- Alfredas Zdramys
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Prasidėjusios moksleivių vasaros atostogos dažnam nepilnamečiui tampa darbinės patirties pradžia. Sezoniniai darbai traukia jaunuolius užsidirbti asmeninių lėšų, išbandyti save naujoje srityje, darbdaviams toks darbo rinkos naujokas padeda užpildyti trumpalaikes sezonines darbo vietas.
Valstybinė darbo inspekcija (VDI) primena, kad Lietuvoje nepilnamečiai gali pradėti dirbti nuo 14 metų, tačiau priklausomai nuo to, ar jie patenka į vaikų (asmenys nuo 14 iki 16 metų) ar paauglių (asmenys nuo 16 iki 18 metų) amžiaus grupę, taikomi skirtingi apribojimai jų darbo pobūdžiui, darbo ir poilsio laikui, saugai ir sveikatai, taip pat ir darbo sutarties sudarymui.
Darbdavys, prieš įdarbindamas asmenį iki 18 metų siųsdamas tikrintis sveikatos, turi pateikti jam numatomų darbo sąlygų aprašymą, nurodydamas galimą profesinę riziką, o gavęs asmens sveikatos priežiūros įstaigos išduotą medicininę pažymą turi vadovautis joje pateikta išvada, pavesdamas dirbti konkrečius darbus, suteikdamas visas reikalingas saugos ir sveikatos apsaugos priemones. Norėdamas įdarbinti vaiką, darbdavys, iki sudarydamas darbo sutartį, turi raštu informuoti vaiko tėvus apie vaikui galinčią kilti profesinę riziką, jo saugos ir sveikatos apsaugos priemones, gauti vieno iš tėvų raštišką sutikimą, o mokslo metų laikotarpiu – ir raštišką mokyklos, kurioje vaikas mokosi, sutikimą.
Valstybinė darbo inspekcija atkreipia dėmesį, kad jaunimas gali dirbti ne visus darbus.
VDI atkreipė dėmesį, kad jaunimas gali dirbti ne visus darbus. Vaikams nuo 14 iki 16 metų leidžiama dirbti lengvus darbus, kurie nekenkia jų saugai, sveikatai, vystymuisi. Apskritai iki 18 metų draudžiama dirbti darbus, kuriuose naudojamas švinas, jo junginiai, asbestas, degieji skysčiai, dujos ir aerozoliai, toksiškos, jonizuojanti spinduliuotė, cheminės medžiagos, galinčios sukelti vėžį, yra pavojingas elektros poveikis, taip pat dulkės, dūmai ir pan.
Teisės aktai numato ir daugiau lengvatų nepilnamečiams darbo naujokams. Ne mokslo metų laiku vaikas gali dirbti iki 6 val. per dieną ir 30 val. per savaitę (mokslo metais – iki 2 val. per dieną ir iki 12 val. per savaitę). Paaugliams ne mokslo metų laiku darbo laikas gali būti pailgintas iki 8 val. per dieną ir 40 val. per savaitę. Vaikams draudžiama dirbti nuo 20 iki 6 valandos. Be to, vaikams turi būti užtikrintas nepertraukiamas keturiolikos kalendorinių dienų poilsis per mokinių vasaros atostogas.
Darbdaviai taip pat turėtų žinoti, kad negali skirti nepilnamečiams pasyvaus budėjimo darbe ar namuose, viršvalandinio ir naktinio darbo. VDI primena, kad kokio amžiaus darbuotojas bebūtų, darbas prasideda nuo darbo sutarties sudarymo. Tik taip darbuotojas įgyja darbo garantijas darbe įvykus nelaimingam atsitikimui ar darbdaviui nevykdant darbo sutarties sąlygų.
Patarimai, galintys išgelbėti gyvybę ar sveikatą
– Negalima imtis jokios užduoties, kol darbuotojo nepamokė, kaip ją saugiai vykdyti.
– Jei darbuotojas mano, kad prieš pradedant darbą instruktuodami perkrauna informacija arba ją pateikia per greitai, verta paprašyti mokančiojo kalbėti lėčiau ir dar kartą pakartoti instrukcijas.
– Nereikėtų išeiti iš savo darbo vietos, nebent tai lieptų daryti. Kitose darbo vietose gali būti įvairių nežinomų pavojų, pavyzdžiui, slidžios grindys ir pan.
– Ko nors nežinote – klauskite. Išvengti nelaimės darbe gali padėti jus prižiūrintis vyresnysis asmuo ar bendradarbis.
