- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Papildomi mokesčiai verslui, tarp jų ir didesnis pelno mokesčio tarifas, galėtų būti pradžia tvariam gynybos finansavimui, sako Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas Andrius Romanovskis.
Tuo metu Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkė Inga Ruginienė mano, jog papildomos lėšos gynybai galėtų būti surinktos ne tik padidinus pelno mokesčio tarifą, bet ir skyrus pensijų kaupimui ir investiciniam gyvybės draudimui valstybės skiriamas lėšas. Tuo metu pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifo didinimui profsąjungos nepritaria.
„Taip, nes tai atneštų daugiau pinigų ir mes, kaip verslo bendruomenė, labai aiškiai indikuotume ir kitiems socialiniams partneriams, ir toms pačioms savivaldybėms, kur yra pasiūlymas, kad savivaldybės irgi dalimi prisidėtų, kad vis dėlto gynyba yra mūsų visų reikalas“, – žurnalistams pirmadienį sakė A. Romanovskis, paklaustas ar papildomo gynybos finansavimo pradžiai pakaktų padidinti pelno mokesčio tarifą.
Anot LVK prezidento, dėl platesnių priemonių finansuoti krašto apsaugą galėtų būti tariamasi po Seimo rinkimų.
„Jeigu mes bent sutartume, kad apskritai gynybos mokestis išvysta gyvenimą ir ten būna tik pelno mokesčio dalis ar verslo kažkoks indėlis, ir tai yra startas gynybos finansavimo didinimui, tai būtų didelis pasiekimas“, – teigė A. Romanovskis.
„Pačio modelio, tai yra tvaraus finansavimo užtikrinimas per gynybos mokestį, šios idėjos, patvirtinimas, kad netgi ir su tuo vienu procentu pelno (didesniu mokesčio tarifu – BNS), aš sakyčiau, kad tai yra didelis pasiekimas“, – pridūrė jis.
Profsąjungos – prieš PVM didinimą
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkė Inga Ruginienė teigė, jog papildomos lėšos gynybai galėtų būti surinktos padidinus pelno mokesčio tarifą, taip pat tam skyrus iš valstybės biudžeto pensijų kaupimui ir investiciniam gyvybės draudimui skiriamas lėšas.
Jeigu mes bent sutartume, kad apskritai gynybos mokestis išvysta gyvenimą ir ten būna tik pelno mokesčio dalis ar verslo kažkoks indėlis, ir tai yra startas gynybos finansavimo didinimui, tai būtų didelis pasiekimas.
Tuo metu pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifo didinimui profsąjungos nepritaria.
„Matome pelno mokesčio didėjimo kelią, matome didesnių pajamų ir didesnio progresyvumo įvedimą. Taip pat jeigu kalbame apie mokestines lengvatas matome, kad antra pensijų pakopa, trečia pensijų pakopa, investicinis gyvybės draudimas – galėtų ta visa dalis, kuri tenka iš biudžeto pajamų šitoms priemonėms, nukeliauti į gynybos mokestį“, – žurnalistams pirmadienį sakė I. Ruginienė.
„Kalbant apie PVM mokesčio didėjimą, šiandien mes nusiuntėme aiškią žinutę, kad kol kas mes nematome galimybės diskutuoti apie tai, nes pastarųjų dienų įvykiai mus tikrai neramina“, – pridūrė LPSK pirmininkė.
Anot I. Ruginienės, to priežastis – praėjusią savaitę apie atsistatydinimą paskelbusio krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko pareiškimai apie galimą korupciją krašto apsaugos sistemoje,
„Neįsivaizduoju, kaip grįžti į bendruomenę ir ją įtikinti, kad šiandien reikia kelti PVM mokestį bent 1 procentu, kai eiliniam žmogui pabrangs paprasti būtiniausi produktai ir paslaugos, tuo tarpu tas eilinis žmogus girdi, kad Vyriausybėje su tam tikrais finansais yra ne viskas skaidru“, – kalbėjo I. Ruginienė.
Derybose tikisi Vyriausybės lyderystės
Tiek LVK prezidentas, tiek profesinių sąjungų atstovė tikisi, kad Vyriausybė imsis lyderystės Trišalei tarybai bei nevyriausybininkams vertinant pasiūlytus papildomo tvaraus gynybos finansavimo šaltinius.
Politikai turi priimti šitą svarbų sprendimą ir prisiimti atsakomybę už šito sprendimo priėmimą ir įgyvendinimą.
„Aš nesakyčiau, kad tai dvišalės derybos. Bet mes ir sakėme, kad Vyriausybė turi imtis lyderystės vedant tas derybas tarp profesinių sąjungų ir darbdavių – vis dėlto tai turėtų būti trišalės derybos – ir per artimiausias dvi savaites susitarti dėl variantų, dėl kurių galima susitarti“, – teigė A. Romanovskis.
Anot jo, verslo bendruomenė tikisi, kad į derybas dėl tvaraus gynybos finansavimo grįš ir Seimo opozicijos atstovai. A. Romanovskio teigimu, verslo atstovus „suerzino šešėlio metimas ant verslo bendruomenės“, kai A. Anušauskas šeštadienį pareiškė apie galimas korupcines veikas krašto apsaugos sistemoje.
