- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Ne visi lietuviai Velykas praleis su šeima margindami kiaušinius ir bendraudami prie šventinio stalo. Dalis tautiečių pasirinko šią pavasario šventę sutikti užsienyje, pasak kelionių organizatorių, dažniausiai jie keliaus į Turkiją, Egiptą, Tenerifę, Madeirą.
„Kelionių per šventes populiarumas vis auga – lietuviai nori pakeisti aplinką, pažinti ir kitų šalių tradicijas. Kadangi pagrindiniai šventiniai laikotarpiai sutampa su mokyklinėmis atostogomis, itin dažnai šiuo metu poilsiauti vyksta šeimos su vaikais. Ne išimtis ir artėjanti Velykų savaitė“, – sakė Inga Aukštuolytė, „Tez Tour“ ryšių su visuomene ir rinkodaros skyriaus vadovė.
Pasak jos, kovo 30 d. kils pirmasis sezono lėktuvas į Turkiją, būtent šios šalies kurortus turistai dažniausiai ir renkasi savo šventiniam poilsiui. Iš viso per Velykų atostogas įmonė išskraidins daugiau nei 3 tūkst. lietuvių.
Skirtingos šalys – skirtingos tradicijos
Tai, kad kasmet daugėja lietuvių, norinčių tradicines šventes iškeisti į poilsį svetur, pastebi ir Laura Bagdonienė, „West Express“ rinkodaros vadovė. Pasak jos, poilsiautojai ir šiuo metu ieško kelionių pasiūlymų, kur Velykas galėtų sutikti nepamirštamai.
Kelionių agentūros atstovai pristato 10 atostogų krypčių, galinčių pasiūlyti nepamirštamas šios šventės tradicijas.
#1. Ispanija: savaitę trunkanti šventė
Ispanijoje ir jai priklausančiose salose Velykų tradicijos turi gilias tradicijas. Ši religinė šventė minima ne kelias dienas, kaip įprasta Lietuvoje, o visą savaitę, kuri vadinama Semanta Santa (liet. Didžiąja savaite). Ko ne įsimintiniausia jos dalis – kiekvieną savaitės dieną vykstančios iškilmingos procesijos, kurios gatves užpildo pompastiška ir mistiška atmosfera. Iš minios išsiskiria ir dalyvių apranga – šilkiniai kostiumai su smailėjančiais gobtuvais, dengiančiais galvas ir veidus.
#2. Madeira: tradicinių patiekalų gamyba su namiškiais
Portugalijai priklausančios Madeiros gatvės prieš Velykas puošiamos spalvingomis dekoracijomis, sudėtingais gėlių kilimais, ruošiami vietos bendruomenės. Tačiau daugiausiai dėmesio per Velykas skiriama tradicinei virtuvei, kurios patiekalai, pavyzdžiui, marinuota kiauliena carne de vinha d'alhos ir medaus pyragas bolo de mel gaminami su šeima ir draugais. Saloje taip pat vyksta kiaušinių ridenimo varžybos ovo à Escalada, kurių metu išmarginti kiaušiniai ridenami nuo kalno, o nugalėtoju skelbiamas toliausiai nukeliavusio kiaušinio savininkas.
#3. Turkija: išskirtinis dėmesys turistams
Turkijoje Velykos nėra minimos kaip nacionalinė šventė, čia jas švenčia tik krikščionių religijos išpažintojai, kurių šioje šalyje – mažuma. Šių religinių grupių tradicijos skiriasi tarpusavyje, tačiau visi tikintieji eina į bažnyčią, meldžiasi, susitinka su šeima ir draugais. Vis tik Turkijos kurortų viešbučiai, norėdami atliepti kiekvieno turisto poreikius, rengia šventines vakarienes su specialiomis vakarinėmis programomis, kurių metu netrūksta linksmybių ir staigmenų.
