- Sniegė Balčiūnaitė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Seimas linkęs nuo 2026 metų gegužės uždrausti deginti akmens anglį, lignitą, koksą, durpes tik keturiuose šalies kurortuose bei šešiuose didmiesčiuose, kuriuose gyvena virš 50 tūkst. gyventojų. Tuo metu miesteliuose ir kaimuose šis draudimas negaliotų.
Už tokį siūlymą Aplinkos oro apsaugos įstatymui dėl iškastinio kuro, pateiktą aplinkos ministro liberalo Simono Gentvilo ir konservatoriaus Antano Čepononio, antradienį balsavo 91 Seimo narys, prieš buvo devyni, o susilaikė 10. Dėl to Seime dar laukia galutinis balsavimas.
Šia iniciatyva valdantieji atsitraukia nuo siūlymo po poros metų Lietuvoje visiškai uždrausti deginti kietąjį iškastinį kurą – taip siekiama nepadidinti mažesniuose miestuose, miesteliuose ar kaimuose gyvenančių nepasiturinčių ar mažesnes pajamas gaunančių gyventojų išlaidų, kurių jiems gali atsirasti prisitaikant prie kuro naudojimo pokyčių.
Už draudimo deginti kietąjį kurą pažeidimus gyventojams baudos siektų 60–300 eurų, įmonių vadovams ar atsakingiems asmenims – 170–1170 eurų.
„Laisvietis“ Kasparas Adomaitis piktinosi, kad Seimui priėmus tokias pataisas, tik dalis Lietuvos išvengtų teršalų, kuriuos kelia anglies deginimas.
„Anglies deginimas čia yra kažkokia šventa karvė, kurios negalima liesti ir visi Lietuvoje ir toliau turime deginti tą anglį? Nes individualių namų kvartaluose mes kartais nebeturime jau kuo ir kvėpuoti žiemos metu“, – kalbėjo parlamentaras.
Turime galiausiai atsisakyti iškastinio kieto kuro deginimo šildymui, bet padaryti tam tikrą tarpinį sprendimą ir leisti kaimo žmonėms, mažesnių miestelių žmonėms prisitaikyti šiek tiek vėliau.
Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Tomas Tomilinas pabrėžė, kad visuomenė nežino, jog po kelerių metų bus draudžiama naudoti anglį šildymui.
„Tai yra rizikingas sprendimas. Mes nuteiksime apie 3 proc. Lietuvos gyventojų, šokiruosime ir to daryti tikrai nereikia (...) Turime galiausiai atsisakyti iškastinio kieto kuro deginimo šildymui, bet padaryti tam tikrą tarpinį sprendimą ir leisti kaimo žmonėms, mažesnių miestelių žmonėms prisitaikyti šiek tiek vėliau“, – kalbėjo T. Tomilinas.
Konservatoriaus Edmundo Pupinio tvirtinimu, yra gerai daroma, kad pradedama drausti kietąjį kurą deginti nuo didžiųjų miestų, kur, anot jo, „problemų su kietuoju kuru ne tiek daug“.
Jeigu Seimas šiam siūlymui pritars per galutinį balsavimą, kietojo iškastinio kuro nebūtų galima deginti tik Druskininkuose, Neringoje, Palangoje, Birštone bei Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje, kur dabar gyvena daugiau negu 50 tūkst. gyventojų.
Pakeitimų autoriai sako, kad šalies miestai, turintys daugiau kaip 50 tūkst. gyventojų, pasižymi reikšmingai didesniu gyventojų tankiu nei kiti Lietuvos miestai, miesteliai ir kaimai.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kurjeriai ir pavežėjai: Kauno senamiesčio rinkliava brangins paslaugas8
Kauno tarybai nusprendus įvesti mažos taršos zoną senamiestyje, kurioje nuo rugpjūčio už įvažiavimą reikės mokėti du eurus, pavežėjų, kurjerių bei trumpalaikės automobilių nuomos platformų atstovai sako, kad dėl to brangs šios ...
-
Turizmo kelrodyje – kelionių paslaugų eksporto augimas iki 2 mlrd. eurų1
Lietuvos kelionių paslaugų eksportas 2030 metais turėtų viršyti 2 mlrd. eurų, o Pasaulio kelionių ir turizmo konkurencingumo indekse šalis galėtų užimti bent 49 vietą. ...
-
Trečdalis šalies gyventojų nėra apdraudę savo būsto3
„Lietuvos draudimo“ užsakymu atliktas gyventojų tyrimas rodo, kad 31 proc. būstą valdančių asmenų neturi draudimo. ...
-
V. Čmilytė-Nielsen: siūlymus dėl gynybos finansavimo liberalai planuoja pateikti kitą savaitę4
Valdančiąją koaliciją sudarančio Liberalų sąjūdžio tarybai šeštadienį diskutuojant apie gynybos išlaidų finansavimo šaltinius, partijos vadovė Viktorija Čmilytė–Nielsen sako, kad konkrečių liberalų siūlymų d...
-
G. Nausėda ragina politikus „neužsižaisti“ su sprendimais dėl pensijų kaupimo nutraukimo5
Vyriausybei ir socialiniams partneriams ieškant sprendimo, kokios galėtų būti svarbios priežastys nutraukti antros pakopos pensijų kaupimo sutartis anksčiau laiko, prezidentas Gitanas Nausėda ragina politikus „neužsižaisti“ su spren...
-
G. Nausėda: didesnis pelno mokestis gynybai būtų adekvatus esamai ekonominei situacijai6
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad esant dabartinei ekonominei situacijai bei matant „įspūdingus“ įmonių, ypač bankų, rezultatus didesnis pelno apmokestinimas gynybos reikmėms būtų adekvatus sprendimas. ...
-
Dėl per lėtai didinamų mokytojų atlyginimų šiemet jų užmokestis gali nepasiekti 130 proc. VDU1
Atlikusi auditą, kaip institucijos panaudojo švietimui skirtus asignavimus, Valstybės kontrolė nustatė, kad dėl per lėtai didinamų mokytojų atlyginimų gali nepavykti įvykdyti valstybės įsipareigojimo pedagogų atlyginimus šiemet pakel...
-
Darbdaviams – nauja iniciatyva: kandidato į darbo vietą nebus galima klausti apie atlyginimą2
Europos Sąjunga parengė skaidrumo direktyvą, kuri palies darbdavius, o ypač darbuotojus. Viena didžiausių įdomybių šioje direktyvoje yra ta, kad darbdavys, norintis įdarbinti naują darbuotoją, nebegalės klausti buvusio atlyginimo. ...
-
Prezidentas vetavo įstatymą dėl patikimumo deklaracijų dalyvaujantiesiems NATO pirkimuose8
Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį vetavo įstatymą, kuriame patikslinti patikimumo deklaracijų išdavimo kriterijai, norintiesiems dalyvauti NATO pirkimuose. ...
-
V. Sinkevičius: Baltijos jūros tarša milžiniška – 93 proc. teritorijos kenčia nuo eutrofikacijos11
Eurokomisaras Virginijus Sinkevičius sako, kad šiuo metu Baltijos jūra yra itin užteršta ir dėl šios priežasties Lietuva, kartu su kitomis draugiškomis regiono šalimis, turi įgyvendinti „nepatogius, bet ambicingus...