- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
„Citadele“ banko apklausos parodė, kad per dieną kasdienėms išlaidoms lietuviai ir estai išleidžia labai panašiai – nuo 11 iki 30 eurų, latviai – iki 10 eurų. Latviai daugiau savo išlaidas planuoja, tačiau ir uždirba šiek tiek mažiau. Daugiau apie atliktų tyrimų rezultatus LNK reportaže pasakojo banko „Citadele“ atstovė Rūta Ežerskienė.
– Kiek Baltijos šalių gyventojai kasdien išleidžia pinigų?
– „Citadele“ banko apklausos parodė, kad Baltijos šalių gyventojai šiek tiek skirtingai išleidžia kasdienėms reikmėms. Lietuviai ir estai išleidžia šiek tiek didesnę sumą, latviai – mažesnę. Apie penktadalis gyventojų Lietuvoje sako išleidžiantys nuo 11 iki 30 eurų kasdienėms reikmėms. Estai labai panašiai, latvių dauguma išleidžia iki 10 eurų.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Kaip manote, kodėl latviai išleidžia mažiau?
– Čia galimos kelios priežastys. Viena priežastis – pragyvenimo lygio skirtumai tarp estų, lietuvių ir latvių. Kita, kad galbūt latviai susiplanuoja būtiniausias išlaidas ir sumoka kartą per mėnesį, dėl to stabiliau ir nuosekliau išleidžia kasdien. Tai pat dalis išleidžia šiek tiek mažiau norėdami atsidėti ateičiai.
– Sakėte, lietuviai ir estai išleidžia labai panašiai. Ar galima pasakyti, kurie vidutiniškai šiek tiek daugiau išlaidauja?
– Skirtumas labai mažas, nuo tam tikrų sumų. Pavyzdžiui, nuo 30 iki 50 eurų – 1 proc. skirtumas. Nesakyčiau, kad čia yra labai dideli skirtumai tarp lietuvių ir estų.
– Gal klausėte, kokios tos kasdienės išlaidos? Ką perka?
– Mūsų rekomendacija yra visuomet pirmiausia susiplanuoti svarbiausias ir būtiniausias išlaidas – būsto nuomą, būtiniausius mokesčius ir pan. Tuomet kasdienės išlaidos yra skirtos laisvalaikiui, galbūt nekasdieniam maistui ir pan. Šias išlaidas gyventojai ir išvardija. Tačiau atkreipčiau dėmesį, kad šiuo metu yra vasaros sezonas, turime ilgesnes dienas ir vakarus, nuotaika gerėja, saulės daugiau, dėl to gyventojai, net psichologiškai, yra linkę išleisti šiek tiek daugiau nei įprastais mėnesiai. Dėl to atkreipčiau dėmesį, kad labai smagu atsipalaiduoti ir turėti daugiau laisvalaikio, tačiau svarbu nepamiršti ir savo finansinės gerovės, ją planuoti, nuolatos peržiūrėti kasdienes išlaidas ir, jeigu reikia, ten, kur galima, jas pakoreguoti.
Tie, kurie pinigus leidžia rečiau, tie daugiau sutaupo ir jų išlaidos yra labiau planuojamos.
– Sakėte, latviai tikėtina labiau planuoja, mažiau išleidžia. Tai ar galima sakyti, kad lietuviai ir estai ne taip gerai planuoja?
– Aš gal nepalyginčiau taip tiksliai, kurie geriau planuoja. Tačiau psichologiškai dažniausiai yra taip, kad tie, kurie šiek tiek mažiau uždirba, jie linkę labiau planuoti, nes reikia didesnę dalį atsidėti būtiniausioms išlaidoms. Tą parodė ir mūsų tyrimai su didžiausią dalį išleidžiančiais gyventojais, kai lyginome šalis. Lietuvoje ir Estijoje tie, kurie išleidžia, pavyzdžiui, virš šimto eurų kasdienėms išlaidoms, sudarė keletą procentų, o Latvijoje jie nesudaro nei vieno procento.
– Ar daug apklausoje buvo tokių, kurie vieną, du kartus per savaitę, vieną kartą į mėnesį leidžia pinigus, o kasdien visai neleidžia?
