- Giedrius Gaidamavičius, Roma Pakėnienė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Valdančiosios koalicijos partnerės Laisvės partijos lyderė, ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė pareiškė, kad Europos Komisija (EK), atmetusi Lietuvos prašymą iki 2025-ųjų atidėti su mokesčių reforma susijusius šalies Ekonomikos gaivinimo plano (RRF) terminus, galėtų būti lankstesnė.
Anot jos, per pastaruosius dvejus metus ekonominė situacija Europoje ir Lietuvoje smarkiai pasikeitė.
„Europos Komisija irgi turėtų suprasti, kad derindama rodiklius 2021 metais ar kada Europa neturėjo 4 proc. Euriboro ir kad ekonomikos situacija dramatiškai pasikeitusi. Tas mechanizmas irgi galėtų būti lankstesnis. Manau, kad iš viso proceso čia visi pasimokys, nes nėra tik Lietuva įsipareigojusi įvairių dalykų“, – Žinių radijui ketvirtadienį sakė A. Armonaitė.
„Yra kitos šalys įsipareigojusios ambicingų tikslų, gal ne kiek mokestinėje sistemoje, mes gal ambicingiausiai įsipareigoję mokestinėje sistemoje, bet yra šalys, kurios įsipareigojo kitose srityse ir sunkiai sekasi (...). Europos Komisija irgi turi atsižvelgti į realią situaciją (...), žiūrėti ne tik į popierius, bet ir į realią situaciją ekonomikoje“, – kalbėjo politikė.
Europos Komisija irgi turėtų suprasti, kad derindama rodiklius 2021 metais ar kada Europa neturėjo 4 proc. Euriboro ir kad ekonomikos situacija dramatiškai pasikeitusi.
A. Armonaitė pasisako prieš nekilnojamojo turto (NT) įstatymo pataisas, kuriomis siūloma apmokestinti visą gyventojų NT, ji taip pat kritikavo šiuo metu atidėto Vyriausybės parengto mokesčių reformos paketo siūlymą dėl savarankiškai dirbančių žmonių apmokestinimo. Abu šie mokesčiai yra susiję su Lietuvos įsipareigojimais EK, prisiimtais norint gauti RRF lėšas.
„Svarbiausia įvertinti realią situaciją ekonomikoje ir kaip tai paveiks žmonių perkamąją galią, apibrėžtumą dėl ateities. Reforma ar pokyčiai, kurie buvo atnešti, yra iš esmės sustoję. (...) Nepaisant to, kad mokestinės sistemos pakeitimuose yra gerų dalykų, blogų taip pat yra“, – sakė A. Armonaitė, paklausta, kokį mato mokesčių reformos likimą.
„Mokestiniai pakeitimai yra sustoję ir nematau galimybių, kad jie šiemet būtų priimti“, – pridūrė ji.
Lietuva siekė, kad su mokesčių reforma susijusių įstatymų priėmimas būtų nukeltas į 2025 metų pirmąjį ketvirtį, bet EK su tuo nesutiko, teigdama, kad šis prašymas nepagrįstas.
Lietuvos RRF plane numatyta mokesčių reforma siekiama panaikinti kai kurias mokesčių išimtis bei specialius mokestinius režimus, padaryti mokesčių sistemą labiau skatinančia ekonomikos augimą ir sumažinti pajamų nelygybę bei skurdą.
Vyriausybė su mokesčių reforma susijusius įstatymų pakeitimus Seimui pateikė birželį, tačiau po ginčų valdančioji koalicija sutarė priėmimo neforsuoti. Praėjusią savaitę įstrigo ir įstatymo dėl nekilnojamojo turto mokesčio bazės išplėtimo priėmimas.
Jeigu Vyriausybės prašymas EK dėl mokestinių tikslų būtų patenkintas, tai reikštų, kad reformą tvirtinti turėtų naujos kadencijos Seimas.
