- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Nors pirmosios pandemijos bangos metu elektroninės komercijos apimtys augo neįtikėtinai sparčiai, „Luminor“ banko atlikta Baltijos šalių smulkių ir vidutinių įmonių (SVĮ) apklausa rodo, jog didesnė dalis verslininkų vis dar kliaujasi įprastais prekybos būdais ir neketina investuoti į elektroninės komercijos plėtrą.
COVID-19 pandemijos protrūkis 2020 metų pavasarį privertė verslininkus ieškoti sprendimų, padedančių paslaugas ir prekes parduoti elektroniniu būdu. Elektroninė komercija Baltijos šalyse sparčiai augo – į internetinę prekybą žengė ne tik prekybininkai, bet ir paslaugas teikiančios įmonės.
Tačiau „Luminor“ banko atlikta apklausa rodo, jog smulkaus ir vidutinio verslo savininkai ir vadovai pakankamai skeptiškai nusiteikę elektroninės komercijos atžvilgiu – net 62 proc. tyrimo respondentų Estijoje, 60 proc. Lietuvoje ir 51 proc. Latvijoje nediegė elektroninės komercijos sprendimų pandemijos metu.
Maža to, tik palyginti nedidelė dalis respondentų planuoja elektroninę prekybą ateityje. Optimistiškiausiai e. komercijos atžvilgiu nusiteikę Estijos atstovai – 27 proc. respondentų planuotų plėsti verslą internetinės prekybos srityje, palyginti su 22 proc. Latvijoje ir 20 proc. Lietuvoje.
„Tenka pripažinti, kad apklausos rezultatai buvo netikėti, nes tiek pirmoji, tiek antroji pandemijos banga išsiskyrė dideliu elektroninės prekybos suaktyvėjimu. Kita vertus, verslo skaitmenizavimo įspūdį gerokai sustiprina stambus verslas, kuris turėjo ir turi kur kas daugiau galimybių persiorientuoti ir tas galimybes komunikuoti, nei mažesnieji rinkos dalyviai. Tai signalas tiek valstybei, galinčiai ištiesti pagalbos ranką smulkiam ir vidutiniam verslui, norinčiam neatsilikti skaitmenizavimosi lenktynėse, tiek bankams, kurių turima kompetencija, sprendimai ir finansavimo galimybės gali pagelbėti verslininkams įveikti šio laikotarpio iššūkius“, – sakė „Luminor“ Verslo klientų skyriaus vadovas Vytis Žegužauskas.
Veiklą į elektroninę prekybą perorientavo 19 proc. Latvijoje, 11 proc. Lietuvoje ir 9 proc. Estijoje apklaustų įmonių atstovų. Iki pandemijos e. komercijos sprendimus jau buvo pritaikę 21 proc. Latvijos verslininkų, palyginti su 18 proc. Lietuvoje ir 17 proc. Estijoje.
Remiantis tyrimu, dauguma SVĮ nenaudoja e. komercijos sprendimų, nes mano, kad jų paslaugos ir prekės nėra tinkamos parduoti internetu. Verta paminėti, jog net 12 proc. Latvijos ir Estijos verslininkų teigia, jog jų veikla yra pakankamai pelninga ir neprekiaujant internetu. Šiuo atžvilgiu išsiskiria Lietuva – tik 3 proc. respondentų nurodė, jog jų pelningumas pakankamas be e. komercijos sprendimų.
Pagrindiniai teigiami verslo skaitmeninimo aspektai, pasak SVĮ vadovų, yra efektyvesnis vidinių įmonės procesų valdymas, padidėjęs įmonės atpažįstamumas skaitmeninėje erdvėje. Lietuvos verslininkai taip pat išskiria padidėjusį paslaugų ir prekių užsakymų, pritrauktų naujų klientų kiekį.
„Luminor“ turi labai sėkmingą elektroninės komercijos įrankį „E-Commerce Gateway“, kurio pagalba pavasarį pasinaudojo šimtai įmonių. Kalbantis su verslu ir siūlant sprendimus mes iš arti pamatėme smulkaus ir vidutinio verslo bandymus ir pamokas skaitmeninėje erdvėje. Būta ir sėkmės, ir nusivylimų istorijų, tačiau akivaizdu, kad didelė dalis verslo tiesiog turės skaitmenizuotis“, – pažymėjo V. Žegužauskas.
Būta ir sėkmės, ir nusivylimų istorijų, tačiau akivaizdu, kad didelė dalis verslo tiesiog turės skaitmenizuotis.
Tyrime taip pat atkreiptas dėmesys ir į galimas Jungtinės Karalystės išėjimo iš Europos Sąjungos pasekmes smulkiam ir vidutiniam verslui. Net 65 proc. Estijos, 56 proc. Latvijos ir 39 proc. Lietuvos verslininkų teigia, jog „Brexit“ neturės jokios įtakos jų verslui – įmonės Jungtinėje Karalystėje veiklos neplėtoja. Neutraliai „Brexit“ įvertino 46 proc. Lietuvos, 33 proc. Latvijos ir 26 proc. Estijos įmonių vadovų, neigiamai – 12 proc. Lietuvos, 9 proc. Latvijos, 8 proc. Estijos SVĮ atstovų.
