- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Dėl stipresnio vėjo ir trečdaliu išaugusios vėjo jėgainių gamybos vidutinė didmeninė elektros savaitės kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje kovo 11–17 dienomis, palyginti su ankstesne savaite, mažėjo 15 proc. iki 64 euro už megavatvalandę (MWh).
Latvijoje ir Estijoje vidutinė elektros kaina buvo tokia pati kaip ir Lietuvoje, pirmadienį pranešė elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“.
„Litgrid“ Rinkos plėtros skyriaus vadovė Aistė Krasauskienė pabrėžė, jog kovo 11 dieną Lietuvoje buvo pagaminta daugiau elektros nei suvartota – paskutinį kartą tai fiksuota 2009 metais dar veikiant Ignalinos atominei elektrinei.
„Šią šventinę dieną susiklostė itin palankios sąlygos: suvartojimas buvo mažesnis nei įprasta, pasiektas naujas saulės jėgainių gamybos rekordas ir buvo pakankamai vėjuota. Pastaraisiais metais vykstantis atsinaujinančios energetikos proveržis Lietuvoje lemia, kad tokių parų tik daugės“ – pranešime teigė A. Krasauskienė.
Jos teigimu, elektros pasiūlą regione šiuo metu mažina atominių elektrinių remonto darbai Šiaurės šalyse. Švedijos trečiojoje elektros rinkos zonoje iki kovo 21 dienos bus remontuojamas 1,2 gigavatų (GW) galios Forsmark 3 reaktorius, o Suomijoje iki balandžio 15 dienos – 1,6 GW galios Olkiluoto 3 reaktorius.
Elektros suvartojimas Lietuvoje praėjusią savaitę nesikeitė ir liko 234 gigavatvalandės (GWh), vietos elektrinės užtikrino 61 proc. šalies suvartojimo. Bendrai Lietuvoje praėjusią savaitę buvo pagaminta 143 GWh elektros – 8 proc. daugiau nei prieš savaitę.
Daugiausiai elektros pagamino vėjo jėgainės, jų gamyba išaugo 33 proc. iki 80 GWh. Prie perdavimo tinklo prijungtos šiluminės elektrinės generavo tiek pat, kiek prieš savaitę – 10 GWh. Tuo metu hidroelektrinių gamyba mažėjo beveik penktadaliu iki 22 GWh, saulės elektrinių – 25 proc. iki 16 GWh.
Vėjo jėgainės pagamino 56 proc. Lietuvoje generuotos elektros, hidroelektrinės – 15 proc., saulės elektrinės 11 proc., šiluminės elektrinės – 7 proc., o kitos elektrinės – 10 procentų.
Nurodoma, kad 45 proc. šalies elektros poreikio buvo importuoti, bendras importo kiekis sumažėjo 16 proc. iki 145 GWh. 64 proc. importuota iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, 26 proc. – iš Latvijos, 10 proc. – per sieną su Lenkija.
Bendras elektros srautas iš Lietuvos išaugo 36 proc. iki 34 GWh, 8 proc. eksporto iš Lietuvos buvo nukreipti į Latviją, 98 proc. į Lenkiją „LitPol Link“ jungtimi, 1 proc. eksportuotas į Skandinaviją.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Prezidentas vetavo įstatymą dėl patikimumo deklaracijų dalyvaujantiesiems NATO pirkimuose1
Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį vetavo įstatymą, kuriame patikslinti patikimumo deklaracijų išdavimo kriterijai, norintiesiems dalyvauti NATO pirkimuose. ...
-
V. Sinkevičius: Baltijos jūros tarša milžiniška – 93 proc. teritorijos kenčia nuo eutrofikacijos2
Eurokomisaras Virginijus Sinkevičius sako, kad šiuo metu Baltijos jūra yra itin užteršta ir dėl šios priežasties Lietuva, kartu su kitomis draugiškomis regiono šalimis, turi įgyvendinti „nepatogius, bet ambicingus...
-
Eurostatas: infliacija Lietuvoje balandį – mažiausia visoje ES1
0,4 proc. suderinta metinė infliacija Lietuvoje balandį buvo mažiausia Europos Sąjungoje (ES), skelbia Eurostatas. ...
-
Įspėja dėl padidėjusios provokacijų tikimybės: teikia rekomendacijas dėl gaisrų rizikų3
Pastaruoju metu kaimyninėse valstybėse fiksuojant gaisrus prekybos centruose, Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC) vadovas Vilmantas Vitkauskas sako, jog Lietuvoje tokių provokacijų lygis yra pakankamai aukštas. Anot jo, dėl to kelias pastar...
-
VMVT: griežtinami reikalavimai augintinių įvežimui į ES iš Rusijos ir Baltarusijos
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba praneša, kad griežtinamas augintinių įvežimas į Europos Sąjungos šalis iš Rusijos ir Baltarusijos. Nuo rugsėjo 16 dienos įvežamam gyvūnui turės būti atliktas pasiutligės antikūnų s...
-
Agentūra: iki 2030-ųjų elektros iš saulės ir vėjo gamyba Lietuvoje išaugs keturis kartus4
2030 metais Lietuvoje bus išplėtota apie 10 gigavatų (GW) galios saulės ir vėjo energijos gamybos pajėgumų – 4,5 GW galios sausumos ir 1,4 GW jūros vėjo bei 4,1 GW saulės elektrinių, prognozuoja Lietuvos energetikos agentūra (LEA), kart...
-
A. Armonaitė – prieš nuolatinį solidarumo mokestį, sutiktų pratęsti tik metams5
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako „labai kritiškai“ vertinanti siūlymą laikinąjį bankų solidarumo mokestį pratęsti neribotam laikui, tačiau svarstytų jo pratęsimą vieneriems metams. ...
-
LEA: kitą žiemą šildymo kainos turėtų būti panašios – priklausys nuo biokuro kainų
Kitą šildymo sezoną centralizuotos šilumos kaina Lietuvoje turėtų būti panaši, kaip ir praėjusį, jei nesikeis biokuro kainos – iš jo šalyje pagaminama didžioji dalis šilumos energijos, prognozuoja L...
-
LEA: 2030 metais elektra Lietuvoje vidutiniškai turėtų kainuoti iki 6 centų už kilovatvalandę1
Lietuvai iki 2030 metų pasigaminant visą reikalingą elektros energijos kiekį iš šalies viduje esančių atsinaujinančios energijos šaltinių, elektra gyventojams neįskaitant skirstymo ir perdavimo tarifų kainuotų vidutiniška...
-
Tyrimas: Lietuva pagal investicinį patrauklumą pernai smuko į 24-tą vietą5
Lietuva pagal tiesioginių užsienio investicijų (TUI) patrauklumą pernai buvo 24–toje vietoje Europoje – keturiomis pozicijomis žemiau nei 2022-aisiais, rodo naujausias bendrovės EY tyrimas „Europe Attractiveness Survey“. ...