- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Eurostato duomenimis, bendrojo vidaus produkto augimas Lietuvoje – vienas didžiausių euro zonoje. Panašūs duomenys fiksuoti Airijoje, Portugalijoje, Ispanijoje. Sparčiau nei žadėjo ekspertai, ekonomika augo ir Prancūzijoje, antrasis metų ketvirtis pažymėtas sparčiu augimu taip pat ir JAV ekonomikoje.
Apie tai plačiau papasakojo ekonomistas Marius Dubnikovas.
– Kaip paaiškintumėte, kad visos prognozės apie krizę rudenį dūžta į šipulius?
– Po dviejų ketvirčių susitraukimų ekonomika pradeda vėl augti.
– Kurie rodikliai rodo, kad tikrai viskas gerai?
– Pagrindinis rodiklis yra BVP išaugimas, plius nedarbo rodikliai, esame arti pilno užimtumo. Kitas dalykas yra statybos. Jos plečiasi į infrastruktūrines statybas. Tai yra fabrikai, kurie mus maitins daugelį metų. Atlyginimai toliau didėja. Tai rodo, kad verslas gali mokėti.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Sakoma, kad kalbėti apie krizę, tai lyg žaisti rusišką ruletę, kažkada išaus ta kulka. Ar nėra taip, kad žinomų ekonomistų svarstymai apie artėjančią krizę ją gali ir prišaukti?
– Nemanau, kad ekonomistai yra žiniai, kurie gali prišaukti lietų. Bet, žinoma, jei daug kartų kartosi, kad viskas yra blogai, visuomenė gali ir patikėti. Visos krizės vyksta galvose, niekur kitur.
– Dar vakar pramoninkai siūlė per daug nesidžiaugti augimu. Jie ir toliau prognozuoja BVP smukimą. Kodėl toks pesimizmas?
– Daugelis pramoninkų yra fiksavę elektros kainas, bijodami aukštesnių kainų. Kas naudoja biržos kainą, jie gauna pigią elektrą.
– Jie pateikia, kad ir mokesčius Lietuvoje užsimota kelti kur kas daugiau, nei Latvijoje ar Estijoje. Taip pat aiškinama, kad latviai su estais turi tikrą nulinį reinvestuojamo pelno mokestį, o aukštą GPM vadina šūviu į koją. Ar yra tiesos šiuose teiginiuose?
– Mokesčių didinimas niekada nebuvo ekonomikos skatinimo variklis. Reikia nepamiršti, kad šis planas, kuris pateiktas rudens sesijai, jis numato mokesčių didinimą ir smulkiems, ir stambiems verslininkams. Reikia pabrėžti, kad tai nutaikyta į Lietuvos gyventojus, į tuos, kurie pelną pasilieka čia. Užsienio įstaigos, kurios valdo Lietuvos kompanijas, neturėtų pajusti šių mokesčių.
Mokesčių didinimas niekada nebuvo ekonomikos skatinimo variklis.
– Kaip turėtų atrodyti Lietuvos ekonomika iki Naujųjų metų?
– Praeitų metų rudenį plūstelėjo optimizmo pliūpsnis, kai pamačiau pingančią energetiką. Šiais metais rudenį atrodysime daug stipresni, nei buvome praeitais metais. Bus matyt, kokie skaičiai. Svarbu tendencijos.
– Būdami maža rinka, visada esame priversti sekti paskui didžiąsias ekonomikas. Kurioms Europos šalims turi sektis, kad ir mums būtų gerai?
– Dabar mums svarbiausios šalys yra Lenkija ir Vokietija, taip pat Baltijos šalys. Mes išmokome būti maži, lankstūs ir greiti didelėje Europos ekonomikoje. Be abejo, jei seksis Vokietijai ir Lenkijai, mums seksis taip pat.
– O kaip yra dėl JAV? Sakoma, kad tai, kas vyksta JAV, veidrodiniu principu atsikartoja Europoje.
– JAV puikiai suvaldė krizę. Žaibiškai reagavo keldami palūkanas ir turbūt bus vieni pirmųjų, kurie mažins palūkanas taip skatindami verslą. Amerikoje visi turi darbus, ekonomika tikrai auga.
