- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Atliepiant Druskininkų gyventojų ir svečių poreikius atkurti laivybą Nemuno upėje visoje Druskininkų savivaldybėje, Druskininkų meras ir Vidaus vandens kelių direkcijos (VVKD) vadovas sukirto rankomis dėl vandens kelio (17,7 km) paruošimo, pritaikymo laivybai Nemuno upės atkarpoje ties Druskininkais.
Aukštupio savivaldybių ir VVKD pasirašytas memorandumas, kuriuo šalys susitarė bendradarbiauti plėtojant vidinę ir tarptautinę laivybą, įgauna pagreitį. 2023 m. rudenį pradėti valymo darbai Nemuno aukštupyje, atkarpoje ties Alytumi, o šią savaitę pasirašyta sutartis su Druskininkų savivaldybe dėl valymo darbų Nemune Druskininkuose. Bendra planuojamų darbų vertė – 270 848 tūkst. eurų be PVM.
„Didžiausios mūsų upės – Nemuno – atgaivinimas ir pritaikymas laivybai yra vienas iš pagrindinių mūsų prioritetų vidaus vandens transporto srityje. Dėl to itin džiugina svarbus naujas etapas, kuris pagerins ne tik laivybą Nemunu, bet ir susisiekimą Druskininkuose. Tai nuoseklus kitas žingsnis baigus ypatingos reikšmės strateginį projektą – 200 km ilgio laivybos kelio Nemunu modernizavimą. Esame dėkingi Druskininkų ir kitoms savivaldybėms už bendrą darbą“, – teigė susisiekimo ministras Marius Skuodis.
Kelias: valymo darbai bus vykdomi šviesiuoju paros metu vidaus vandens transporto priemone – savaeige žemsiurbe (žemkase) „Nemunaitis“. Partnerio nuotr.
„Dirbame, kad pritaikytume laivybai visą vandens kelią Nemuno aukštupyje. Šio ruožo problema – upė atskirose atkarpose ne tik sekli, bet ir akmenuota. Būtina pašalinti akmenis iš vandens kelio zonos, atlikti seklumų šalinimo darbus. Pernai jau baigti valymo darbai Nemuno aukštupyje ties Birštonu ir praktiškai iš karto pradėti Alytuje, o šiuos metus pradedame sukirsdami rankomis dėl Druskininkų ruožo pritaikymo laivybai“, – komentavo VVKD generalinis direktorius Vladimiras Vinokurovas.
Pasak jo, siekiama sukurti laivybos sąlygas šiuo metu dar neeksploatuojamuose, bet laivybai patraukliuose keliuose, kur dar niekada nebuvo vykdyti seklumų ir kitų kliūčių šalinimo darbai, padidinant eksploatuojamų vandens kelių ilgį.
Džiaugiuosi, kad Druskininkų svajonė išsipildė – Nemuno upė bus pritaikyta pramoginei ir keleivinei laivybai.
Valymo darbai bus vykdomi šviesiuoju paros metu vidaus vandens transporto priemone – savaeige žemsiurbe (žemkase) „Nemunaitis“ ir ją aptarnaujančiu laivu, į pagalbą bus pasitelkta ir kitų techninių priemonių. Darbai bus vykdomi nuo Lipliūnų (Švendubrės upių pasienio kontrolės punto) iki Varėnos rajono savivaldybės ribos. Planuojama pradėti darbus iš karto, kai tik bus pabaigti vandens kelio darbai Alytuje. Pirmame etape darbai bus vykdomi nuo 233,3 km iki 225,0 km Druskininkuose, antrame etape – nuo 225,0 km iki 215,6 km ties Varėnos rajono savivaldybės riba. Valymo darbų ruožo ilgis – 17,7 km, plotis – 20 m. Visą ruožą planuojama išvalyti iki 2025 m. vasaros sezono. Po darbų užbaigimo VVKD įsipareigoja pradėti eksploatuoti sutvarkytą ruožą: jį žymėti bujomis, pagal poreikį atlikti pakartotinius valymo darbus, stebėti gylį, skelbti atnaujintą gylio informaciją ir kt.
Partnerio nuotr.
„Džiaugiuosi, kad Druskininkų svajonė išsipildė – Nemuno upė bus pritaikyta pramoginei ir keleivinei laivybai. Su VVKD pasirašėme sutartį, planuojama, kad darbai Druskininkų savivaldybės teritorijoje startuos jau šią vasarą. Mums, kaip kurortui, tai atvers naujų turizmo rinkų ir perspektyvų“, – sakė Druskininkų savivaldybės meras Ričardas Malinauskas.
Vandens kelias Nemunu per Klaipėdos uostą jungiasi su tarptautiniais maršrutais Baltijos jūroje, o per Kuršių marias – su Vakarų Europos vidaus Vandenų kelių sistema.