Lietuva dar turi mėnesį pateikti atsiliepimui į EK nenorą atidėti mokestinių tikslų įgyvendinimą.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
„Rožinis mokestis“: ar galima pagerinti situaciją Lietuvoje?
„Rožinis mokestis“ – taip pavadintas reiškinys, kai būtent moterims ar mergaitėms skirti daiktai ar paslaugos kainuoja daugiau. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba paradoksu vadina situaciją, kai moterys Lietuvoje uždirba ma...
-
S. Krėpšta įvardijo, kiek Lietuvai kainuotų valstybinio komercinio banko įkūrimas6
Lietuvos banko (LB) valdybos narys Simonas Krėpšta teigia, kad jeigu institucijos norėtų įkurti valstybinį komercinį banką, tai kainuotų iki 1,5 mlrd. eurų. Jis pabrėžia, kad tokios sumos turėtų būti skiriamos iš biudžeto, kas tur...
-
Ar šiemet dar brangs būsto nuoma?2
Nekilnojamojo turto (NT) ekspertai pastebi, kad dėl sparčiai atnaujinamų universitetų bendrabučių, studentai beveik nebedaro įtakos būsto nuomos kainoms. Esą Vilniuje nedidelį kainos šoktelėjimą šiemet sukels atvykstantys vokiečių k...
-
Premjerė Vokietijoje susitiks su O. Scholzu, dalyvaus ekonomikos forume15
Premjerė Ingrida Šimonytė sekmadienį lankosi Vokietijoje, kur dalyvaus viešoje Rytų Vokietijos ekonomikos forumo diskusijoje su šios šalies kancleriu Olafu Scholzu (Olafu Šolcu). ...
-
Tyrimas: algas „vokeliuose“ gaunančių žmonių pažįsta beveik trečdalis Lietuvos gyventojų4
Lietuvoje mažiau negu trečdalis (29 proc.) žmonių nurodo, jog pažįsta asmenų, kurie dirbo nelegaliai ar yra gavę darbo užmokestį „vokelyje“. Be to, kas antras (52 proc.) šalies gyventojas pastebi, kad šešėlinė ekono...
-
Siūloma kompensacijas už šildymą vėl skirti visam žiemos sezonui
Dvi konservatorės siūlo grąžinti per pandemiją taikytą kompensacijų už šildymą mokėjimo tvarką. Siūloma jas skirti visam šildymo sezonui, jeigu žmogus dėl jų kreipiasi iki sezono likus mėnesiui. ...
-
Energetikos agentūra: paramai saulės elektrinėms įsirengti nuo kovo jau gauta beveik 360 paraiškų1
Lietuvos energetikos agentūrai (LEA) kovą paleidus 62,7 mln. eurų vertės finansavimą įsirengti saulės jėgainėms, iki gegužės pabaigos sulaukta 359 paraiškų gauti apie 14,1 mln. eurų lėšų paramai, teigia Lietuvos energetikos agent...
-
Žiniasklaida: kavos kainų augimo lėtėjimas Lietuvoje yra mažiausias
Eurostato duomenims rodant, kad Europos Sąjungoje (ES) lėtėja kavos brangimas, Lietuvoje metinis kainų pokyčio tempas buvo mažiausias po Suomijos, praneša portalas LRT. ...
-
ŽŪM rado sprendimą ūkininkams, kurie dalį savo ariamos žemės skyrė negamybiniams plotams
Žemės ūkio ministerija, įvertinusi, kad 2023 m. buvo pirmieji Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano įgyvendinimo metai, kai ūkininkai dalyvavo ekologinėse sistemose, nustatė palankesnes paramos skyrimo sąlygas t...
-
Nuo kitos savaitės – draudimas importuoti iš Rusijos ir Baltarusijos žemės ūkio produktus9
Nuo pirmadienio įsigalioja draudimas importuoti iš Rusijos ir Baltarusijos žemės ūkio produktus ir pašarus pagal Žemės ūkio ministerijos parengtą ir Vyriausybės patvirtintą sąrašą. ...