– Atliekant užduotis, būtina naudoti apsaugos priemones. Įvairiose darbo vietose tai gali būti speciali avalynė, šalmas, pirštinės, specialūs akiniai ir kt. Klauskite, kada ir kokias asmenines apsaugos priemones naudoti, kur jas rasti, kaip prižiūrėti. Jei dirbate kompiuteriu, jums reikalingos kitos žinios – kaip tinkamai sureguliuoti stalo ir klaviatūros aukštį, prisitaikyti kėdę, taisyklingai sėdėti, kas kiek laiko daryti pertraukas ir pan. – kad po keleto metų netektų vargti dėl stuburo, akių ar kitų ligų.
– Būtina pasiklausti, ką daryti ypatingais atvejais, pavyzdžiui, įsijungus priešgaisrinei signalizacijai, dingus elektrai ir pan.
– Negalima ignoruoti jokių nemalonių, neįprastų požymių, pavyzdžiui, kai netikėtai ima skaudėti galvą ar kitą kūno dalį, sukasi galva, niežti kūną, graužia akis, nosį ar gerklę – tai gali būti rimtos sveikatos problemos pradžia. Praneškite apie šiuos pojūčius tiesioginiam vadovui, prižiūrinčiam vyresniam asmeniui, kad jus nukreiptų pas gydytoją, į darbo medicinos tarnybą, jei tokia yra.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Pieno supirkimo kaina Lietuvoje per metus augo šešis procentus
Vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina šių metų balandį siekė 40,2 cento už kilogramą ir buvo 6 proc. didesnė nei pernai tuo pat metu. Visgi lyginant su kovu, supirkimo kaina mažėjo 5 procentais. ...
-
A. Bilotaitė: pasieniečiai bus aprūpinti sunkiąja ginkluote
Vidaus reikalų ministrė sako, kad pasieniečiai bus aprūpinti sunkiąja ginkluote, tačiau plačiau planų nekomentuoja. ...
-
Finansų ministerija: neplanuojama pratęsti nulinio PVM tarifo šildymui
Socialdemokratams siūlant dar vienam šildymo sezonui pratęsti gegužę baigusį galioti nulinį Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą centralizuotam šildymui, Finansų ministerija teigia, kad juo pratęsti neplanuojama – jos nuomon...
-
I. Šimonytė: siūlymą gynybos finansavimo didinimui Vyriausybė suformuos šią savaitę1
Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad šią savaitę bus suformuluotas Vyriausybės siūlymas, kaip papildomai būtų finansuojami gynybos poreikiai. ...
-
Premjerė: išėjimo iš pensijų kaupimo aplinkybės neturi kelti rizikos antrai pakopai2
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai (SADM) siūlant leisti pasitraukti iš pensijų kaupimo anksčiau nei sukanka pensijos amžius tik negalios ar kritinės ligos atveju, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad svarbios aplinkybės, kurios le...
-
Turi gerų žinių: kai kam pensijos sieks daugiau nei 755 eurus6
Vidutinė senatvės pensija turėtų augti sparčiau nei planuota – jau 2026 metais ji galėtų pasiekti 50 proc. darbo užmokesčio, teigia socialinės apsaugos apsaugos ministrė Monika Navickienė. ...
-
M. Lingė: objektyvių priežasčių tęsti nulinį PVM šildymui nėra3
Socialdemokratams siūlant dar vienam šildymo sezonui pratęsti gegužę baigusį galioti nulinį Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą centralizuotam šildymui, valdančiųjų konservatorių atstovas, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto p...
-
Norintiems mokytis valstybė skiria 500 eurų: reikia atitikti tam tikrus kriterijus
Nuo metų pradžios dirbantys suaugusieji gali gilinti žinias, mokytis ko nors naujo už valstybės pinigus. Jiems skiriamas iki 500 eurų finansavimas. Vis dėlto, naujausia apklausa atskleidžia, kad per artimiausius metus tobulinti asmeninius ar profesiniu...
-
„Litgrid“: didmeninė elektros kaina Lietuvoje per savaitę pigo 14 proc.1
Saulės elektrinėms pagerinus valandinį gamybos rekordą, padidėjus jungties „NordBalt“ pralaidumui bei po remonto pradėjus veikti „Olkiluoto 3“ branduoliniam reaktoriui Suomijoje, vidutinė didmeninė elektros kaina „Nord Poo...
-
Apklausa: lietuvių investicinis aktyvumas mažesnis nei kitose Baltijos šalyse
Lietuvos gyventojai rečiau nei kitų Baltijos šalių žmonės renkasi kaupti pensijai ar investuoti į vertybinius popierius, rodo „Citadele“ banko apklausa. ...