– Čia yra pasirinkimo klausimas ir tie, kurie pinigus leidžia rečiau, tie daugiau sutaupo ir jų išlaidos yra labiau planuojamos.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vasarą norinčių dirbti jaunuolių – rekordiniai skaičiai: lūkesčiai labai aukšti
Užimtumo tarnyba (UžT) sako, kad šią vasarą norinčių dirbti jaunuolių – rekordiniai skaičiai. Moksleiviai dažniausiai nori dirbti padavėjais, auklėmis, kambarių tvarkytojais, o kai kurie norėtų įsitaisyti Seime ar net kazino. Tačia...
-
VERT atskleidė, kiek procentų nuo liepos mažės visuomeninės elektros kainos
Visuomeninės elektros kainos, kurias moka nepriklausomo tiekėjo nepasirinkę trečiojo rinkos liberalizavimo etapo buitiniai vartotojai, nuo liepos mažės 8–12 proc., arba 1,8 cento už kilovatvalandę (kWh). ...
-
M. Šileika: pasėlių kokybė Lietuvoje šiemet geresnė nei kitose Baltijos šalyse
Pasėlių kokybė Lietuvoje šiais metais geresnė nei kitose Baltijos šalyse, kur šaltis padarė daugiau neigiamos įtakos, sako žemės ūkio, maisto gamybos ir prekybos bendrovės „Akola group“ (buvusios „Linas Agro Gro...
-
Siūloma praplėsti galimybę gauti bedarbio pašalpą veiklos nevykdančių įmonių savininkams
Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ nariai Tomas Tomilinas ir Linas Kukuraitis įregistravo Užimtumo įstatymo pataisas, kurios leistų gauti nedarbo draudimo pašalpą veiklos nevykdančių įmonių, kurioms valstybė inicijavo lik...
-
LB: Lietuvos draudimo rinka pernai augo penktadaliu, pelnas – dukart
Šalies draudimo rinka pernai augo beveik penktadaliu, draudikai skaičiavo dukart didesnį pelną nei 2022 metais, ketvirtadienį skelbia Lietuvos bankas (LB). ...
-
D. Kreivys – leidimas pertekline elektra aprūpinti šeimos narius sugriautų visą schemą1
Energetikos ministras Dainius Kreivys nepritaria grupės parlamentarų siūlymui gaminantiems vartotojams leisti pagamintą perteklinę elektrą skirti šeimos nariams. Anot jo, priėmus tokį siūlymą jau susiformavusi gaminančių vartotojų sch...
-
Importas į Lietuvą iš nedraugiškų šalių: nori drausti per 2,8 tūkst. prekių, bet yra ir išimčių
Ar tikrai nebegalėsime nusipirkti pigesnio rusiško ir baltarusiško maisto? Žemės ūkio ministerija sudarė kone 3 tūkst. produktų sąrašą, kuriuos siūlo drausti įvežti į Lietuvą. Skeptikai sako, jog nėra garantijų, kad rusi&sc...
-
G. Nausėda nemano, kad siūlymais gynybai valdantieji bando įgyvendinti mokesčių reformą
Prezidentas Gitanas Nausėda tikina nemanąs, kad valdantieji siūlymais papildomam gynybos finansavimui bando dalinai įgyvendinti mokesčių reformą. Pasak jo, gynybos fondui reikalingi skirtingi šaltiniai, o tarp siūlymų nėra didelės dalies elem...
-
Siūlomą projektą vadina „jovalu“: pradės slėpti pajamas?3
Lietuvos verslas, bankai ir dirbantieji savarankiškai neslepia apmaudo dėl galutinio Finansų ministerijos pasiūlymo gynybai finansuoti. Bankai pyksta, kad valdžia nesilaiko pažadų dėl turėjusio būti laikino solidarumo mokesčio. Savaranki&scaro...
-
Energetikos ministras: už energetikos infrastruktūros apsaugą atsakingos ją valdančios įmonės2
Už energetikos infrastruktūros apsaugą pirmiausia atsakingos ją valdančios įmonės, sako energetikos ministras Dainius Kreivys. ...