Politikų užmojis brangins drabužius?

„Atsidarai spintą ir neturi, ką apsirengti, o spinta net neužsidaro. Stengiamės jau riboti tą kiekį ir pirkti tik būtiniausius rūbus, kurie tiktų keliems sezonams“, – nuomonę išsakė praeivė.

„Dalinamės, draugėms, giminėms pasiūlom, į labdarą atiduodame“, – teigė kita moteris.

Vilniaus atliekų sistemos administratoriaus (VASA) atstovė Simona Grikšaitė reportaže paaiškino, ką galima mesti į tekstilės konteinerius.

„Rūbus, tekstilę, užuolaidas, patalynę, kažkokius žaislus, avalynę, medžiagų atraižas, diržus, kepures, šalikus“, – teigė S. Grikšaitė.

Sostinė viena iš pirmųjų Lietuvoje pasistatė tekstilės konteinerius. Pašnekovė pasakojo, kad vilniečiai yra pažangūs rūšiuotojai ir kiekvienais metais vis daugiau yra išrūšiuojama tekstilės.

„Vilniečiai tai daro tikrai sėkmingai. Kiekviename tekstilės konteineryje turime tokius daviklius, kurie rodo, kaip konteineriai pildosi, todėl laiku juos ištuštiname. Matome augimą, kad konteineriai vis greičiau prisipildo. 2021 m. mes turėjome 1,5 tūkst. tonų  per metus, praeitais metais jau turėjome virš 2 tūkst. tonų. Tikrai vilniečiai noriai rūšiuoja. Vilnius šiais metais pasipildys 200 naujų tekstilės konteinerių“, – pasakojo VASA atstovė.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Apie greitąją madą plačiau papasakojo mados dizaino katedros dėstytoja Monika Polunina.

– Greitoji mada – kas tai per terminas ir kaip tai keitėsi per paskutinį dešimtmetį?

– Greitoji mada yra tvarumo ir ekologijos problema, kuri, iš tiesų labai džiugina, per dešimtmetį jau pasikeitė į gerąją pusę. Keičiasi mūsų suvokimas apie vartojamą daiktą, jo ilgaamžiškumą. Labi džiugu, kad keičiasi vartotojų požiūris, kad galime už daiktą mokėti daugiau, bet jį dėvėti ilgiau. Mums tikrai nereikia dar vienos suknelės, kad būtume gražesnės.

– Nuo 2025 m. Europos Komisija siūlo panaudoti likusias tekstilės atliekas. Gamintojai sako, kad techniškai tai padaryti bus sunku. Ar jie kalba tiesą?

– Tiesą. Neseniai su kolegėmis buvome parodoje Milane, kur stebėjome tų technologijų atsiradimą, naujus įrenginius. Kol kas mes galime matyti tik, kaip yra perdirbamas medvilnės pluoštas. Jei medžiagos yra sudėtinės, labai sudėtinga jas atskirti ir kokybiškai perdirbti.

– Jei teks tai daryti, tai greičiausiai didės rūbų kainos.

– Manau, kad kai kurie atsisakys gaminti drabužius dėl šio reikalavimo. Jo tiesiog bus neįmanoma įvykdyti.

Vilniaus kolegijos lektorė Gražina Skripkienė taip pat pasidalijo mintimis apie tvarią madą.

„Kaip ir visa mados industrija, taip ir mes judame link tvarios mados. Labai dažnai atliekame tokius kūrybinius projektus, kurių metu gimsta įvairūs kūriniai. Ne tik pas mus, bet ir visame pasaulyje labai madinga perdirbti džinsų gaminiai“, – sakė specialistė.

Ar sunku būtų paprastam žmogui pasigaminti tokį gaminį? Ar reikėtų eiti į  siuvimo kursus? „Nėra vienareikšmiško atsakymo. Priklauso nuo norimo kūrybinio rezultato. Jei mėgėjas turi šiek tiek stiliaus suvokimo, meninę gyslelę, atsidaręs savo spintą, pamatys drabužius, kuriuos gali atgaivinti. Galbūt sukurs naujus aksesuarus iš senų dalykų. Galbūt jis praeidamas pro skuduryną ras ten naują, mielą skudurėlį, kurį galės paversti nauju kūrybiniu objektu“, – teigė G. Skripkienė.