– Dažnai šnairuojama į kitas ekonomikas, kaip Kiniją ar Indiją. Kaip Azijos situacija gali atsiliepti Europai?
– Kinų buksavimas duoda pasauliui papildomo impulso. Jei kinų ekonomika sustoja, jie yra labiau suinteresuoti pasauliui pateikti kaip įmanoma daugiau prekių, kad gautų kuo daugiau dolerių. Tai tas jų stovėjimas vietoje nėra blogai.
– Tai krizės nebus?
– Manau, mes ją jau išgyvenome.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Tyrimas: Lietuva pagal investicinį patrauklumą pernai smuko į 24-tą vietą
Lietuva pagal tiesioginių užsienio investicijų (TUI) patrauklumą pernai buvo 24–toje vietoje Europoje – keturiomis pozicijomis žemiau nei 2022-aisiais, rodo naujausias bendrovės EY tyrimas „Europe Attractiveness Survey“. ...
-
EIMIN: skiriama 2,4 mln. eurų verslo paslaugų centrams modernizuoti
Ekonomikos ir inovacijų ministerija skelbia 2,4 mln. eurų kvietimas teikti projektų įgyvendinimo planus verslo paslaugų centrams, norintiems automatizuoti savo veiklos procesus. ...
-
Lietuvai mažinant iškastinio kuro naudojimą, LEA pristatys numatomus pokyčius elektros rinkoje
Lietuvos energetikos agentūra (LEA) penktadienį pristatys prognozes, kaip atsisakant iškastinio kuro iki 2030 metų turėtų keistis energijos išteklių kainos rinkoje. Šie duomenys, LEA teigimu, bus įtraukti į naująją Nacionalinę e...
-
Lietuva ir Kazachstanas pasirašys memorandumą dėl transporto koridoriaus3
Susisiekimo ministras Marius Skuodis ir Kazachstano transporto ministras Maratas Karabajevas penktadienį pasirašys memorandumą dėl tarptautinio transporto koridoriaus tarp Europos ir Vidurinės Azijos plėtros. ...
-
Prakalbo apie pensijų kaupimą: pasitraukimas iš antrosios pakopos – tik kritiniais atvejais22
Lietuvos banko duomenimis, Lietuvoje antrosios ir trečiosios pakopos pensijų fonduose kaupia kone 1,5 mln. gyventojų. Kai kurie jų iš kaupimo norėtų pasitraukti. Tačiau politikai, lyg ir sutarę tokią galimybę suteikti, pasiklydo interpretacij...
-
Ministerija: kelių fondo steigimui trūksta sprendimo dėl 300 mln. eurų įstatinio kapitalo2
Susisiekimo ministerijos vadovai sako, kad jau parengti šalies automobilių kelių finansavimui skirto fondo steigimo dokumentai, tačiau vis dar įstrigęs 300 mln. eurų jo įstatinio kapitalo suformavimas. ...
-
Lietuvos tinklo modeliavimo studija: 2030-aisiais Lietuva eksportuos elektrą3
2030 metais Lietuva galės pati pasigaminti ir eksportuoti iš atsinaujinančių išteklių pagamintą elektrą, rodo Lietuvos energetikos agentūros (LEA) kartu su JAV Nacionaline atsinaujinančių išteklių laboratorija (NREL) atlikta tarp...
-
G. Nausėda sako, kad solidarumo mokestis pasiteisino, ragina neatmesti jo pratęsimo3
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad antrus metus galiojantis laikinasis bankų solidarumo įnašas pasiteisino, todėl ragina neatmesti siūlymų jį pratęsti. ...
-
Seimo opozicija siūlo bankų solidarumo įnašą pratęsti neribotam laikui1
Seimo opozicinių frakcijų atstovai siūlo neribotam laikui pratęsti antrus metus galiojantį laikinąjį bankų solidarumo įnašą. ...
-
Vartotojų grupės apkaltino „Temu“ manipuliuojant pirkėjais internete1
Europos vartotojų grupės ketvirtadienį apkaltino Kinijos prekybos platformą „Temu“ naudojantis „manipuliacija pagrįstais metodais“, siekiant priversti vartotojus išleisti daugiau pinigų, taip pat kitokiais būdais pažeidin...