- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Tradicinės juodos duonos receptas nepasikeitė, o ir kepa ją taip, kaip anksčiau, bet duona kažkodėl pabrango, pasakojama LNK reportaže.
„Perkamiausia tradicinė ruginė duona. Metų pradžioje kilogramas kainavo 3 eurai 30 centų, dabar kainuoja 3 eurai 80 centų, o spalio mėnesį kainuos apie 4 eurus 20 centų“, – kalbėjo „Velželio duonos“ savininkas Vaidas Baranauskas.
Panevėžio rajono kepėjai – ne išimtis. Duona brangsta ir didžiausių prekybos tinklų lentynose.
„Įvairių tiekėjų duomenys skirtingi, bet per šiuos metus apie tris kartus keliame kainas 5–7 proc.“ – sakė „Norfos“ savininkas Dainius Dundulis.
Susumavus, kiek per metus pabrango duona, matyti, kad Europoje tapome kone lyderiais. Rugpjūtį, palyginus su pernai metų rugpjūčio mėnesiu, duona pabrango 33 proc. Daugiau tik Vengrijoje – 66 proc. Bet, pavyzdžiui, Šveicarijoje, kur žmonės daug turtingesni už lietuvius, duona brango tik 4 proc.
„Kainų lygis pas mus yra žemas, todėl pas mus sąnaudų šokai pavirsta didesniais procentais negu Prancūzijoje, Norvegijoje ar Šveicarijoje“, – teigė VU docentas Algirdas Bartkus.
Viena pagrindinių dalių duonai kepti – elektra, bet pardavėjai ne tik dėl to kėlė kainas.
„Darbo jėga per kokius dvejus metus pabrango 30–40 proc., miltai pabrango kokius 20 proc., o energetika – 700 proc.“ – kalbėjo D. Dundulis.
Dėl ko elektra brangesnė, aiškinti jau nebereikia, o štai miltai ir grūdai, anot ekonomisto, brango dėl trąšų. Lietuva neteko baltarusiškų ir rusiškų, tad iškilo klausimas, ką daryti su javų laukais.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
„Didelė dalis derliaus yra išauginta su trąšomis, kurios yra įsigytos iš anksto dar senomis geromis kainomis. Dabar, kai reikės parduoti grūdus, reikia turėti omenyje, kad užsipirkti trąšų bus gerokai brangiau, jos bus brangesnės kartais. Racionalūs ir į priekį žiūrintys ūkininkai privalės paprašyti didesnės kainos“, – tęsė A. Bartkus.
Bet kepėjai žino – kylant kainai krenta ir pardavimai, tai jau vyksta, tad juokaujama, kad galbūt žmonės vietoj duonos pradėjo valgyti ką kita.
„Mūsų parduotuvėlėje tai mažiau jaučiama, labiau gal turguose, kuriuose galbūt žmonės mažiau lankosi, stebi akcijas prekybos centruose“, – sakė V. Baranauskas.
„Bijome daugiau kelti, nes pirkėjui bus per didelis šokas“, – kalbėjo D. Dundulis.
Kur duona, ten paprastai ir saldūs kepiniai. Čia pirkėjai renkasi atidžiai, nes kaina pakilusi. Suvalgyti desertą – jau penktadaliu brangiau. Kepyklos vadovas dar prisimena, kada paskutinį kartą taip kėlė kainas – lygiai prieš dešimtmetį.
„Praeitais laikotarpiais būdavo, kad pagamini vieną tortą, gauni dešimt, o dabar pagamini dešimt tortų, gauni vieną“, – pasakojo kepyklos „Mažoji ragainė“ vadovas Eduardas Radzivilovas.
Saldumynams du kartus šoktelėjo sviesto ir cukraus kaina. Miltai prieš metus irgi buvo kone perpus pigesni. Neabejojama, kad kepiniai dar brangs, o vadovams belieka spėlioti, ar dar kas ateis valgyti.
