- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Pastaraisiais metais išaugus infliacijai Lietuvos gyventojams pavyko išsaugoti per pandemiją sukauptas papildomas santaupas, rodo naujausi Lietuvos banko (LB) duomenys.
LB teigimu, pandemijos metais – 2020–2021-aisiais – gyventojai sukaupė 6,2 mlrd. eurų papildomų santaupų. Tai sudarė 17 proc. visų 2022 metais uždirbtų pajamų. Tokia jų suma išliko ir 2023-ųjų viduryje.
„Naujausi duomenys rodo, kad net paūmėjus infliacijai Lietuvos gyventojams pavyko išsaugoti per pandemiją sukauptas papildomas santaupas“, – pranešime sakė LB Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus ekonomistas Darius Imbrasas.
Papildomomis santaupomis vadinamos santaupos, kurios viršija įprastą tuometės ekonomikos jų lygį.
„Papildomomis santaupomis apibūdiname pinigų sumą, kurią namų ūkiai papildomai sukaupė 2020–2021 metais dėl apribotos galimybės vartoti, pavyzdžiui, nebuvo galima eiti į restoranus ar išvykti atostogų į užsienį, dėl didesnės nei įprastai valdžios sektoriaus paramos, pavyzdžiui, subsidijų verslui ar įvairių išmokų gyventojams ir darbuotojams ir kitų panašių veiksnių“, – BNS komentavo D. Imbrasas.
Papildomomis santaupomis apibūdiname pinigų sumą, kurią namų ūkiai papildomai sukaupė 2020–2021 metais dėl apribotos galimybės vartoti, pavyzdžiui, nebuvo galima eiti į restoranus ar išvykti atostogų į užsienį (...)
LB duomenimis, gyventojų indėliai bankuose trečiąjį 2023 metų ketvirtį, palyginti su antruoju, išaugo 0,1 mlrd. eurų (0,5 proc.) iki 21,4 mlrd. eurų.
LB ekonomistas atkreipė dėmesį, kad papildomų santaupų sumos nederėtų prilyginti gyventojų sukauptiems indėliams.
Pasak D. Imbraso, nesumenkusi ir sparčiai atsigavusi Lietuvos ekonomika, kuri 2021 metais ūgtelėjo 6,2 proc., lėmė tolesnį spartų pajamų augimą tiek iš darbo, tiek iš verslo ir kapitalo. Toks augimas sudarė sąlygas nemenkai daliai gyventojų smarkiai nekeisti vartojimo net ir pradėjus sparčiai kilti kainoms.
2022 metais vartojimo išlaidos palyginamosiomis kainomis buvo 2 proc. didesnės nei ankstesniais metais.
„Nekeičiant vartojimo įpročių už tą patį prekių ir paslaugų krepšelį gyventojams teko mokėti pastebimai daugiau ir tai apsunkino tolesnį papildomų santaupų kaupimą. Vis dėlto atlikta analizė nerodo, kad namų ūkiai pasitelkė per pandemijos metus (2022–2021 metais) sukauptas papildomas santaupas savo vartojimo poreikiams tenkinti spartaus kainų kilimo laikotarpiu“, – sakė D. Imbrasas.
Pasak jo, esant palankioms sąlygoms ir ateityje sumažėjus gyventojų atsargumui, kurį sukėlė didelis pastarųjų metų neapibrėžtumas, Lietuvos namų ūkiai turi potencialo pastebimai padidinti išlaidas prekėms ir paslaugoms įsigyti.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
LEA: elektros kainos gegužę „Nord Pool“ biržoje didesnės nei balandžio mėnesį1
Pirmąją gegužės mėnesio pusę vidutinė elektros kaina „Nord Pool“ biržoje siekė 0,069 Eur/kWh be PVM – tai 15 proc. daugiau už balandžio mėnesio vidutinę kainą, kuri sudarė 0,060 Eur/kWh be PVM, praneša Lietuvos energetik...
-
Seimui pateikti siūlymai, kurie leistų VERT kas 3 mėn. perskaičiuoti energetinių išteklių tarifus1
Antradienį Seimui buvo pateikti Elektros energetikos įstatymo bei lydintieji projektai, kuriais siekiama leisti Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai (VERT) kas 3 mėnesus perskaičiuoti energetinių išteklių tarifus bei keisti galutines toki...
-
Seimas spręs, ar bankai turės leisti pasirinkti palūkanų rūšį už būsto paskolą
Seimas spręs, ar nuo 2025 metų gegužės įpareigoti bankus ir kitas kredito įstaigas leisti pasirinkti palūkanų rūšį už gyventojų imamas būsto paskolas. ...
-
Seimas pradeda svarstymus dėl būtiniausių bankų paslaugų krepšelio kainos1
Seimas spręs, ar būtiniausių bankų paslaugų krepšelio gyventojams ir smulkiam verslui kainą susieti su minimalia mėnesio alga (MMA) ją perskaičiuojant kas trejus metus. ...
-
M. Liutvinskas: reikia diskutuoti dėl viso įšaldyto Rusijos turto skyrimo Ukrainai5
Finansų viceministras Mindaugas Liutvinskas sako, kad Europos Sąjungai (ES) būtina diskutuoti ne tik dėl pelno iš įšaldyto Rusijos turto, bet ir viso turto skyrimo Ukrainai. ...
-
Istorinė akimirka: Kaune į vandenį nuleista didžiausia Baltijos šalyse upinė barža28
Vidaus vandens kelių direkcijos (VVKD) Kauno žiemos uoste į vandenį nuleista upinė barža, galinti vienu metu gabenti iki 90 konteinerių. Tai istorinis momentas visai laivybai, nes krovinių gabenimas vidaus vandenimis padės ne tik sutaupyti, bet ir že...
-
Seime pateiktas projektas, kuriuo numatoma efektyvinti valstybės rezervo administravimą ir sudarymą
Antradienį Seime pateiktas Valstybės rezervo įstatymo pakeitimo projektas, kuriuo numatoma efektyvinti rezervo administravimą ir sudarymą bei leisti įgaliotoms institucijoms įsitraukti į kaupiamų maisto produktų įsigijimo procesą. ...
-
I. Šimonytė: Vyriausybės siūlymai dėl gynybos finansavimo galėtų būti pateikti jau kitą savaitę5
Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė teigia, kad Vyriausybės siūlymai dėl gynybos finansavimo galėtų būti pateikti jau kitą savaitę. Anot jos Laisvės partijos ir Liberalų sąjūdžio planuojamos diskusijos neturėtų sukelti problemų sieki...
-
Seimas linkęs pritarti įstatymo pataisoms, palengvinančioms paramos skyrimą biodegalų gamybai tvarką
Seimas yra linkęs pritarti įstatymo pataisoms, kuriomis siekiama supaprastinti paramos, skiriamos pažangiųjų biodegalų gamybai ar alternatyviais degalais varomų transporto priemonių įsigijimui, tvarką. ...
-
Kokią valiutą uostamiestyje keičia klaipėdiečiai ir miesto svečiai?
Besiruošiantys kelionei žmonės dažnai svarsto, ar vykstant į kitą šalį derėtų turėti tos šalies pinigų. Dažnas pasikliauna banko kortele, tačiau nemažai keliautojų iš anksto pasirūpina ir grynaisiais. Kokią valiutą ...