Pasak apklaustųjų, 2021 metais didžiausi iššūkiai SVĮ bus susiję su COVID-19 pandemijos poveikiu, sumažėjusia įmonių apyvarta ir klientų skaičiumi. Taip pat baiminamasi ir finansavimo, žmogiškųjų išteklių trūkumo.
Visgi, prognozuojant, kiek laiko prireiks visiškai atsitiesti po pandemijos sukeltų padarinių, verslininkų nuomonės išsiskiria. 31 proc. Estijos, 29 proc. Latvijos ir 28 proc. Lietuvos įmonių atstovų tiki, kad tam prireiks nuo 1 iki 3 mėnesių, panaši dalis – 30 proc. Latvijoje, 30 proc. Lietuvoje, 25 proc. Estijoje mano, kad į iki pandeminius rezultatus grįš per 6-12 mėnesių.
„Luminor“ banko apklausa buvo atlikta 2020 m. gruodį, bendradarbiaujant su rinkos tyrimų kompanija „Norstat“. Apklausos dalyviai – 750 Baltijos šalių SVĮ vadovai arba finansų vadovai.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Darbdaviams – nauja iniciatyva: kandidato į darbo vietą nebus galima klausti apie atlyginimą
Europos Sąjunga parengė skaidrumo direktyvą, kuri palies darbdavius, o ypač darbuotojus. Viena didžiausių įdomybių šioje direktyvoje yra ta, kad darbdavys, norintis įdarbinti naują darbuotoją, nebegalės klausti buvusio atlyginimo. ...
-
Prezidentas vetavo įstatymą dėl patikimumo deklaracijų dalyvaujantiesiems NATO pirkimuose6
Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį vetavo įstatymą, kuriame patikslinti patikimumo deklaracijų išdavimo kriterijai, norintiesiems dalyvauti NATO pirkimuose. ...
-
V. Sinkevičius: Baltijos jūros tarša milžiniška – 93 proc. teritorijos kenčia nuo eutrofikacijos11
Eurokomisaras Virginijus Sinkevičius sako, kad šiuo metu Baltijos jūra yra itin užteršta ir dėl šios priežasties Lietuva, kartu su kitomis draugiškomis regiono šalimis, turi įgyvendinti „nepatogius, bet ambicingus...
-
Eurostatas: infliacija Lietuvoje balandį – mažiausia visoje ES1
0,4 proc. suderinta metinė infliacija Lietuvoje balandį buvo mažiausia Europos Sąjungoje (ES), skelbia Eurostatas. ...
-
Įspėja dėl padidėjusios provokacijų tikimybės: teikia rekomendacijas dėl gaisrų rizikų3
Pastaruoju metu kaimyninėse valstybėse fiksuojant gaisrus prekybos centruose, Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC) vadovas Vilmantas Vitkauskas sako, jog Lietuvoje tokių provokacijų lygis yra pakankamai aukštas. Anot jo, dėl to kelias pastar...
-
VMVT: griežtinami reikalavimai augintinių įvežimui į ES iš Rusijos ir Baltarusijos
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba praneša, kad griežtinamas augintinių įvežimas į Europos Sąjungos šalis iš Rusijos ir Baltarusijos. Nuo rugsėjo 16 dienos įvežamam gyvūnui turės būti atliktas pasiutligės antikūnų s...
-
Agentūra: iki 2030-ųjų elektros iš saulės ir vėjo gamyba Lietuvoje išaugs keturis kartus4
2030 metais Lietuvoje bus išplėtota apie 10 gigavatų (GW) galios saulės ir vėjo energijos gamybos pajėgumų – 4,5 GW galios sausumos ir 1,4 GW jūros vėjo bei 4,1 GW saulės elektrinių, prognozuoja Lietuvos energetikos agentūra (LEA), kart...
-
A. Armonaitė – prieš nuolatinį solidarumo mokestį, sutiktų pratęsti tik metams5
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako „labai kritiškai“ vertinanti siūlymą laikinąjį bankų solidarumo mokestį pratęsti neribotam laikui, tačiau svarstytų jo pratęsimą vieneriems metams. ...
-
LEA: kitą žiemą šildymo kainos turėtų būti panašios – priklausys nuo biokuro kainų
Kitą šildymo sezoną centralizuotos šilumos kaina Lietuvoje turėtų būti panaši, kaip ir praėjusį, jei nesikeis biokuro kainos – iš jo šalyje pagaminama didžioji dalis šilumos energijos, prognozuoja L...
-
LEA: 2030 metais elektra Lietuvoje vidutiniškai turėtų kainuoti iki 6 centų už kilovatvalandę1
Lietuvai iki 2030 metų pasigaminant visą reikalingą elektros energijos kiekį iš šalies viduje esančių atsinaujinančios energijos šaltinių, elektra gyventojams neįskaitant skirstymo ir perdavimo tarifų kainuotų vidutiniška...