#4. Graikija: visi moliniai indai – pro balkoną
Dieną prieš Velykas Graikijos gyventojai pro langus, terasas ir balkonus ima mėtyti molinius puodus, siekdami atbaidyti blogąsias dvasias ir pažymėti pavasario pradžią. Vieni sako, kad ši tradicija atkeliavo iš venecijiečių, kurie Naujųjų metų dieną, norėdami apsivalyti, išmesdavo senus daiktus, o kiti tiki, kad molinių indų mėtymu pasitinkamas pavasaris, simbolizuojantis naują derlių, kuris bus surinktas naujuose puoduose.
#5. Egiptas: Sham El-Nessim tradicijos
Egipte Velykų pirmadienis yra nacionalinė šventė, žinoma Sham El-Nessim (liet. vėjo kvapas) pavadinimu. Manoma, kad šios šventės ištakos siekia tūkstančius metų, ji sutapo su pavasario lygiadieniu. Nors Velykų pirmadienį aktyviausiai švenčia krikščionių bendruomenė, eidama į bažnyčią, giedodama giesmes, vis tik ją mini visų religijų žmonės. Jie pramogauja, eina į parkus ir paplūdimius švęsti pavasario. Kiaušiniai – senoviniai atgimimo simboliai – yra svarbi ir Sham El-Nessim dalis. Tradiciškai egiptiečiai juos dažo įvairiomis spalvomis.
#6. Kipras: sėkmę nešantys margučiai
Kiaušinius kipriečiai dažo kartu su šeima, vyrauja vienintelė – raudona – spalva, simbolizuojanti Kristaus kraują. O per Velykas laukia kita tradicija – kiaušinių daužymas. Kiekvienas asmuo pasirenka raudonai dažytą kiaušinį ir stengiasi sudaužyti priešininko kiaušinį, o savąjį išlaikyti sveiką. Tikima, kad tvirčiausias margutis neša sėkmę visus metus.
#7. Prancūzija: gal kam milžiniško omleto?
Haux mieste Prancūzijoje galima paragauti didelio velykinio omleto. Šis patiekalas ruošiamas pagrindinėje mieste aikštėje ir yra viena didžiausių miestelio turistinių pramogų. Omletui pagaminti naudojama 15 tūkst. kiaušinių, 50 kg. svogūnų ir česnako, 4 kg. druskos ir pipirų. Ši tradicija turi ir savo kilmės istoriją. Legenda pasakoja, kad Napoleonas, keliaudamas per pietų Prancūziją, sustojo mažame miestelyje ir mėgavosi gardžiu omletu. Napoleonui jis taip patiko, kad jis įsakė miestelio gyventojams pagaminti milžinišką omletą jo armijai.
#8. Čilė: Velykų salos paslaptis
Čilei priklausanti Velykų sala garsėja akmeninėmis statulomis, išdėstytomis pakrantėje. Tačiau ar ši sala tikrai turi sąsajų su Velykų švente? Tikrai taip – ją 1722 m. atrado danų tyrinėtojas Jakobas Rogevenas būtent Velykų rytą. Nors saloje nesilaikoma jokių velykinių tradicijų, tačiau čia apsilankyti šiuo metu yra labai simboliška.
#9. Norvegija: laikas kriminaliniam romanui
O Norvegijos gyventojai Velykas mėgsta praleisti jaukiai įsitaisę prie geros knygos. Ir ne bet kokios, o kriminalinio romano arba detektyvinės istorijos. Teigiama, kad ši tradicija prasidėjo dar XX a. pradžioje, kai Velykų rytą viena knygų leidykla laikraščių pirmuosiuose puslapiuose paskelbė reklaminę kampaniją. Ji buvo tokia tikroviška, kad daugelis nesuprato, kad tai – grožinė literatūra.
