- Sniegė Balčiūnaitė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Ministerija ir valdantieji kritikuoja Seimo opozicijos idėją leisti savivaldybėms socialinei paramai nepanaudotas lėšas skirti dirbančių gyventojų, neišgalinčių sumokėti skolų, joms padengti.
Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto vadovas Justas Džiugelis čia įžvelgia populizmą prieš rinkimus, o Biudžeto ir finansų komiteto vadovas Mindaugas Lingė sako, jog tokiu atveju pritrūktų lėšų svarbiems socialiniams projektams. Tačiau abu politikai sutinka, kad pataisos svarstytinos, kad skolų problemos „nebūtų marinuojamos“.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija sako, kad pasiūlymas yra deklaratyvus ir nesprendžia skolingų gyventojų problemos masto, nes dauguma tokių yra nedirbantys asmenys.
M. Lingė BNS akcentavo ministerijos inicijuojamas pataisas, kuriomis siūloma mažinti atskaitymus iš atlyginimų už skolas: „Kad ta našta nebūtų varginanti“.
Jis taip pat pabrėžė, kad savivaldybėms leidus dengti skolas dirbantiems gyventojams, joms gali pritrūkti lėšų kitoms socialinėms programoms.
„Neretai stebime, kad esant lėšų trūkumui nebėra galimybės plačiai pasirinkti, kam nukreipti sutaupytas lėšas, ir neretai nutinka, kad kai kurios sritys nepakankamai finansuojamos, nes prioritetai arba būna į kažką labai sukoncentruoti, arba kai kurioms priemonėms neužtikrintas finansavimas“, – kalbėjo M. Lingė.
Kauno savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėja Erika Kačiulienė taip pat teigė, kad savivaldybei galėtų pritrūkti lėšų paramai, nors įsiskolinusiems žmonėms tai būtų gera žinia.
„Iš gyventojo, turinčio skolų, pozicijos, tai galbūt gera žinia. Savivaldybei tai papildoma finansinė našta, nes išaugus komunalinių paslaugų (centralizuoto šildymo, kieto kuro ir kt. energetinių išteklių) kainoms, valstybei kasmet didinat valstybės remiamas pajamas, didėja socialinių pašalpų ir kompensacijų dydžiai, todėl kyla grėsmė, kad gali pritrūkti lėšų piniginei socialinei paramai“, – BNS teigė Kauno atstovė.
Iš gyventojo, turinčio skolų, pozicijos, tai galbūt gera žinia. Savivaldybei tai papildoma finansinė našta.
„Manome, kad ši siūloma įstatyme pataisa, neskatintų gyventojų ieškoti galimybių savarankiškai padengti įsiskolinimų ir integruotis į darbo rinką“, – pridūrė E. Kačiulienė.
J. Džiugelis BNS sakė manantis, kad tokiu pasiūlymu kišamasi į savivaldos reikalus: „Politikai akcentuojame, kad savivalda turi būti nepriklausoma, ir tuo pačiu teikiame pataisas, kurios tą autonomiją varžo“.
Jis mano, kad pasiūlymas vis tik galėtų būti svarstomas, tačiau šiuo klausimu svarbi Savivaldybių asociacijos nuomonė.
Asociacija BNS pataisų nekomentavo. Tuo metu Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlymą vadina pertekliniu.
„Savivaldybės turi teisę, įvertinus individualią asmens ar šeimos situaciją, skirti socialinę paramą asmenims, turintiems įsiskolinimų, t. y. teikti socialinę paramą kitais (...) atvejais, pavyzdžiui, skirti vienkartinę, tikslinę, periodinę ar sąlyginę pašalpą, apmokėti skolą už būstą ir kitais atvejais“, – komentare BNS nurodė ministerija.
„Nepanaudotos lėšos gali būti panaudotos ir įsiskolinimams padengti tiems savivaldybės gyventojams, kurie nepajėgūs vykdyti skolinių įsipareigojimų dėl savo finansinės padėties“, – priduria ministerija.
Vis dėlto ji abejotinu vadina siūlymą skolas dengti dirbantiems savivaldybės gyventojams.
„Piniginės socialinės paramos gavėjui įsidarbinus ir gaunant darbo užmokestį, dar visus metus nenutraukiama piniginė socialinė parama – 12 mėnesių skiriama iki įsidarbinimo mokėta socialinė pašalpa. Tai reiškia, jog dirbantys asmenys, buvę paramos gavėjai, jau yra remiami iš savivaldybių biudžetų lėšų, tokiu būdu padidinant jų disponuojamas pajamas, kurių dalį jie galėtų skirti turimų finansinių įsipareigojimų vykdymui“, – BNS teigė ministerija.
