- Giedrius Gaidamavičius, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Šiemet sausį sausį valstybės ir savivaldybių biudžetams gavus 7,9 proc. mažiau pajamų nei pernai, ekonomistai sako, kad tokie skaičiai perspėja apie galimas rizikas šiemet nesurinkti planuotų pajamų.
Kauno technologijos universiteto mokslininkas Rytis Krušinskas sako, kad sausio duomenys apie į valstybės biudžetą surinktas pajamas yra „pirmas skambutis“ arba įspėjimas apie gresiantį ekonominį sąstingį.
„Tai, kas yra susiję su mokesčių nesurinkimu, sakyčiau, kad tai yra pirmas skambutis ir toliau žiūrėkime, kas bus. Nes PVM ir GPM greičiausiai bus vieni iš pagrindinių indikatorių, kurie parodys, kokia toliau bus dinamika“, – BNS sakė R. Krušinskas.
Iš pridėtinės vertės mokesčio (PVM) sausį įplaukus 85,8 mln. eurų mažiau pajamų nei pernai sausį, ekonomistas Tadas Povilauskas sako, kad yra rizikų, jog šių metų planas surinkti 600 mln. eurų daugiau nei pernai šio mokesčio gali būti nepasiektas.
Analitikas sako, kad PVM surinkimo duomenys už sausį nuvylė.
Mes jau pradedame ir daugiau girdėti apie įmonių bankrotus, jų sustabdymą arba dalies darbuotojų atleidimą. Šitie signalai man yra labiau keliantys nerimą.
„PVM buvo tas pagrindinis nuvylęs rodiklis, bet sausį įplaukė į biudžetą PVM, kuris buvo deklaruotas už gruodžio mėnesį, matome vaizdą per „galinį veidrodėlį“. Kadangi jau du mėnesiai praėję šių metų, aš pesimistiškai nežiūrėčiau į tai, ką parodys vasario ir kovo PVM surinkimo duomenys“, – BNS sakė ekonomistas.
„Bet faktas tai, kad tai yra prastesni rodikliai negu tikėtasi išvysti, nes PVM yra 86 mln. eurų mažiau surinkta nei pernai sausį. Žinom, koks yra surinkimo planas, turėjo augti 600 mln. eurų šiemet PVM pajamos į biudžetą, o turime 86 mln. minus sausį, tai faktas, kad prisivyti bus labai sudėtinga“, – pridūrė jis.
Anot jo, Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenys rodo, kad sausį, palyginti su pernai sausiu, deklaruota PVM prievolė padidėjo 5 proc., o tai yra indikacija, kad vasarį PVM pajamos į biudžetą augs.
Be to, T, Povilausko teigimu, sausio duomenyse dar neatsispindėjo PVM padidėjimas už maitinimo paslaugas – jo tarifas augo nuo 9 iki 21 procento.
„Dar nesinori labai sakyti, kad planas nebus įvykdytas, bet akivaizdu, atotrūkis jau yra“, – teigė ekonomistas.
Jis atkreipė dėmesį, kad pajamos iš gyventojų pajamų (GPM) mokesčio sausį augo apie 200 mln. eurų, tai rodo, kad GPM surinkimo planas bus viršytas: „Čia atsiranda resursai, kad tai, ko nesurinks per PVM, surinks per GPM“.
Tuo metu dėl mažėjusių pajamų iš pelno mokesčio, pasak T. Povilausko, išvadų daryti kol kas negalima, tai bus galima įvertinti kovą. Pajamos iš akcizų kol kas taip pat neatspindi išaugusio akcizo už degalus, realus rezultatas bus matomas su vasario mėnesio pajamomis.
R. Krušinsko teigimu, mažesnį pajamų surinkimą galėjo lemti ir nuo šių metų 20 proc., arba 122 eurais padidėjęs neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD). Be to, ekonomistui nerimą kelia informacija apie augantį įmonių bankrotų skaičių, taip pat darbuotojų atleidimą.
„Mes kalbame apie PVM, apie užsienio prekybos iššūkius, bet reikia nepamiršti ir kitų dalykų. (...) Turime nepamiršti, kad keitėsi NPD ir dėl to gyventojų pajamų mokesčio galėtų būti tam tikra spraga“, – teigė R. Krušinskas.
„Mes jau pradedame ir daugiau girdėti apie įmonių bankrotus, jų sustabdymą arba dalies darbuotojų atleidimą. Šitie signalai man yra labiau keliantys nerimą“, – pridūrė jis.
Mes jau pradedame ir daugiau girdėti apie įmonių bankrotus, jų sustabdymą arba dalies darbuotojų atleidimą.
Pasak R. Krušinsko, mažesnį biudžeto pajamų surinkimą taip pat galėjo lemti atoslūgis prekyboje bei nuo metų pradžios augę atlyginimai.
„Lėtėjanti ekonomika, taip pat minimalios mėnesinės algos didinimas, pasikeitęs NPD smulkiems ir vidutiniams verslams gali tapti finansinė našta“, – teigė mokslininkas.
Pasak R. Krušinsko, būtina atidžiai stebėti nedarbo rodiklio kitimą. Galimas jo augimas pirmąjį ketvirtį esą taip pat rodytų bręstantį ekonominį sąstingį.
