- BNS inf., Lukas Blekaitis, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvos Vyriausybė trečiadienį nusprendė skųsti Europos Sąjungos Teisingumo Teismui (ESTT) vežėjų veiklą griežtinančio Mobilumo paketo nuostatas.
Vyriausybė trečiadienį pasitarime apsisprendė dėl kreipimosi į ESTT, siekiant Mobilumo paketo ir su juo susijusių dviejų ES reglamentų dalinio panaikinimo. Teisingumo ministerija parengs ieškinį ir atliks kitus procesinius veiksmus.
„Teisingumo ministerija parengė su suinteresuotomis institucijomis suderintą poziciją ir siūlo ginčyti Mobilumo paketo nuostatas dėl privalomo transporto priemonių grąžinimo į įsisteigimo valstybę, kabotažo ribojimo, vairuotojų komandiravimo taisyklių ir vairuotojų poilsio taisyklių įsigaliojimo, kai nėra užtikrinta atitinkama infrastruktūra“, – Vyriausybės pasitarime kalbėjo teisingumo ministras Elvinas Jankevičius.
Pasak jo, Teisingumo ministerijos žiniomis, dalis kitų ES valstybių taip pat ketina kreiptis į teismą.
„Mes galvojame, kad mažų mažiausiai aštuonios šalys kreipsis (...) Su Susisiekimo ministerija siųsime pačius geriausius mūsų teisininkus atstovauti Europos Sąjungos Teisingumo Teisme“, – teigė ministras.
Susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius sako, kad dabartinė Mobilumo paketo tvarka gresia dideliais praradimais Lietuvos logistikos sektoriui ir pačiai valstybei.
„Jeigu nebus pakeitimo šitų neigiamų nuostatų Mobilumo pakete, tai gresia, kad 35 tūkst. Lietuvos vežėjų liks be darbo, jiems tektų išmokėti apie 111 mln. eurų išmokų, mūsų biudžeto praradimai bus apie 102 mln. eurų, kas sudarys 1,6 proc. bendrojo vidaus produkto. Tuo labiau nesuprantamas yra priėmimas, kai COVID-19 situacija – nakvojimas kabinoje yra uždraustas ir priversti nakvoti viešbučiuose, kur sąlygos koronaviruso plitimui yra palankesnės, negu atskirai izoliuotiesiems“, – sakė ministras.
Anot Susisiekimo ministerijos, atskiros ES teisės aktų nuostatos neatitinka Lietuvos politinių ir ekonominių interesų bei turės neigiamos įtakos šalies verslui.
„Atsižvelgiant į tai, tikslinga ginčyti Mobilumo paketo teisėtumą bei siekti nepalankių Lietuvai ES teisės aktų nuostatų panaikinimo. (...) Palankaus ESTT sprendimo atveju ginčijamos Mobilumo paketo nuostatos būtų panaikintos nuo ES teisės aktų įsigaliojimo momento, o taip pat Lietuva įgytų naują derybinę poziciją dėl šių ES teisės aktų peržiūros“, – teigiama ministerijos rašte.
Jame pažymima, kad atskiros Mobilumo paketo nuostatos taip pat turės neigiamos įtakos kitų valstybių narių – pavyzdžiui, Lenkijos, Latvijos, Estijos, Vengrijos, Rumunijos, Bulgarijos, Kipro, Maltos, interesams, todėl tikėtina, kad jos taip pat teiks savarankiškus ieškinius arba įsitrauks į kitų valstybių narių pradėtą teisminį procesą ESTT.
Anot Susisiekimo ministerijos, Mobilumo paketo nuostata dėl privalomo transporto priemonės grąžinimo į įsisteigimo vietą neatitinka Europos žaliojo kurso tikslų ir siekio užtikrinti, kad ES iki 2050 metų taptų neutralizuoto poveikio klimatui regionu, kuriam pritarė Europos Vadovų Taryba. Nustačius pareigą grąžinti sunkvežimį gali sumažėti transporto sistemos veiksmingumas ir padidėti nereikalingas išmetamųjų teršalų kiekis, tarša ir spūstys.
Taip pat pažymima, kad Mobilumo paketo nuostatos dėl privalomo transporto priemonės grąžinimo į įsisteigimo vietą, kabotažo ribojimo ir darbuotojų komandiravimo taisyklių riboja vidaus rinkos laisvių (įsisteigimo laisvės, darbuotojų judėjimo ir laisvės teikti paslaugas) taikymą transporto srityje, keičia požiūrį į konkurenciją vidaus rinkoje.
„Lietuvos pozicija turi būti siekiama skatinti vienodą požiūrį į vidaus rinkos veikimą visose Sąjungos politikos srityse, užkertant kelią vidaus rinkos segmentavimui, skirtingam vidaus rinkos laisvių ir konkurencijos taisyklių aiškinimui ir taikymui atskirose Sąjungos politikos srityse“, – teigiama ministerijos rašte.
Ministerijos teigimu, Lietuvos transporto sektoriaus įmonių didžiąją veiklos dalį sudaro vežimo operacijos kitose valstybėse narėse. Per 40 tūkst. Lietuvoje registruotų sunkvežimių kasdien vykdo tarptautinius krovinių pervežimus. Lietuvos vežėjų tarptautinio krovinių vežimo dalis visame šalies vežėjų krovinių transporte siekia 91,8 proc. ir yra didžiausia ES.