Siekiant paskatinti įsiskolinusius gyventojus dirbti legaliai, ministerija žada siūlyti tris kartus – iki 10 proc. sumažinti atskaitomą sumą, o ilgalaikius bedarbius pirmus jų darbo metus apskritai atleisti nuo skolų mokėjimo.
Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo pataisos iniciatoriai – Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ nariai Linas Kukuraitis, Algirdas Butkevičius ir kiti – sako, kad 2020 metais 14 proc. darbingo amžiaus žmonių turėjo įsiskolinimų.
Valstybės duomenų agentūros balandžio 20-osios duomenimis, iš 207 tūkst. skolininkų apie 145 tūkst. (70 proc.) nedirbo.
2022 metais Lietuvos banko apklausoje 6 iš 10 namų ūkių nurodė, kad jų finansiniai įsipareigojimai yra našta, o pagrindinė priežastis jų nevykdyti yra kasdienių išlaidų padidėjimas.
Dabar žmogaus skoloms padengti galima išskaičiuoti iki 30 proc. jo atlyginimo, mažesnio už minimalią algą (840 eurų iki mokesčių), ir iki 50 proc. – didesnio už MMA.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Baudos už savavališkų statinių naudojimą bei pakartotinius pažeidimus augs dvigubai
Seimas padvigubino baudas gyventojams už savavališkų statinių naudojimą, neleistinų statybų, rekonstravimo, kapitalinio remonto ar griovimo pakartotinius pažeidimus. Jos įsigalios nuo lapkričio 1-osios. ...
-
Mažiausia metinė infliacija Baltijos šalyse balandį išliko Lietuvoje, didžiausia – Estijoje
Mažiausia metinė (12-os mėnesių) infliacija Baltijos valstybėse balandį išliko Lietuvoje, o didžiausia Estijoje, rodo nacionalinių statistikos tarnybų duomenys. ...
-
R. Pocius: tiekėjai negalėjo iš vartotojų reikalauti grąžinti lėšų už nutrauktas sutartis2
Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) pirmininkas Renatas Pocius kartoja, kad nepriklausomi elektros tiekėjai ir iki praėjusių metų vasaros negalėjo gyventojams, mažoms bei labai mažoms įmonėms numatyti sutarčių nutraukimo, tiekėjo ke...
-
„Via Lietuva“ ruošiasi pradėti pernai sausį įgriuvusio tilto Kėdainiuose rekonstrukciją6
Valstybės valdoma bendrovė „Via Lietuva“ (buvusi Lietuvos automobilių kelių direkcija, LAKD) ruošiasi pradėti rekonstruoti 2023 metų sausį įgriuvusį tiltą per Nevėžį Kėdainiuose. ...
-
Senovėje šis desertas buvo tik ant karalių stalo: ar dabar jis daugeliui irgi taps prabanga?
Kol prekybos tinklai varžosi, kieno pigiausias būtiniausių prekių krepšelis, viskas nepaliaujamai brangsta toliau. Jei ne „išmetamos“ akcijos, daugeliui prabanga taptų taip pat ir kava, nekalbant apie kitus maisto produktus. Pasa...
-
LAT: teismas turės iš naujo nagrinėti, ar e. tollingo sistemos rangovė pasirinkta teisėtai
Apeliacinis teismas iš naujo turės vertinti, ar milijoninės vertės elektroninės kelių rinkliavos informacinės sistemos, vadinamojo e. tollingo, diegimui bendrovė „ProIT“ buvo pasirinkta teisėtai, nusprendė Lietuvos Aukščiaus...
-
Vilniečius už balandį pasieks perpus mažesnės sąskaitos3
Nepaisant prognozių, kad per anksti sostinės savivaldybei baigus šildymą ir vėl jį atnaujinus vilniečiams teks už tai susimokėti daugiau, sąskaitos už balandį juos pasieks perpus mažesnės. ...
-
R. Pocius: gamtinių dujų kainos antrą pusmetį gyventojams turėtų likti panašios2
Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) pirmininkas Renatas Pocius sako, kad gamtinių dujų kainos antrąjį šių metų pusmetį gyventojams turėtų išlikti panašios į esančias balandį–birželį, arba tokios pat. ...
-
Balandį – suderinta 0,4 proc. metinė, 0,3 proc. mėnesio infliacija1
Balandį apskaičiuota metinė infliacija Lietuvoje pagal su kitomis Europos Sąjungos (ES) valstybėmis suderintą vartotojų kainų indeksą siekė 0,4 procento. ...
-
Kas ir kiek mokės už įvažiavimą į Senamiestį?92
Aiškėja, kad už įvažiavimą į Kauno senamiestį teks mokėti tiems, kurie šią vietą tiesiog kerta tranzitu. Jei automobilis paliekamas stovėti, mokestis bus imamas kaip už parkavimą. ...