I. Ruginienė taip pat ragino, kad darbdavių ir verslo diskusijose dėl tvaraus finansavimo gynybai dalyvautų ir politikai.
„Tai neturėtų būti suprantama kaip atsakomybės nusimetimas nuo politikų. Politikai turi priimti šitą svarbų sprendimą ir prisiimti atsakomybę už šito sprendimo priėmimą ir įgyvendinimą. Mes galime būti kaip patariamasis balsas, mes galime išreikšti nuomonę dėl vieno ar kito varianto, bet tas kamuolio primetimas manau, kad šiuo klausimu tikrai yra neteisingas“, – teigė I. Ruginienė.
Siekiant, kad krašto apsaugos finansavimas kitąmet augtų nuo 2,5 proc. iki 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), arba 400 mln. eurų , Finansų ministerija parengė keturias alternatyvas, kaip būtų galima surinkti šias lėšas.
Premjerė Ingrida Šimonytė sakė, kad per pirmadienį vykusį pasitarimą Vyriausybėje dėl papildomo tvaraus gynybos finansavimo pasiūlytus svarstyti galimus lėšų šaltinius pirmiausia įvertins Trišalė taryba bei nevyriausybininkai.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Darbdaviams – nauja iniciatyva: kandidato į darbo vietą nebus galima klausti apie atlyginimą
Europos Sąjunga parengė skaidrumo direktyvą, kuri palies darbdavius, o ypač darbuotojus. Viena didžiausių įdomybių šioje direktyvoje yra ta, kad darbdavys, norintis įdarbinti naują darbuotoją, nebegalės klausti buvusio atlyginimo. ...
-
Prezidentas vetavo įstatymą dėl patikimumo deklaracijų dalyvaujantiesiems NATO pirkimuose3
Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį vetavo įstatymą, kuriame patikslinti patikimumo deklaracijų išdavimo kriterijai, norintiesiems dalyvauti NATO pirkimuose. ...
-
V. Sinkevičius: Baltijos jūros tarša milžiniška – 93 proc. teritorijos kenčia nuo eutrofikacijos3
Eurokomisaras Virginijus Sinkevičius sako, kad šiuo metu Baltijos jūra yra itin užteršta ir dėl šios priežasties Lietuva, kartu su kitomis draugiškomis regiono šalimis, turi įgyvendinti „nepatogius, bet ambicingus...
-
Eurostatas: infliacija Lietuvoje balandį – mažiausia visoje ES1
0,4 proc. suderinta metinė infliacija Lietuvoje balandį buvo mažiausia Europos Sąjungoje (ES), skelbia Eurostatas. ...
-
Įspėja dėl padidėjusios provokacijų tikimybės: teikia rekomendacijas dėl gaisrų rizikų3
Pastaruoju metu kaimyninėse valstybėse fiksuojant gaisrus prekybos centruose, Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC) vadovas Vilmantas Vitkauskas sako, jog Lietuvoje tokių provokacijų lygis yra pakankamai aukštas. Anot jo, dėl to kelias pastar...
-
VMVT: griežtinami reikalavimai augintinių įvežimui į ES iš Rusijos ir Baltarusijos
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba praneša, kad griežtinamas augintinių įvežimas į Europos Sąjungos šalis iš Rusijos ir Baltarusijos. Nuo rugsėjo 16 dienos įvežamam gyvūnui turės būti atliktas pasiutligės antikūnų s...
-
Agentūra: iki 2030-ųjų elektros iš saulės ir vėjo gamyba Lietuvoje išaugs keturis kartus4
2030 metais Lietuvoje bus išplėtota apie 10 gigavatų (GW) galios saulės ir vėjo energijos gamybos pajėgumų – 4,5 GW galios sausumos ir 1,4 GW jūros vėjo bei 4,1 GW saulės elektrinių, prognozuoja Lietuvos energetikos agentūra (LEA), kart...
-
A. Armonaitė – prieš nuolatinį solidarumo mokestį, sutiktų pratęsti tik metams5
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako „labai kritiškai“ vertinanti siūlymą laikinąjį bankų solidarumo mokestį pratęsti neribotam laikui, tačiau svarstytų jo pratęsimą vieneriems metams. ...
-
LEA: kitą žiemą šildymo kainos turėtų būti panašios – priklausys nuo biokuro kainų
Kitą šildymo sezoną centralizuotos šilumos kaina Lietuvoje turėtų būti panaši, kaip ir praėjusį, jei nesikeis biokuro kainos – iš jo šalyje pagaminama didžioji dalis šilumos energijos, prognozuoja L...
-
LEA: 2030 metais elektra Lietuvoje vidutiniškai turėtų kainuoti iki 6 centų už kilovatvalandę1
Lietuvai iki 2030 metų pasigaminant visą reikalingą elektros energijos kiekį iš šalies viduje esančių atsinaujinančios energijos šaltinių, elektra gyventojams neįskaitant skirstymo ir perdavimo tarifų kainuotų vidutiniška...