edmundas Jastramskas teigė pastebėjęs nušalusių rapsų, be to, nėra ir bičių.
„Rapsai išžiemojo neblogai ir prieš šalnas pradėjo žydėti, bet žiūriu, kad žiedynuko tai nėra, o žiedukai nukritę, matyt, šalna paveikė“, – BNS teigė ūkininkas.
„Nė jokia bitė neatskrido užtai, kad šaltas oras ir nektaro, matyt, nebuvo. Negyvi žiedai, nušalę. Bet aš tikiuosi, kad gal bus gerai“, – teigė E. Jastramskas.
„Dr. Algirdo Amšiejaus medelyno“ vadovas Rokas Amšiejus BNS taip pat teigė, kad pavasario šalnos pakenkė jo ūkiui, tačiau tikino, kad didesnę žalą padarė ne oro temperatūra, bet sausros.
„Aviečių sodinukus apšaldė, medelynų šakutės buvo išsprogę, tai apšaldė, bet tai čia ne pasaulio pabaiga. (...) Aišku, tokioms trešnėms, slyvoms, vyšnioms, abrikosams, kurie sužydėjo, tai greičiausiai vaisių bus nematyt“, – sakė R. Amšiejus.
Ūkininko teigimu, pavasario neišgyveno ir kai kurie senesni medeliai.
„Tikrai taip, (pavasaris – BNS) labai sudėtingas. (...) Aštuonių metų krūmai pradeda mirt, tai ką šnekėti, kas naujai pasodinę“, – teigė R. Amšiejus.
Ignalinos rajone daugiau nei 1,1 tūkst. avių auginanti ūkininkė Ligita Ralienė teigė, kad dėl nepalankių pavasario orų labiau kenčia mažesni ūkiai – didesnieji turi daugiau plotų ganymui, todėl žolės jiems užtenka.
„Viskas gerai, kadangi turime pakankamai ganyklų, kas turi mažai, tam problema. Mes turim pakankamai ganyklų, tai mes pervarinėjam avis kas dvi dienas, žolė, taip, jai trūksta vandens, teisingai“, – BNS pasakojo L. Ralienė.
Mokslininko V. Liako teigimu, panašios ūkininkų nuotaikos vyrauja ir visoje Europoje.
„Šitas (pavasaris – BNS) tai tikrai su labai dideliais iššūkiais, kadangi nesušyla oras niekaip, tai visoje Europoje tokia problema yra, ne tik pas mus. (...) Neseniai teko būti Balkanų šalyse, ten tokiu metu prasideda sausros ir šilta, dabar devyniais laipsniais temperatūra mažesnė nei įprasta ir kritulių yra. (...) Ir Bulgarijos ūkininkai skambino, temperatūra vidury dienos 13 laipsnių, kai paprastai 25 būdavo. Ispanai džiūsta, Ispanijoj drėgmės nėra, Vokietijoje šalta dabar, kai kurie augalai net nepasėti“, – teigė jis.
Anot V. Liako, kai kurie ūkiai šiais metais gali netekti net iki pusės planuoto derliaus.
Be to, nemažai ūkininkų šiemet nukentėjo ir dėl žiemos šalnų – daugiau kaip 110 tūkst. ūkininkų vienijančio tarptautinio pasėlių savidraudos fondo „Vereinigte Hagel“ (VH) padalinys Lietuvoje „VH Lietuva“, pernai apdraudęs kas trečią draustiną Lietuvos pasėlių hektarą, ūkininkams išmokės per 2,5 mln. eurų.
Bendrovės teigimu, dėl žiemą iššalusių pasėlių kreipėsi beveik 500 žemdirbių, o 90 proc. visų pranešimų buvo dėl žieminių rapsų. Augalų iššalimas fiksuotas 25 tūkst. hektarų pasėlių plotuose.
Anot fondo, daugiausiai nukentėjo Kelmės, Šiaulių, Joniškio, Jurbarko, Šakių, Jonavos, Mažeikių rajonų žemdirbiai.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vyriausybė svarstys prezidento iniciatyvą dėl transporto lengvatų pensininkams, vaikams3
Vyriausybė trečiadienį svarstys prezidento Gitano Nausėdos pernai vasarą pateiktą siūlymą išplėsti kelionių viešuoju transportu lengvatas ir įteisinti naujas 50–80 proc. nuolaidas pensininkams, vaikams, jų tėvams ir kitoms gyve...
-
Vyriausybė spręs dėl daugiau nei 2,8 tūkst. iš Rusijos draudžiamų įvežti produktų sąrašo1
Seimui balandį uždraudus į Lietuvą importuoti žemės ūkio produktus ir pašarus, kurių kilmės šalis yra Rusija ar Baltarusija, Vyriausybė trečiadienį svarstys konkretų jų sąrašą. ...
-
Vyriausybė svarstys bankų solidarumo įnašo pratęsimą dar metams
Vyriausybė trečiadienį svarstys, ar dar vieneriems metams kaip papildomą lėšų gynybai šaltinį pratęsti pernai dvejiems metams įvestą laikiną bankų solidarumo įnašą. ...
-
Dauguma Lietuvos kandidatų į EP pasisako už bendrą ES narių skolinimąsi gynybos finansavimui2
Dauguma Lietuvos kandidatų į Europos Parlamentą (EP) pasisako už galimybę Europos Sąjungos (ES) narėms bendrai skolintis gynybos finansavimui per vadinamąsias euroobligacijas. ...
-
Lietuvoje masiškai trūksta darbuotojų: problema – nenoras mokytis?11
Masiškai trūkstant darbuotojų įvairiose srityse, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija vieną po kito Lietuvoje atidarinėja karjeros centrus, siūlo išmokas ir kompensacijas už kvalifikacijos kėlimo ar profesijos keitimo kursus, padeda ...
-
LEA: elektros kaina „Nord Pool“ biržoje per savaitę išaugo 4 procentais
Per savaitę elektros energijos vidutinė kaina „Nord Pool“ biržoje padidėjo 4 procentais nuo 0,068 Eur/kWh be PVM iki 0,071 Eur/kWh be PVM, praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
Birželį ūkininkai kviečiami teikti paraiškas dėl paramos bearimių technologijų sėjamajai įsigyti
Birželio antroje pusėje Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) skelbs daugiau nei 8 mln. eurų paramos kvietimą bearimėms technologijoms įsigyti. Pasak ministerijos, pareiškėjai už vieną sėjamąją galės gauti iki 80 tūkst. eurų kompensaciją. ...
-
Algų augimas Lietuvoje – sparčiausias, bet realybė liūdna6
Paskelbta, kad per paskutinius penkerius metus algų augimas Lietuvoje – greičiausias tarp visų išsivysčiusių pasaulio šalių. Jau gerą dešimtmetį skelbiama, kad vidutinės algos auga dviženkliais procentais kiekvienais metais...
-
K. Navickas nesibaimina galimų pokyčių ministrų kabinete: dirbam toliau3
Dar vienai kadencijai perrinktam prezidentui Gitanui Nausėdai užsimenant apie galimus pokyčius ministrų kabinete, Vyriausybei grąžinus įgaliojimus, kritikos susilaukiantis žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas tikina esąs ramus. Pasak jo, santykis...
-
Siūlant didinti pelno mokestį gynybai, bankų asociacija ragina netęsti solidarumo mokesčio1
Finansų ministerijai siūlant papildomam gynybos finansavimui padidinti pelno mokesčio tarifą, dėl ko daliai bankų jis didėtų iki 21 proc., Lietuvos bankų asociacija (LBA) ragina atsisakyti idėjos dar metams pratęsti solidarumo įnašo galiojim...