„Ar tai (mažesnis pajamų surinkimas – BNS) yra kažkokios šokiruojančios naujienos? Manau, kad ne. Tik tiek, kad mes turėjome lūkestį, kad galbūt tos (neigiamos – BNS) ekonomistų prognozės neišsipildys. Bet tai pildosi, ir tai vyksta kartu su šiokiu tokiu pasauliniu ekonomikos sulėtėjimu“, – aiškino mokslininkas.
Anot jo, valstybė savo šių metų biudžeto įsipareigojimus įvykdys, bet „klausimas, kokioje atmosferoje ir kiek tai pareikalaus papildomo skolinimosi“.
Finansų ministerija skelbia, kad šiemet sausį valstybės ir savivaldybių biudžetai gavo 1,288 mlrd. eurų pajamų (be Europos Sąjungos ir kitos finansinės paramos) – 7,9 proc. mažiau nei pernai sausį.
Pajamų iš mokesčių į valstybės biudžetą gauta 1,082 mlrd. eurų – 9,6 proc. mažiau nei pernai sausį. Vien PVM gauta 722,3 mln. eurų – 10,6 proc. mažiau, tam įtakos turėjo mažesnės įplaukos už parduotus energijos produktus.
Pajamos iš gyventojų pajamų mokesčio (GPM) į valstybės ir savivaldybių biudžetus siekė 333,1 mln. eurų – 8,4 proc. daugiau, o tai lėmė augęs užimtų gyventojų skaičius bei darbo užmokestis.
Už visas akcizines prekes gauta 149,8 mln. eurų pajamų – 2,3 proc. mažiau, pelno mokesčio gauta 13,2 mln. eurų – 71,9 proc. mažiau, kitų (nemokestinių) pajamų, išskyrus Europos Sąjungos (ES) lėšas, į valstybės biudžetą gauta 6,7 mln. eurų – 67,8 proc. mažiau.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lietuva pasirašys „Artemis“ susitarimą ir įsipareigos saugiai tyrinėti kosmosą
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė trečiadienį pasirašys „Artemis“ susitarimą, kuriuo Lietuva įsipareigos saugiai ir tvariai tyrinėti kosmosą. ...
-
Vyriausybė svarstys priemones, kaip sumažinti bankų neveiksnių paskolų skaičių
Vyriausybė trečiadienį svarstys priemones, kurios padėtų sumažinti bankų neveiksnių paskolų apimtis. Siūloma sudaryti geresnes sąlygas parduoti tokias paskolas. ...
-
Vyriausybė svarstys opozicijos pataisas dėl pasitraukimo iš pensijų kaupimo
Vyriausybė trečiadienį spręs, ar pritarti Seimo „valstiečių“ frakcijos atstovės Ligitos Girskienės siūlymui leisti žmonėms bet kada pasitraukti iš antros pakopos pensijų kaupimo ir atgauti jų sumokėtas įmokas. ...
-
Iniciatyvos „4 procentai“ atstovai premjerei perduos 50 tūkst. parašų1
Iniciatyvos „4 procentai“ atstovai trečiadienį premjerei Ingridai Šimonytei perduos 50 tūkst. gyventojų parašų surinkusią peticiją, raginančią politikus kuo greičiau susitarti dėl 4 proc. šalies bendrojo vidaus produ...
-
LEA: elektros kainos gegužę „Nord Pool“ biržoje didesnės nei balandžio mėnesį2
Pirmąją gegužės mėnesio pusę vidutinė elektros kaina „Nord Pool“ biržoje siekė 0,069 Eur/kWh be PVM – tai 15 proc. daugiau už balandžio mėnesio vidutinę kainą, kuri sudarė 0,060 Eur/kWh be PVM, praneša Lietuvos energetik...
-
Seimui pateikti siūlymai, kurie leistų VERT kas 3 mėn. perskaičiuoti energetinių išteklių tarifus1
Antradienį Seimui buvo pateikti Elektros energetikos įstatymo bei lydintieji projektai, kuriais siekiama leisti Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai (VERT) kas 3 mėnesus perskaičiuoti energetinių išteklių tarifus bei keisti galutines toki...
-
Seimas spręs, ar bankai turės leisti pasirinkti palūkanų rūšį už būsto paskolą
Seimas spręs, ar nuo 2025 metų gegužės įpareigoti bankus ir kitas kredito įstaigas leisti pasirinkti palūkanų rūšį už gyventojų imamas būsto paskolas. ...
-
Seimas pradeda svarstymus dėl būtiniausių bankų paslaugų krepšelio kainos1
Seimas spręs, ar būtiniausių bankų paslaugų krepšelio gyventojams ir smulkiam verslui kainą susieti su minimalia mėnesio alga (MMA) ją perskaičiuojant kas trejus metus. ...
-
M. Liutvinskas: reikia diskutuoti dėl viso įšaldyto Rusijos turto skyrimo Ukrainai8
Finansų viceministras Mindaugas Liutvinskas sako, kad Europos Sąjungai (ES) būtina diskutuoti ne tik dėl pelno iš įšaldyto Rusijos turto, bet ir viso turto skyrimo Ukrainai. ...
-
Istorinė akimirka: Kaune į vandenį nuleista didžiausia Baltijos šalyse upinė barža29
Vidaus vandens kelių direkcijos (VVKD) Kauno žiemos uoste į vandenį nuleista upinė barža, galinti vienu metu gabenti iki 90 konteinerių. Tai istorinis momentas visai laivybai, nes krovinių gabenimas vidaus vandenimis padės ne tik sutaupyti, bet ir že...