- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Energetikos transformacija nebesiblaško tik planavime – ji akivaizdžiai vyksta. Jos sėkmę lemia gebėjimas stiprinti energetinės sistemos saugumą, tvarumą ir atsparumą įvairiems iššūkiams, nuo klimato kaitos iki geopolitinių įtampų.
Tačiau, nepaisant aiškių tikslų, kelios pagrindinės problemos trukdo šios transformacijos tempui. Apie tai pasakoja KTU profesorius, vienas iš pagrindinių projekto „Technologinių ir fizinių mokslų ekscelencijos centras (TiFEC)“ tyrėjų, Saulius Gudžius.
Lietuva – ant energetinės transformacijos slenksčio
Energetinė transformacija vyksta visame pasaulyje. Lietuva, deklaruodama ambicingus energetinės transformacijos tikslus, tapo viena iš aktyvių šio proceso dalyvių.
„Energetinė transformacija – tai ne tik naujų technologijų kūrimas bei tvariais šaltiniais grįstos energetinės sistemos valdymo problemas atliepiančių techninių sprendinių diegimas, bet ir vartotojų supratimo, kaip saugiai ir patikimai apsirūpinti energija, transformacija“, – sakė KTU profesorius.
Jo teigimu, pagrindinis energetinės transformacijos tikslas ir sėkmės garantas yra energetinės sistemos saugumo, tvarumo ir atsparumo trikdžiams didinimas. Tiesa, ekspertas pabrėžia, jog siekiant sklandaus proceso galima susidirti su iššūkiais, kurie stabdo spartesnę energetinę transformaciją.
Šiuo metu jaučiamas technologinių sprendinių trūkumas, leidžiančių į energetinę sistemą integruoti tvarius energijos gamybos pajėgumus nemažinant energetinės sistemos patikimumo.
„Šiuo metu jaučiamas technologinių sprendinių trūkumas, leidžiančių į energetinę sistemą integruoti tvarius energijos gamybos pajėgumus nemažinant energetinės sistemos patikimumo. Taip pat stokojama techninių ir ekonomiškai pagrįstų sprendinių, leidžiančių vartotojams aktyviai prisidėti prie sistemos saugumo, patikimumo ir atsparumo trikdžiams užtikrinimo. Todėl atsinaujinančia energija grįsta sistema ateityje sugebės užtikrinti saugų ir patikimą energijos tiekimą tik sukūrus šias problemas sprendžiančias technologijas ir įdiegus jų pagrindu sukurtus techninius sprendimus“, – teigė KTU profesorius S. Gudžius.
Tarptautinė narystė skatina diskusijas
Neseniai KTU profesorius Saulius Gudžius tapo organizacijos „ESReDA“ (angl. European Safety, Reliability & Data Association) nariu. Energetinė sistema yra kritinė infrastruktūra, kurios patikimumui, saugumui ir atsparumui, keliami ypač aukšti reikalavimai. Energetinės transformacijos sėkmė priklauso nuo to, kaip ji atlieps šiuos reikalavimus. Profesoriaus S. Gudžiaus teigimu, KTU tyrėjams yra ypač svarbu gauti bei dalintis mokslinių tyrimų rezultatais ir aktualia informacija apie technologijas, užtikrinančias kritinių infrastruktūrų patikimą ir saugų veikimą.
„Todėl dalyvaudami šios organizacijos įvairiose darbo grupėse ir konferencijose, aktyviai prisidėsime prie gerųjų patirčių kuriant energetinei transformacijai būtinas technologijas sklaidos“, – pabrėžė KTU mokslininkas.
Reikia pradėti nuo savęs
KTU aktyviai prisideda prie energinės transformacijos proceso skatinimo, įgyvendindamas ambicingus projektus bei skleisdamas švietėjišką požiūrį į šią sritį.
Mokslininko teigimu, universitetas, būdamas aktyvus energetinės transformacijos proceso dalyvis, ne tik kuria jos sėkmei būtinas technologijas, bet taip pat atlieka ir švietėjišką darbą, demonstruodamas studentams ir visuomenei šio proceso naudas.
Dažnai viena iš paskatų tapti jaunu mokslininku tampa verslo įmonių noras kurti naujas technologijas įtraukiant į tai jaunimą.
„Kaip pavyzdį galima paminėti elektros energijos paskirstytos generacijos šaltinių ir atliekinės šilumos kaupiklio apjungimo projektą, tapusį puikia energetinei transformacijai kuriamų technologijų pritaikymo demonstracija“, – apie jau nuveiktus konkrečius darbus KTU pasakojo profesorius.
KTU startavo Technologinių ir fizinių mokslų ekscelencijos centras (TiFEC) pagal Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos programą „Universitetų ekscelencijos iniciatyvos“. Vienas šio projekto tikslų susijęs su energetine transformacija, kurio metu sprendžiama kaip bendradarbiaujant su verslo sektoriumi kurti ir diegti trūkstamas technologijas.
„KTU tyrėjai, bendradarbiaudami su mokslo ir verslo organizacijomis, yra sukaupę ilgametę patirtį energetinių sistemų valdymo ir integravimo technologijų kūrimo srityje. Puikus tokio bendradarbiavimo pavyzdys yra KTU tyrėjų dalyvavimas projekte „OneNet“. Čia kuriami techniniai sprendiniai, leidžiantys vartotojams aktyviai prisidėti prie sistemos patikimumo didinimo. Tęsiant šiuos tyrimus numatoma toliau kurti kompleksinius technologinius sprendinius energetinės sistemos valdymui, palengvinančius atsinaujinančių šaltinių integravimą ir įgalinančius vartotojus prisidėti prie energetinių sistemų saugumo ir patikimumo didinimo“, – teigė vienas iš „TiFEC“ pagrindinių tyrėjų profesorius S. Gudžius.
