ECB bazines palūkanas paliko aukščiausiame nuo 2001-ųjų lygyje

Europos Centrinis Bankas (ECB) ketvirtadienį, per penktąjį iš eilės pinigų politikos svarstymo posėdį, nusprendė bazinių palūkanų nekeisti.

Sprendimas atitiko daugumos ekonomistų ir analitikų prognozes.

Refinansavimo palūkanų norma palikta aukščiausiame nuo 2001-ųjų lygyje – 4,5 procento. Indėlių palūkanų norma lieka 4,0 proc., o riboto skolinimosi galimybės palūkanų norma – 4,75 proc. dydžio.

Reguliuotojas šįkart pareiškė, kad ateityje gali svarstyti galimybę sumažinti pinigų politikos ribojimo lygį, jei bus labiau įsitikinęs, kad infliacija stabiliai artėja prie 2 proc. tikslo.

ECB pripažino, kad infliacija toliau lėtėja, o dauguma bazinės infliacijos ir darbo užmokesčio augimo rodiklių smuktelėjo, bet pabrėžė, kad vidaus kainų spaudimas tebėra stiprus, o tai lemia spartų paslaugų brangimą.

Europos Sąjungos statistikos agentūros „Eurostat“ išankstiniais duomenimis, metų infliacija euro zonoje kovą lėtėjo iki 2,4 proc. nuo 2,6 proc. vasarį, o bazinė metų infliacija, skaičiuojama atmetus maisto produktų ir energijos kainų pokyčius – nuo 3,1 proc. iki 2,9 procento.

Anot „Trading Economics“, šiuo metu finansų rinkose tvyro maždaug 80 proc. tikimybės prognozės, kad skolinimosi išlaidos euro zonoje bus pradėtos mažinti birželį, bazines palūkanas apkarpius ketvirčiu procentinio punkto, tačiau jų tolesnio mažinimo spartos perspektyvų vertinimai skiriasi.

ECB vadovė Christine Lagarde (Kristin Lagard) ne kartą tikino, kad švelninti pinigų politiką bus galima tik griežtai vadovaujantis naujausiais makroekonominiais rodikliais.

Euro zonos pinigų politikos formuotojai 15 mėnesių trukusį jos griežtinimą rekordine sparta nutraukė pernai spalį.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių