- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Mokslininkai sugalvojo būdą, kaip vištų kiaušinius praturtinti maistingomis medžiagomis, kad žmonėms reiktų mažiau vartoti papildų, o sveikatai reikalingų elementų jie gautų su maistu. Apie inovaciją pasakota LNK žiniose.
Iš pirmo žvilgsnio įprastą kiaušinį mokslininkui įdėjus į specialų įrenginį, kompiuteryje matyti akivaizdūs skirtumai. Jodu ir selenu praturtintas kiaušinis skiriasi spalva, kuri matoma tik naudojant specialią programą.
„Turime ištirti, kurie turi tų medžiagų, kurie neturi. Šiam tikslui naudojama specializuota vaizdo kamera, gebanti įsiskverbti į kiaušinį kuo giliau, jo nesulaužant. Skaitmeniniai vaizdai, gauti iš tos kameros, yra apdorojami dirbtinio intelekto metodais ir tada tas matematinis aparatas pasako, kuris kiaušinis turi jodo, o kuris ne“, – aiškino procesą Kauno technologijos universiteto (KTU) Elektros ir elektronikos fakulteto profesorius Vidas Raudonis.
Kad kiaušiniuose atsirastų jodo ir seleno, vištos lesinamos specialiu lesalu.
„Paruošiami lesalai. Tie lesalai yra optimizuojami pagal 90 kiekybinių ir kokybinių parametrų, įskaitant baltymus, apykaitos energiją, virškinamąsias aminorūgštis, taip pat yra premikso dalis, kurią sudaro vitaminai ir mikroelementai, įeina trylika vitaminų, šeši mikroelementai“, – apie patobulintą lesalą pasakojo KTU Dirbtinio intelekto centro projektų vyr. darbuotojas Romas Gružauskas.
Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:
Tokių kiaušinių prireikė esą dėl to, kad tai deficitinės medžiagos, kurių su maistu gaunama mažiausiai, o valgant tokius kiaušinius, nereikėtų vartoti maisto papildų.
„Galima nueiti į vaistinę, nusipirkti įvairių preparatų ir suvartoti. Tačiau įsisavinimas tų produktų ne visada gali būti tinkamas, o kai mes juo gauname iš kiaušinio, jų biologinis įsisavinimas yra kitoks“, – aiškino skirtumus R. Gružauskas.
Bandymai atliekami Vievio paukštyne. Kitokio lesalo gauna virš 9 tūkst. vištų.
„Lesalo pasikeitimas yra labai minimalus. Pagrindinė struktūra, kaip kviečiai, kuri sudaro didžiąją dalį lesalo, išlieka ta pati. Pasikeitimai yra tik procentinėje dalyje, tad paukščiui tai nesudaro visiškai jokios reakcijos“, – pasakojo bendrovės vadovas Mindaugas Antanaitis.
Visgi žmonės, išgirdę apie naujuosius mikroelementais praturtintus kiaušinius sako, kad ne kiekvienas drįstų tokius valgyti, nes tai neįprasta.
Tačiau, pasak mokslininkų, tokie kiaušiniai nėra dirbtiniai, nes vištos natūralių medžiagų gauna su maistu.
„Jie bus natūralūs, bet praturtinti žmogui naudingomis medžiagomis. Niekas nekvestionuoja jodo gerųjų savybių“, – ramino besibaiminančius mokslininkas V. Raudonis.
Paukštyno vadovas mano, kad inovatyvūs kiaušiniai rinkoje turėtų rasti savo pirkėją.
„Tam, kad mes tiksliai viską žinotume, privalome atlikti tyrimus, ar tikrai viskas nukeliavo į pačią kiaušinių sudėtį. Tolesni veiksmai yra su žmonėmis, žiūrima, ar žmogaus organizmas lygiai taip pat gali pasisavinti jodą su selenu iš kiaušinio“, – apie tyrimą pasakojo M. Antanaitis.
Mokslininkams baigus tyrimus, toliau medžiagų pasisavinimą tirs medikai. Tikimasi, kad pirmieji kiaušiniai su jodu ir selenu prekyboje galėtų pasirodyti po metų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Energetikos agentūra: paramai saulės elektrinėms įsirengti nuo kovo jau gauta beveik 360 paraiškų
Lietuvos energetikos agentūrai (LEA) kovą paleidus 62,7 mln. eurų vertės finansavimą įsirengti saulės jėgainėms, iki gegužės pabaigos sulaukta 359 paraiškų gauti apie 14,1 mln. eurų lėšų paramai, teigia Lietuvos energetikos agent...
-
Žiniasklaida: kavos kainų augimo lėtėjimas Lietuvoje yra mažiausias
Eurostato duomenims rodant, kad Europos Sąjungoje (ES) lėtėja kavos brangimas, Lietuvoje metinis kainų pokyčio tempas buvo mažiausias po Suomijos, praneša portalas LRT. ...
-
ŽŪM rado sprendimą ūkininkams, kurie dalį savo ariamos žemės skyrė negamybiniams plotams
Žemės ūkio ministerija, įvertinusi, kad 2023 m. buvo pirmieji Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano įgyvendinimo metai, kai ūkininkai dalyvavo ekologinėse sistemose, nustatė palankesnes paramos skyrimo sąlygas t...
-
Nuo kitos savaitės – draudimas importuoti iš Rusijos ir Baltarusijos žemės ūkio produktus3
Nuo pirmadienio įsigalioja draudimas importuoti iš Rusijos ir Baltarusijos žemės ūkio produktus ir pašarus pagal Žemės ūkio ministerijos parengtą ir Vyriausybės patvirtintą sąrašą. ...
-
Dalijimosi ekonomikos augimą Lietuvoje lemia besikeičianti vartotojų elgsena: akcentuoja Z kartą
Specialistai sako, kad spartų dalijimosi ekonomikos augimą Lietuvoje labiausiai lemia besikeičianti vartotojų elgsena. ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto Verslo vystymo ir tvarumo modulio vadovės Kristinos Maikštėnienės teigimu, jaunesnioji k...
-
„S&P Global Ratings“ pakeitė Lietuvos skolinimosi reitingą
Penktadienio vakarą tarptautinė kredito reitingų agentūra „S&P Global Ratings“ pakeitė Lietuvai anksčiau suteiktą „A+“ ilgalaikio skolinimosi reitingą (neigiama perspektyva) į „A“ su stabilia perspektyva, palikd...
-
Žiniasklaida: už nevienadienių turistų pritraukimą į Anykščius – premijos
Anykščių rajono savivaldybė turizmo paslaugų teikėjams ketina mokėti už nevienadienių turistų pritraukimą, praneša portalas „Anykšta“. ...
-
„Snaigės“ pajamos šiemet mažėjo trečdaliu iki 2,9 mln. eurų
Vienintelės Baltijos šalyse šaldytuvų gamybos bendrovės „Snaigė“ pardavimo pajamos pirmąjį šių metų ketvirtį siekė 2,9 mln. eurų ir, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, smuko 32,5 proc. (2023 metais – 4...
-
Gegužę vystytojai Vilniuje pasiūlė 662 naujos statybos butus
2024 metų gegužės mėnesį Vilniuje pirkėjai įsigijo 225 naujos statybos butus, jų vertė siekia 35,5 mln. eurų, rodo „Hanner“ analitikų duomenys. ...
-
RRT: Lietuvos geležinkeliais 2023 metais pervežta 15,6 proc. daugiau krovinių1
2023 metais krovinių vežimo Lietuvos geležinkelių tinklu apimtis krito 15,6 proc. iki 27,2 mln. tonų, o krovinių vežimo apimtis – 13,8 proc. iki 6,4 mlrd. neto tonų kilometrais, penktadienį paskelbė Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT), remd...