Pagrindinis Lietuvos vandens kelias Nemuno upe ir Kuršių mariomis Kaunas–Klaipėda (E41) priklauso transeuropiniam transporto tinklui TEN-T. Vandens kelias Nemunu per Klaipėdos uostą jungiasi su tarptautiniais maršrutais Baltijos jūroje, o per Kuršių marias – su Vakarų Europos vidaus vandenų kelių sistema. 2023 m. vasaros pabaigoje pabaigtas trejų metų trukmės projektas – modernizuotas laivybos kelias Nemunu. Šios upės 200 km ilgio ruožas nuo Kauno iki Kuršių marių tapo tinkamas keleivinei, krovininei ir pramoginei laivybai visu laivybos sezonu. Tvarkant Nemuno vagą, iš viso bus pastatyta ar rekonstruota 553 bunos. Jos reikalingos, kad Nemuno vanduo pats valytų ir tiesintų vagą irlaivakelio gylis būtų didesnis.
2024–2025 m. patvirtintas Nemuno aukštupio valymo darbų planas, įrengiant vandens kelią Alytuje, Druskininkuose, gavus finansavimą, ateityje juos sujungiant su Birštonu.
„Per dešimtmetį tikimės iš esmės pratęsti Nemuno vandens kelią, pastatydami šliuzą ties hidroelektrine Kaune, – sakė V. Vinokurovas. – Tai sukurtų daug ilgesnį – 500 km – vandens kelią. Taip pat turime didelio potencialo Neries upę. Vilnius ir Kaunas tiesiog privalo būti sujungti vandens keliu. Kada nors Lietuvoje galėtume turėti iki 1 tūkst. km laivybai tinkamų vandens kelių.“
Vandens kelias Nemunu per Klaipėdos uostą jungiasi su tarptautiniais maršrutais Baltijos jūroje, o per Kuršių marias – su Vakarų Europos vidaus vandenų kelių sistema.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kaune atidarytas didžiausias elektromobilių įkrovimo parkas Baltijos šalyse3
Penktadienį Kaune atidarytas didžiausias elektromobilių įkrovimo parkas Baltijos šalyse. ...
-
Pasirašytas susitarimas dėl socialinio draudimo išsaugojimo dirbant nuotoliu užsienyje
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė pasirašė bendrąjį Europos Sąjungos (ES) susitarimą dėl socialinio draudimo išsaugojimo dirbantiems nuotoliniu būdu iš užsienio. ...
-
S. Skvernelis: gynybos mokestis gali apimti akcizų didinimą, bet ne kuro
Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis Saulius Skvernelis sako, kad dalį gynybos poreikiam reikalingų lėšų būtų galima surinkti padidinus kai kuriuos akcizus, tačiau ne kuro. ...
-
Apklausa: tik 3 proc. Lietuvos gyventojų visiškai neatsiskaitinėja grynaisiais pinigais1
Grynaisiais pinigais visiškai neatsiskaitinėja ir elektroninius atsiskaitymo sprendimus renkasi tik 3 proc. Lietuvos gyventojų, rodo „Spinter tyrimų“ atlikta gyventojų nuomonės apklausa, kurią inicijavo Urbo bankas (buvęs Medicinos ba...
-
VMI: 2023 metų pajamų dar nedeklaravo apie 15 proc. privalančių tai padaryti
Iki 2023 metų pajamų deklaravimo pabaigos – gegužės 2-osios – deklaracijas pateikė 1,51 mln. gyventojų – apie 70 tūkst. daugiau nei pernai. ...
-
Keisti profesiją – ne vėlu: siūlo persikvalifikuoti nemokamai
Lietuviai mielai keistų profesiją ar tobulintų žinias, tačiau tą daro vos vienas kitas. Moterims esą trūksta laiko, vyrai turi kitų priežasčių. Nors Užimtumo tarnyba siūlo daugybę mokymosi programų, labiausiai žmonės nori tapti programuotojai...
-
Vasarą moksleivius įdarbinsiantys sostinės verslai kviečiami pasinaudoti finansine parama
Pernai startavusią užimtumo programą vasarą dirbsiantiems 14–20 metų jaunuoliams sostinė tęsia ir šiemet. Iki birželio 1 d. Vilniaus savivaldybė laukia moksleivius įdarbinsiančių darbdavių paraiškų. Kompensacija už visu krūv...
-
55 tūkst. eurų investavę gyventojai liko ant ledo: bėdos dėl saulės elektrinės paaiškėjo tik vėliau9
Savo reikmėms didesnę saulės elektrinę įsirengę joniškiečiai liko it musę kandę. Daugiau nei 50 tūkst. eurų žmonės investavo be reikalo. Tvarkant dokumentus paaiškėjo, kad pagamintos energijos nepriima elektros skirstymo operatorius...
-
Žalia šviesa: Vyriausybė sutinka, kad VERT lanksčiau keistų elektros, dujų kainas
Vyriausybė penktadienį pritarė pataisoms, kurios Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai (VERT) leistų lanksčiau ir dažniau keisti visuomeninę elektros, gamtinių dujų bei centralizuotai tiekiamų suskystintų naftos dujų (SND) kainas buitiniams v...
-
Vyriausybė – už įpareigojimą bankams teikti paskolas ir su fiksuotomis palūkanomis
Vyriausybė penktadienį pritarė, kad finansų įstaigos būtų įpareigotos vartotojams suteikti realią galimybę pasirinkti kredito palūkanų normos rūšį ir gauti paskolas tiek su kintamomis, tiek su tam tikrą laikotarpį fiksuotomis palūkanomi...