#10. Meksika: konfeti popierėliais pripildyti kiaušiniai
Cascarones (liet. kiaušinio lukštas) – tai tuščiaviduris kiaušinio lukštas, pripildytas konfeti ar mažų žaisliukų ir nudažytas ryškiomis spalvomis. Šie margučiai paplitę visoje Meksikoj, tik čia jų vietiniai nevalgo, o juos sudaužo virš nieko neįtariančio žmogaus galvos, kad jis būtų apipiltas ryškiaspalviu turiniu. Sakoma, kad šis spalvingas konfeti lietus atneš tam žmogui sėkmę.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Tyrimas: algas „vokeliuose“ gaunančių žmonių pažįsta beveik trečdalis Lietuvos gyventojų2
Lietuvoje mažiau negu trečdalis (29 proc.) žmonių nurodo, jog pažįsta asmenų, kurie dirbo nelegaliai ar yra gavę darbo užmokestį „vokelyje“. Be to, kas antras (52 proc.) šalies gyventojas pastebi, kad šešėlinė ekono...
-
Siūloma kompensacijas už šildymą vėl skirti visam žiemos sezonui
Dvi konservatorės siūlo grąžinti per pandemiją taikytą kompensacijų už šildymą mokėjimo tvarką. Siūloma jas skirti visam šildymo sezonui, jeigu žmogus dėl jų kreipiasi iki sezono likus mėnesiui. ...
-
Energetikos agentūra: paramai saulės elektrinėms įsirengti nuo kovo jau gauta beveik 360 paraiškų1
Lietuvos energetikos agentūrai (LEA) kovą paleidus 62,7 mln. eurų vertės finansavimą įsirengti saulės jėgainėms, iki gegužės pabaigos sulaukta 359 paraiškų gauti apie 14,1 mln. eurų lėšų paramai, teigia Lietuvos energetikos agent...
-
Žiniasklaida: kavos kainų augimo lėtėjimas Lietuvoje yra mažiausias
Eurostato duomenims rodant, kad Europos Sąjungoje (ES) lėtėja kavos brangimas, Lietuvoje metinis kainų pokyčio tempas buvo mažiausias po Suomijos, praneša portalas LRT. ...
-
ŽŪM rado sprendimą ūkininkams, kurie dalį savo ariamos žemės skyrė negamybiniams plotams
Žemės ūkio ministerija, įvertinusi, kad 2023 m. buvo pirmieji Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano įgyvendinimo metai, kai ūkininkai dalyvavo ekologinėse sistemose, nustatė palankesnes paramos skyrimo sąlygas t...
-
Nuo kitos savaitės – draudimas importuoti iš Rusijos ir Baltarusijos žemės ūkio produktus7
Nuo pirmadienio įsigalioja draudimas importuoti iš Rusijos ir Baltarusijos žemės ūkio produktus ir pašarus pagal Žemės ūkio ministerijos parengtą ir Vyriausybės patvirtintą sąrašą. ...
-
Dalijimosi ekonomikos augimą Lietuvoje lemia besikeičianti vartotojų elgsena: akcentuoja Z kartą
Specialistai sako, kad spartų dalijimosi ekonomikos augimą Lietuvoje labiausiai lemia besikeičianti vartotojų elgsena. ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto Verslo vystymo ir tvarumo modulio vadovės Kristinos Maikštėnienės teigimu, jaunesnioji k...
-
„S&P Global Ratings“ pakeitė Lietuvos skolinimosi reitingą
Penktadienio vakarą tarptautinė kredito reitingų agentūra „S&P Global Ratings“ pakeitė Lietuvai anksčiau suteiktą „A+“ ilgalaikio skolinimosi reitingą (neigiama perspektyva) į „A“ su stabilia perspektyva, palikd...
-
Žiniasklaida: už nevienadienių turistų pritraukimą į Anykščius – premijos
Anykščių rajono savivaldybė turizmo paslaugų teikėjams ketina mokėti už nevienadienių turistų pritraukimą, praneša portalas „Anykšta“. ...
-
„Snaigės“ pajamos šiemet mažėjo trečdaliu iki 2,9 mln. eurų
Vienintelės Baltijos šalyse šaldytuvų gamybos bendrovės „Snaigė“ pardavimo pajamos pirmąjį šių metų ketvirtį siekė 2,9 mln. eurų ir, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, smuko 32,5 proc. (2023 metais – 4...