„Anksčiau pirkdavo maišelį, kilogramą, dabar 1–2 gaminius“, – tęsė E. Radzivilovas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kurjeriai ir pavežėjai: Kauno senamiesčio rinkliava brangins paslaugas4
Kauno tarybai nusprendus įvesti mažos taršos zoną senamiestyje, kurioje nuo rugpjūčio už įvažiavimą reikės mokėti du eurus, pavežėjų, kurjerių bei trumpalaikės automobilių nuomos platformų atstovai sako, kad dėl to brangs šios ...
-
Turizmo kelrodyje – kelionių paslaugų eksporto augimas iki 2 mlrd. eurų1
Lietuvos kelionių paslaugų eksportas 2030 metais turėtų viršyti 2 mlrd. eurų, o Pasaulio kelionių ir turizmo konkurencingumo indekse šalis galėtų užimti bent 49 vietą. ...
-
Trečdalis šalies gyventojų nėra apdraudę savo būsto3
„Lietuvos draudimo“ užsakymu atliktas gyventojų tyrimas rodo, kad 31 proc. būstą valdančių asmenų neturi draudimo. ...
-
V. Čmilytė-Nielsen: siūlymus dėl gynybos finansavimo liberalai planuoja pateikti kitą savaitę4
Valdančiąją koaliciją sudarančio Liberalų sąjūdžio tarybai šeštadienį diskutuojant apie gynybos išlaidų finansavimo šaltinius, partijos vadovė Viktorija Čmilytė–Nielsen sako, kad konkrečių liberalų siūlymų d...
-
G. Nausėda ragina politikus „neužsižaisti“ su sprendimais dėl pensijų kaupimo nutraukimo5
Vyriausybei ir socialiniams partneriams ieškant sprendimo, kokios galėtų būti svarbios priežastys nutraukti antros pakopos pensijų kaupimo sutartis anksčiau laiko, prezidentas Gitanas Nausėda ragina politikus „neužsižaisti“ su spren...
-
G. Nausėda: didesnis pelno mokestis gynybai būtų adekvatus esamai ekonominei situacijai6
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad esant dabartinei ekonominei situacijai bei matant „įspūdingus“ įmonių, ypač bankų, rezultatus didesnis pelno apmokestinimas gynybos reikmėms būtų adekvatus sprendimas. ...
-
Dėl per lėtai didinamų mokytojų atlyginimų šiemet jų užmokestis gali nepasiekti 130 proc. VDU1
Atlikusi auditą, kaip institucijos panaudojo švietimui skirtus asignavimus, Valstybės kontrolė nustatė, kad dėl per lėtai didinamų mokytojų atlyginimų gali nepavykti įvykdyti valstybės įsipareigojimo pedagogų atlyginimus šiemet pakel...
-
Darbdaviams – nauja iniciatyva: kandidato į darbo vietą nebus galima klausti apie atlyginimą2
Europos Sąjunga parengė skaidrumo direktyvą, kuri palies darbdavius, o ypač darbuotojus. Viena didžiausių įdomybių šioje direktyvoje yra ta, kad darbdavys, norintis įdarbinti naują darbuotoją, nebegalės klausti buvusio atlyginimo. ...
-
Prezidentas vetavo įstatymą dėl patikimumo deklaracijų dalyvaujantiesiems NATO pirkimuose8
Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį vetavo įstatymą, kuriame patikslinti patikimumo deklaracijų išdavimo kriterijai, norintiesiems dalyvauti NATO pirkimuose. ...
-
V. Sinkevičius: Baltijos jūros tarša milžiniška – 93 proc. teritorijos kenčia nuo eutrofikacijos11
Eurokomisaras Virginijus Sinkevičius sako, kad šiuo metu Baltijos jūra yra itin užteršta ir dėl šios priežasties Lietuva, kartu su kitomis draugiškomis regiono šalimis, turi įgyvendinti „nepatogius, bet ambicingus...