Svarbu pritraukti jaunuosius talentus
KTU skatina jaunuosius tyrėjus prisijungti prie naujai įgyvendinamų „TiFEC“ mokslo iniciatyvų ir taip kurti aukštą pridėtinę vertę turinčias technologijas. Tiesa, susiduriama su iššūkiais, nes technologijų kūrimas užtrunka ir reikalauja tarpdisciplininių žinių bei pasiryžimo siekti užsibrėžto tikslo. Todėl nelengva rasti jaunų žmonių, norinčių pasirinkti mokslininko kelią. Energetika nėra išimtis.
„Pastaraisiais dešimtmečiais pastebima, kad energetinės transformacijos keliami iššūkiai paskatino jaunų žmonių susidomėjimą naujų energetinių technologijų kūrimu ir jų pasiryžimą pasirinkti mokslininko karjerą. Dažnai viena iš paskatų tapti jaunu mokslininku tampa verslo įmonių noras kurti naujas technologijas įtraukiant į tai jaunimą. Ypač svarbi užduotis, ugdant naują mokslininkų kartą, tenka patyrusiems kolegoms. Jų aktyvi lyderystė yra esminė jaunojo mokslininko sėkmingos karjeros dedamoji“, – aiškino S. Gudžius.
Projektą „Technologinių ir fizinių mokslų ekscelencijos centras (TiFEC)“ Nr. S-A-UEI-23-1 finansuoja Lietuvos mokslo taryba ir Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija valstybės biudžeto lėšomis pagal programą „Universitetų ekscelencijos iniciatyva“.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
R. Pocius: tiekėjo nepasirinkusiųjų elektros sąskaitos liepą mažės apie 1,4 euro
Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai (VERT) ketvirtadienį patvirtinus mažesnes visuomenines elektros kainas nuo liepos, nepriklausomo tiekėjo nepasirinkusių vartotojų mėnesio sąskaitos vidutiniškai mažės beveik 1,4 euro, sako tarybos vad...
-
Lietuvos gamintojai kainas per metus sumažino kukliausiai Baltijos valstybėse
Kainas per metus sumažino visų trijų Baltijos valstybių pramonės produkcijos gamintojai, o mažiausia – Lietuvos, rodo nacionalinių statistikos tarnybų duomenys. ...
-
Viceministras: Lietuvos turizmas šiemet turėtų augti ketvirtadaliu
Lietuvos turizmo sektorius šiais metais turėtų augti 24 proc. – išsipildžius prognozei šalis šiemet pasiektų 86 proc. iki pandemijos buvusio lygio, o pasiekti 100 proc. pavyktų tik 2026 metais, sako ekonomikos ir inovacij...
-
Vasarą norinčių dirbti jaunuolių – rekordiniai skaičiai: lūkesčiai labai aukšti1
Užimtumo tarnyba (UžT) sako, kad šią vasarą norinčių dirbti jaunuolių – rekordiniai skaičiai. Moksleiviai dažniausiai nori dirbti padavėjais, auklėmis, kambarių tvarkytojais, o kai kurie norėtų įsitaisyti Seime ar net kazino. Tačia...
-
VERT atskleidė, kiek procentų nuo liepos mažės visuomeninės elektros kainos
Visuomeninės elektros kainos, kurias moka nepriklausomo tiekėjo nepasirinkę trečiojo rinkos liberalizavimo etapo buitiniai vartotojai, nuo liepos mažės 8–12 proc., arba 1,8 cento už kilovatvalandę (kWh). ...
-
M. Šileika: pasėlių kokybė Lietuvoje šiemet geresnė nei kitose Baltijos šalyse
Pasėlių kokybė Lietuvoje šiais metais geresnė nei kitose Baltijos šalyse, kur šaltis padarė daugiau neigiamos įtakos, sako žemės ūkio, maisto gamybos ir prekybos bendrovės „Akola group“ (buvusios „Linas Agro Gro...
-
Siūloma praplėsti galimybę gauti bedarbio pašalpą veiklos nevykdančių įmonių savininkams
Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ nariai Tomas Tomilinas ir Linas Kukuraitis įregistravo Užimtumo įstatymo pataisas, kurios leistų gauti nedarbo draudimo pašalpą veiklos nevykdančių įmonių, kurioms valstybė inicijavo lik...
-
LB: Lietuvos draudimo rinka pernai augo penktadaliu, pelnas – dukart
Šalies draudimo rinka pernai augo beveik penktadaliu, draudikai skaičiavo dukart didesnį pelną nei 2022 metais, ketvirtadienį skelbia Lietuvos bankas (LB). ...
-
D. Kreivys – leidimas pertekline elektra aprūpinti šeimos narius sugriautų visą schemą1
Energetikos ministras Dainius Kreivys nepritaria grupės parlamentarų siūlymui gaminantiems vartotojams leisti pagamintą perteklinę elektrą skirti šeimos nariams. Anot jo, priėmus tokį siūlymą jau susiformavusi gaminančių vartotojų sch...
-
Importas į Lietuvą iš nedraugiškų šalių: nori drausti per 2,8 tūkst. prekių, bet yra ir išimčių
Ar tikrai nebegalėsime nusipirkti pigesnio rusiško ir baltarusiško maisto? Žemės ūkio ministerija sudarė kone 3 tūkst. produktų sąrašą, kuriuos siūlo drausti įvežti į Lietuvą. Skeptikai sako, jog nėra garantijų, kad rusi&sc...