- Sniegė Balčiūnaitė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Valstybės kontrolei (VK) skelbiant, kad atsinaujinančių išteklių panaudojimas ir energijos vartojimo efektyvumas transporte didėja nežymiai, ar net mažėja, o elektros naudojimo plėtra šiame sektoriuje vyksta per lėtai, aplinkos ministras sako, kad atsakomybę dėl transporto keliamos taršos turėtų prisiimti Susisiekimo ministerija.
„Visi tikslai, įskaitant elektromobilių stotelių įrengimą, atsinaujinančių degalų proporcijas, automobilių kiekį, keleivių skaičius geležinkelio transporte, yra nepasiekti. Tai dabar yra pilietinė iniciatyva minus 41 proc. mažiau CO2 („41 proc. mažiau naftos“ – BNS) – bene pirma pilietinė iniciatyva, prie kurios prisijungė 230 įmonių, kurios sako: valstybe, darykite daugiau dėl klimato kaitos, nes verslas iš to galės sukurti, ypač regionuose, darbo vietas. Tai čia yra vėjas į politikų bures. Bet čia klausimas turėtų būti užduodamas susisiekimo ministrui“, – ketvirtadienį Seime per Vyriausybė valandą pareiškė S. Gentvilas.
„Yra 400 mln. eurų kabanti bauda, yra Valstybės kontrolės išvados, ir kur yra veiksmai? Veiksmų, įskaitant e. tollingą, automobilių taršos mokestį ir kitus, deja, be Susisiekimo ministerijos pagalbos neįveiksime“, – kalbėjo ministras.
S. Gentvilo teigimu, už susisiekimo srityje neįgyvendintas taršos mažinimo užduotis, turi atsakyti pats sektorius.
„Transporto sistema turi atsakyti už savo emisijas. Ir atsakant tiesiai šviesiai, tas kas važiuoja, tas turėtų iš tikrųjų mokėti už savo neigiamą poveikį aplinkai, o ne visa Lietuvos visuomenė, visi pensininkai iš bendro biudžeto“, – sakė aplinkos ministras.
„Visų pirma tai yra moralinis klausimas, ar mes vykdome tarptautinius įsipareigojimus. Antras yra finansinis klausimas“, – pridūrė jis.
S. Gentvilo teigimu, 2027 metais Lietuva dėl viršytų CO2 emisijų turės sumokėti „kelių šimtų milijonų eurų baudą“, o šias išlaidas Finansų ministerija įtrauks į trimetį ir artimiausių metų biudžetus.
Valstybės kontrolės teigimu, Lietuvos transporto sektoriui tenka 31,8 proc. šalyje išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekio.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
„Snaigės“ pajamos šiemet mažėjo trečdaliu iki 2,9 mln. eurų
Vienintelės Baltijos šalyse šaldytuvų gamybos bendrovės „Snaigė“ pardavimo pajamos pirmąjį šių metų ketvirtį siekė 2,9 mln. eurų ir, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, smuko 32,5 proc. (2023 metais – 4...
-
Gegužę vystytojai Vilniuje pasiūlė 662 naujos statybos butus
2024 metų gegužės mėnesį Vilniuje pirkėjai įsigijo 225 naujos statybos butus, jų vertė siekia 35,5 mln. eurų, rodo „Hanner“ analitikų duomenys. ...
-
RRT: Lietuvos geležinkeliais 2023 metais pervežta 15,6 proc. daugiau krovinių
2023 metais krovinių vežimo Lietuvos geležinkelių tinklu apimtis krito 15,6 proc. iki 27,2 mln. tonų, o krovinių vežimo apimtis – 13,8 proc. iki 6,4 mlrd. neto tonų kilometrais, penktadienį paskelbė Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT), remd...
-
G. Skaistė neatmeta, kad draudimo įmokos siūlymo gali būti atsisakyta
Finansų ministrė Gintarė Skaistė neatmeta, kad ministerijos pasiūlymas apmokestinti dalį draudimo sutarčių ieškant papildomų lėšų gynybai gali būti keičiamas arba išvis jo atsisakyta. ...
-
ministrė: Gynybos fondo paketas Vyriausybei bus pateiktas be didelių pakeitimų
Finansų ministerijai pristačius Gynybos fondo paketą siūlant didinti gynybos finansavimą iki 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, jog projektas į Vyriausybę keliaus be didesnių pakeitimų. Jį ministrų kab...
-
TVF misijos vadovas: Lietuvai reikia pertvarkyti pensijų kaupimo sistemą1
Senėjant Lietuvos gyventojams, šaliai būtina struktūrinė pensijų sistemos reforma, sako Tarptautinio valiutos fondo (TVF) misijos vadovas Borja Gracia (Borcha Grasija). ...
-
G. Skaistė: bankai pažadus dėl solidarumo mokesčio supranta taip, kaip nori
Politikams svarstant pratęsti laikinąjį bankų solidarumo įnašą, o bankų atstovams kaltinant valdžią nesilaikant savo pažadų, finansų ministrė Gintarė Skaistė pareiškė, jog bankai pažadus supranta taip, kaip nori. ...
-
G. Skaistė tikisi, kad socialiniai partneriai susitars dėl didesnės MMA
Lietuvos bankui (LB) pasiūlius minimalią mėnesio algą (MMA) didinti dviem etapais – 2025 ir 2026 metais, kad po dvejų metų ji pasiektų 50 proc. vidutinio darbo užmokesčio (VDU), finansų ministrė Gintarė Skaistė tikisi, jog socialiniams partn...
-
Antrasis įvertis: Lietuvos BVP pirmąjį ketvirtį augo 0,8 proc.
Lietuvos vidaus produktas (BVP) pirmąjį šių metų ketvirtį, palyginti su 2023 metų ketvirtuoju ketvirčiu, augo 0,8 proc., penktadienį antrąjį BVP įvertį skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...
-
LLRI: Laisvės nuo mokesčių diena šiemet atėjo aštuoniomis dienomis vėliau nei pernai
Išaugusios valdžios sektoriaus išlaidos lėmė, kad šiemet Laisvės nuo mokesčių diena atėjo gegužės 31-ąją – aštuoniomis dienomis vėliau nei pernai, penktadienį pranešė Lietuvos laisvosios rinkos institutas ...