- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Prieš mėnesį Lietuvoje įteisintas laikinasis bankų solidarumo įnašas, Tarptautinio valiutos fondo (TVF) vertinimu, gali susilpninti stabilios ir nuspėjamos mokesčių šalies reputaciją, jis taip pat gali būti suprastas kaip užsienio investicijų mokestis.
Šią savaitę misiją Lietuvoje baigęs TVF įnašo vertinimą pateikė savo išvadose – pasak jų, sektoriuose, sulaukiančiuose daug užsienio investicijų, dažni mokesčių pokyčiai gali pakenkti šalies reputacijai.
„Dažni ad hoc mokesčių pakeitimai sektoriuose, į kuriuos investuojama daug užsienio investicijų, gali susilpninti sunkiai iškovotą Lietuvos kaip stabilios, nuspėjamos ir konkurencingos mokesčių paskirties šalies reputaciją“, – teigiama šią savaitę paskelbtose fondo išvadose.
TVF ekspertai nurodo, kad finansinio stabilumo išsaugojimas esant nestabilioms tarptautinėms finansų rinkoms yra pagrindinis prioritetas.
Pasak TVF misijos išvadų, kad solidarumo įnašo neigiamas poveikis bankams būtų mažesnis, mokestis turėtų likti laikinas – kitaip jis gali būti suprastas kaip rinkliava už užsienio investicijas.
„Bankams taikomas mokestis turėtų likti laikinas, kad nebūtų suvokiamas kaip mokestis užsienio investicijoms ir būtų sumažintas galimas neigiamas poveikis efektyvumui“, – skelbia fondo išvados.
Jeigu mokestis būtų taikomas ilgiau, jis turėtų iškraipantį poveikį, teigia TVF: „Nors mokestis buvo kruopščiai parengtas taip, kad trumpuoju laikotarpiu neskatintų bankų skolinti, nuolatiniai sektoriniai mokesčiai nuo perteklinio pelno ilgainiui turi tendenciją daryti iškraipantį poveikį“.
Gegužę Seimo priimtas Laikinojo solidarumo įnašo įstatymas numato, kad šį mokestį dvejus metus mokės visi bankai bei kredito įstaigos, o įnašas sudarys 60 proc. bankų grynųjų palūkanų pajamų, daugiau kaip 50 proc. viršijančių keturių įprastų finansinių metų šių pajamų vidurkį.
Mokesčio lėšos – daugiau nei 400 mln. eurų – bus naudojamos gynybai ir karinei bei civilinei transporto infrastruktūrai.
Laikinas mokestis pasiūlytas šalies bankams šiemet, tikėtina, uždirbsiant daugiau kaip 1 mlrd. eurų pelno, kuris laikomas netikėtu – jie esą pelnosi iš Europos Centrinio Banko (ECB) didinamų palūkanų normų.
Lietuvos bankų asociacija prieštaravo šio mokesčio įvedimui. Vėliau teigė, kad mokesčių įstatymai turėtų įsigalioti ne anksčiau kaip po šešių mėnesių, tačiau įnašas įsigaliojo nuo įstatymo priėmimo ir nėra aišku, kaip konkrečiai jis turi būti apskaičiuojamas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
A. Armonaitė – prieš nuolatinį solidarumo mokestį, sutiktų pratęsti tik metams
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako „labai kritiškai“ vertinanti siūlymą laikinąjį bankų solidarumo mokestį pratęsti neribotam laikui, tačiau svarstytų jo pratęsimą vieneriems metams. ...
-
LEA: kitą žiemą šildymo kainos turėtų būti panašios – priklausys nuo biokuro kainų
Kitą šildymo sezoną centralizuotos šilumos kaina Lietuvoje turėtų būti panaši, kaip ir praėjusį, jei nesikeis biokuro kainos – iš jo šalyje pagaminama didžioji dalis šilumos energijos, prognozuoja L...
-
LEA: 2030 metais elektra Lietuvoje vidutiniškai turėtų kainuoti iki 6 centų už kilovatvalandę1
Lietuvai iki 2030 metų pasigaminant visą reikalingą elektros energijos kiekį iš šalies viduje esančių atsinaujinančios energijos šaltinių, elektra gyventojams neįskaitant skirstymo ir perdavimo tarifų kainuotų vidutiniška...
-
Tyrimas: Lietuva pagal investicinį patrauklumą pernai smuko į 24-tą vietą2
Lietuva pagal tiesioginių užsienio investicijų (TUI) patrauklumą pernai buvo 24–toje vietoje Europoje – keturiomis pozicijomis žemiau nei 2022-aisiais, rodo naujausias bendrovės EY tyrimas „Europe Attractiveness Survey“. ...
-
EIMIN: skiriama 2,4 mln. eurų verslo paslaugų centrams modernizuoti
Ekonomikos ir inovacijų ministerija skelbia 2,4 mln. eurų kvietimas teikti projektų įgyvendinimo planus verslo paslaugų centrams, norintiems automatizuoti savo veiklos procesus. ...
-
Lietuvai mažinant iškastinio kuro naudojimą, LEA pristatys numatomus pokyčius elektros rinkoje
Lietuvos energetikos agentūra (LEA) penktadienį pristatys prognozes, kaip atsisakant iškastinio kuro iki 2030 metų turėtų keistis energijos išteklių kainos rinkoje. Šie duomenys, LEA teigimu, bus įtraukti į naująją Nacionalinę e...
-
Lietuva ir Kazachstanas pasirašys memorandumą dėl transporto koridoriaus3
Susisiekimo ministras Marius Skuodis ir Kazachstano transporto ministras Maratas Karabajevas penktadienį pasirašys memorandumą dėl tarptautinio transporto koridoriaus tarp Europos ir Vidurinės Azijos plėtros. ...
-
Prakalbo apie pensijų kaupimą: pasitraukimas iš antrosios pakopos – tik kritiniais atvejais25
Lietuvos banko duomenimis, Lietuvoje antrosios ir trečiosios pakopos pensijų fonduose kaupia kone 1,5 mln. gyventojų. Kai kurie jų iš kaupimo norėtų pasitraukti. Tačiau politikai, lyg ir sutarę tokią galimybę suteikti, pasiklydo interpretacij...
-
Ministerija: kelių fondo steigimui trūksta sprendimo dėl 300 mln. eurų įstatinio kapitalo2
Susisiekimo ministerijos vadovai sako, kad jau parengti šalies automobilių kelių finansavimui skirto fondo steigimo dokumentai, tačiau vis dar įstrigęs 300 mln. eurų jo įstatinio kapitalo suformavimas. ...
-
Lietuvos tinklo modeliavimo studija: 2030-aisiais Lietuva eksportuos elektrą3
2030 metais Lietuva galės pati pasigaminti ir eksportuoti iš atsinaujinančių išteklių pagamintą elektrą, rodo Lietuvos energetikos agentūros (LEA) kartu su JAV Nacionaline atsinaujinančių išteklių laboratorija (NREL) atlikta tarp...