Lietuvoje skaičiuojamas vienas didžiausių sunkvežimių parkų pagal gyventojų skaičių, o bendrai transporto sektoriuje Lietuvoje dirba apie 160 tūkst. žmonių.
Mobilumo paketą Europos Parlamentas priėmė liepą. Paketą daugiausiai palaiko senosios ES narės iš Europos vakarų, pavyzdžiui, Vokietija ir Prancūzija.
Bene daugiausiai diskusijų sulaukia nuostata, įpareigojanti vilkikus periodiškai grąžinti į jų registracijos šalį. Naujų taisyklių iniciatoriai sako, kad tai padės kovoti su fiktyviomis vežėjų įmonėmis, kai jos, siekdamos sumažinti kaštus, steigiamos vienur, o veiklą vykdo visai kitur.
Rytų europiečiai teigia, kad nauja tvarka išstums periferijos šalių transporto kompanijas iš rinkos ir padidins taršą keliuose.
Premjeras: ieškinys jau parengtas
Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis sako, kad ieškinys, kuriam Vyriausybė pritarė, ES Teisingumo Teismui dėl Mobilumo paketo turėtų būti pateiktas artimiausiomis dienomis.
„Ieškinys yra parengtas. Per kiek laiko procedūrinis sprendimas bus įgyvendintas, tai čia dienų klausimas yra. Tikimės, kad bent aštuonios valstybės, be Lietuvos, jį parems ir tikime tikrai sėkminga baigtimi“, – žurnalistams sakė S. Skvernelis.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
R. Pocius: tiekėjo nepasirinkusiųjų elektros sąskaitos liepą mažės apie 1,4 euro
Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai (VERT) ketvirtadienį patvirtinus mažesnes visuomenines elektros kainas nuo liepos, nepriklausomo tiekėjo nepasirinkusių vartotojų mėnesio sąskaitos vidutiniškai mažės beveik 1,4 euro, sako tarybos vad...
-
Lietuvos gamintojai kainas per metus sumažino kukliausiai Baltijos valstybėse
Kainas per metus sumažino visų trijų Baltijos valstybių pramonės produkcijos gamintojai, o mažiausia – Lietuvos, rodo nacionalinių statistikos tarnybų duomenys. ...
-
Viceministras: Lietuvos turizmas šiemet turėtų augti ketvirtadaliu
Lietuvos turizmo sektorius šiais metais turėtų augti 24 proc. – išsipildžius prognozei šalis šiemet pasiektų 86 proc. iki pandemijos buvusio lygio, o pasiekti 100 proc. pavyktų tik 2026 metais, sako ekonomikos ir inovacij...
-
Vasarą norinčių dirbti jaunuolių – rekordiniai skaičiai: lūkesčiai labai aukšti1
Užimtumo tarnyba (UžT) sako, kad šią vasarą norinčių dirbti jaunuolių – rekordiniai skaičiai. Moksleiviai dažniausiai nori dirbti padavėjais, auklėmis, kambarių tvarkytojais, o kai kurie norėtų įsitaisyti Seime ar net kazino. Tačia...
-
VERT atskleidė, kiek procentų nuo liepos mažės visuomeninės elektros kainos
Visuomeninės elektros kainos, kurias moka nepriklausomo tiekėjo nepasirinkę trečiojo rinkos liberalizavimo etapo buitiniai vartotojai, nuo liepos mažės 8–12 proc., arba 1,8 cento už kilovatvalandę (kWh). ...
-
M. Šileika: pasėlių kokybė Lietuvoje šiemet geresnė nei kitose Baltijos šalyse
Pasėlių kokybė Lietuvoje šiais metais geresnė nei kitose Baltijos šalyse, kur šaltis padarė daugiau neigiamos įtakos, sako žemės ūkio, maisto gamybos ir prekybos bendrovės „Akola group“ (buvusios „Linas Agro Gro...
-
Siūloma praplėsti galimybę gauti bedarbio pašalpą veiklos nevykdančių įmonių savininkams
Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ nariai Tomas Tomilinas ir Linas Kukuraitis įregistravo Užimtumo įstatymo pataisas, kurios leistų gauti nedarbo draudimo pašalpą veiklos nevykdančių įmonių, kurioms valstybė inicijavo lik...
-
LB: Lietuvos draudimo rinka pernai augo penktadaliu, pelnas – dukart
Šalies draudimo rinka pernai augo beveik penktadaliu, draudikai skaičiavo dukart didesnį pelną nei 2022 metais, ketvirtadienį skelbia Lietuvos bankas (LB). ...
-
D. Kreivys – leidimas pertekline elektra aprūpinti šeimos narius sugriautų visą schemą1
Energetikos ministras Dainius Kreivys nepritaria grupės parlamentarų siūlymui gaminantiems vartotojams leisti pagamintą perteklinę elektrą skirti šeimos nariams. Anot jo, priėmus tokį siūlymą jau susiformavusi gaminančių vartotojų sch...
-
Importas į Lietuvą iš nedraugiškų šalių: nori drausti per 2,8 tūkst. prekių, bet yra ir išimčių
Ar tikrai nebegalėsime nusipirkti pigesnio rusiško ir baltarusiško maisto? Žemės ūkio ministerija sudarė kone 3 tūkst. produktų sąrašą, kuriuos siūlo drausti įvežti į Lietuvą. Skeptikai sako, jog nėra garantijų, kad rusi&sc...