Lietuviai vis dažniau atsisako duonos gaminių: kainos jau lenkia ir mėsos

  • Teksto dydis:

Anksčiau sakydavome, lietuviai be duonos – nė iš vietos. O dabar mitybos ekspertai pastebi, kad ir be jos gyventi galime. Pasirodo, įtikėję įvairiomis dietomis, lietuviai vis dažniau atsisako duonos gaminių. Bet mitybos profesoriai grūmoja pirštu – esą taip save tik skriaudžiame. Tiesa, kai kurių duonos kepalų kainos jau lenkia ir mėsos, dėl to kasdieninę duoną ne visi gali ir įpirkti.

VU visuomenės sveikatos katedros vedėjas Rimantas Stukas papasakojo apie duonos vietą mitybos racione.

– Švenčiame Šv. Agotos dieną ir būtent šią dieną šventindavo meną, duoną. Buvo galvojama, kad ji gali apsaugoti ir nuo piktos akies, ir nuo gaisrų, ir nuo ligų. Šiandien, jeigu pažvelgtume į tradicinį lietuvį, tai jo tikėjimas yra išblėsęs ir duona ne visada randa savo vietą ant stalo.  

– Jeigu pažiūrėtume į Lietuvos gyventojų faktiškos mitybos tyrimo duomenis, tai pamatytume, kad tikros duonos žmonės suvalgo nepakankamai. Kai kalbame apie duoną, turime mintyje pilno grūdo duoną, ne batono kepinius ir ne įvairias bandeles. Kai matome statistiką, grūdinių produktų grupė dažnai būna apjungta, ir į tą grupę patenka ir duona, ir makaronai, ir bandelės, ir kruopos. Bet jeigu išskirtume tą duoną, kurią mūsų protėviai valgė ir kuri tarpukario Lietuvoje buvo daugelio namuose kepama, tai tokios duonos žmonės turėtų valgyti daugiau. Kaip rodo tyrimai, pusryčiams sumuštinius valgo apie 43 procentus Lietuvos gyventojų. Kita dalis pusryčiams renkasi kiaušinius ar kruopų košę. Kalbant apie duoną, jos galima ir padauginti maisto racione. Jeigu pažiūrėtume į maisto pasirinkimo piramidę, tai būtent duona yra piramidės bazinėje grupėje, kurioje yra ir kiti grūdiniai produktai. Pagal visas rekomendacijas, iš šios grupės siūloma valgyti vienokių arba kitokių produktų maždaug 5–6 kartus per dieną. Tai yra 5–6 porcijas per dieną. Jeigu vieną duonos riekę prilygintume porcijai, tai 5–6 duonos riekes per dieną galėtume suvalgyti.  

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

 

 

– Mūsų protėviai per dieną suvalgydavo pusantro kilogramo duonos. Tai yra daugiau nei 500 kilogramų per metus. Įspūdingi skaičiai. Dabar lietuviai suvalgo tik po 15 kilogramų duonos per metus. Tai išvada tokia, kad reikėtų jos valgyti daugiau, nes duona yra energijos šaltinis?  

– Taip, duona yra puikus energijos šaltinis ir jeigu yra pilno grūdo, tai reiškia, yra daug stambiamolekulinių angliavandenių, kurie greitai tiekia energiją. Pasirinkimas šiandien yra labai platus ir gamintojai kartais netgi nori atkreipti dėmesį, kad viena duona yra geresnė už kitą. Paprastai perkame jau supakuotą duoną ir jeigu ant pakuotės galime rasti ženkliuką, rakto skylutės simbolį, vadinasi, toje duonoje bus žymiai mažiau pridėtinio cukraus ir mažiau druskos, daugiau skaidulinių medžiagų. Tai reiškia, tokia duona bus palankesnė sveikatai. Perkant, renkantis duoną, reikėtų atkreipti dėmesį ne vien, kad tai yra duona, bet kokia ta duona, kas jos sudėtyje yra, ir pasirinkti tą, kuri yra palankesnė sveikatai.  

Reikia skaityti sudėtį, reikia žiūrėti į duonos pakuotę ir ieškoti ženklų, kurie ir padeda vartotojui atsirinkti, išsirinkti iš gausybės duonos rūšių tą, kuri sveikatai palankiausia.

– Gydytojai turi labai skirtingas nuomones. Kai kurie sako, kad reikėtų žvelgti į glikeminį indeksą. Duona šimtabalėje sistemoje užima tarp 80 ir 100 balų vienetų. Tai yra aukšti skaičiai ir šiek tiek gąsdina žmones.  

– Tam tikra problema yra. Todėl gamintojai pradėjo gaminti duoną, kurioje pridėtinio cukraus yra labai mažai arba jo nėra, būtent tas rakto skylutės simbolis leidžia vartotojui suprasti, kad toje duonoje cukraus nėra arba jo yra labai mažai, lyginant su kita prekyboje esančia duona. Duona duonai nelygu. Reikia skaityti sudėtį, reikia žiūrėti į duonos pakuotę ir ieškoti ženklų, kurie ir padeda vartotojui atsirinkti, išsirinkti iš gausybės duonos rūšių tą, kuri sveikatai palankiausia.  

Pricer.lt maisto krypties vadovas Petras Čepkauskas papasakojo apie duonos kainas.

– Duonos kaina per penkerius metus keitėsi ne kartą ir ne į žemesnę pusę?  

– Taip, duonos kaina per paskutinius netgi ne penkerius, o per paskutinius trejus metus – augo dvigubai. Jeigu žiūrėtume kilogramo kainą, tai 2021 metais batono, juodos duonos kaina buvo 1,50–1,70 eurų. Dabar yra 3 eurai ir daugiau. Su kolegomis pajuokaujame, kad tai jau yra mėsos kainos lygmuo. Čia kalbame apie pačias paprasčiausias duonos rūšis. Jeigu pirkti duoną su priedais, tai kaina yra ir 6 eurai. Su duona turime tokią pačią situaciją kaip su skandinaviškais bankais, nes tarp Lietuvos duonos gamintojų taip pat dominuoja nelietuviškas kapitalas. Trys pagrindiniai žaidėjai yra iš Šiaurės šalių ir jie palaiko tokį kainos lygį.  

– Tai pigesnės duonos parduotuvių lentynose tikėtis neverta? 

– Taip kaip dabar elgiasi stambieji gamintojai ir stambieji prekybininkai, tai tikrai ne. Praeitų metų spalio–lapkričio mėnesį buvo kainos sumažėjimas, bet dabar kainas vėl stengiasi kilstelėti. 



NAUJAUSI KOMENTARAI

O yra prekyboje valgomų?

O yra prekyboje valgomų? portretas
Pritariu parašiusiam, kad kepa namuose. Bent jau žinau, kad kepu ne iš ukrainietiškų nuodingų miltų ir ne su visokiais svirpliais ar kirmėlėm.

Anonimas

Anonimas portretas
Neatsisako o kepa namuose juk dabar yra automatinės duonkepės sudėjai ką reikia paspaudei mygtuka ir yra, skani šviežia iškepusi duona.

vardas

vardas portretas
valgau tik riešutų duoną, kepuosi pati. Kaina dar aukštesnė, užtai sveika. O be pridėtinio cukraus frazė nieko nereiškia, nes duona burnoje pabuvusi po 10 min pavirsta į cukrų (gliukozę). Cukraus nevalgau, nes nesveika.
VISI KOMENTARAI 22

Galerijos

Daugiau straipsnių