- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Iš Vakarų atėjusi mada sudarinėti vedybų sutartis, panašu, gali tapti itin geru dokumentu, žinoma, kartais ir ginklu, kai meilė ir taika namuose baigiasi ir tenka dalytis daiktus per skyrybas. Beje, šis dokumentas pasitarnauja ir ne tik per skyrybas. Apie vedybų sutartis LNK kalbėjo advokatė Renata Cibulskienė.
„Tai yra sutartis tarp sutuoktinių ar būsimų sutuoktinių, kurie norėtų kažką pakeisti ir savo turtinius klausimus reglamentuoti kitaip nei numato įstatymas. Įstatymas numato, kad viskas, ką sutuoktiniai įgys po santuokos, bus bendras turtas. Tam tikrais atvejais jie gali įgyti ir asmeninį turtą, bet bendra taisyklė – kiekvienas turtą turi lygiomis dalimis. Pakeisti galima daug ką – susitarti, kad po santuokos sudarymo turtas bus atskiras, o ne bendras. Galima susitarti, kad viskas, kas buvo atskira iki santuokos, taps bendras turtas. Galima susitarti, kad po santuokos sudarymo sutuoktiniai galės turtą įgyti bendrąja daline nuosavybe, t. y. nebūtinai lygiomis dalimis. Galima pasirinkti skirtingo turto rūšiai skirtingą turto režimą“, – aiškino R. Cibulskienė.
Nors vedybų sutartys Lietuvoje – jau kone 20 metų, šia paslauga lietuviai aktyviau pradėjo naudotis tik prieš penkerius metus.
„Tikslaus skaičiaus nepasakysiu, bet, kad jos (vedybų sutartys – red. past.) populiarėja, tai tikrai. Šiaip vedybų sutartys pas mus egzistuoja 20 metų, tačiau tik pastaruosius penkerius metus jaučiasi, kad jaunimas prieš santuoką nori sudaryti tokias sutartis, taip pat ir žmonės, esantys santuokoje 10–20 metų, sugalvoja, kad nori kažką pakeisti, kitaip sureglamentuoti“, – komentavo advokatė.
Yra ir moralinis aspektas – juk tuokiantis prisiekiama būti kartu, kol mirtis išskirs, o vedybų sutartis kai kam gali reikšti nepasitikėjimą ar piktus kėslus.
„Kaip žmonės turėtų kalbėti apie viską santuokoje, tame tarpe apie bendrą biudžetą, kaip tvarkys finansus, lygiai taip pat jie turėtų kalbėti apie tai, koks bus jų turtinis režimas, koks turtas bus bendras, atskiras. Jau geriau tuos lūkesčius iškart aptarti ir pasistengti, kad jie būtų patenkinti nei po to staigiai suprasti, kad viskas yra ne taip, kaip galvojai iki šiol“, – teigė R. Cibulskienė.
Kadangi nežinome, kas bus ateityje, vedybinėje sutartyje nebūtina visko įvardinti labai tiksliai. Galima paprasčiausiai aptarti bendras gaires.
„Galima aptarti bendrus principus. Jeigu kalbama apie povedybinę sutartį, kai žmonės jau yra santuokoje, ta sutartimi turtą galima pasidalinti, galbūt išspręsti, kad verslas, kurį vienas turi, bus tik jo, o kitas galbūt už tai gaus kažkokią kompensaciją, jeigu santuoka nutrūktų. Galima daug ką sugalvoti“, – sakė R. Cibulskienė.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
„Tikrai naudinga, nes kyla daug mažiau ginčų, kai yra vedybinė sutartis. Žmonės yra aptarę, išdiskutavę tam tikrus klausimus ir turi supratimą, koks tas turtas yra ir jiems neatsiranda siurprizų santuokos nutraukimo metu“, – aiškino advokatė.
Vedybų sutartimi visų ginčų išspręsti tikriausiai nepavyks.
„Vedybų sutartis yra skirta turtiniams klausimams. Jeigu mes galvojame, kad būtų galima kažkaip reglamentuoti neturtinius klausimus, tai jau yra sudėtingiau. Galima sureglamentuoti išlaikymą tarp sutuoktinių, tačiau vaikams skiriamą išlaikymą, turbūt, būtų sudėtinga sureguliuoti tokia sutartimi, nes išlaikymo klausimas sprendžiamas tada, kai jau reikia to išlaikymo ir mes negalime į ateitį nuspręsti, kiek kokiam vaikui reikės to išlaikymo“, – teigė R. Cibulskienė.
Vedybų sutartimi galima palengvinti ne tik skyrybų klausimą, bet ir kitus finansinius sutuoktinių niuansus.
„Skyrybos yra viena nedidelė dalis, ką galima toje sutartyje reglamentuoti, o galima apie tai išvis nekalbėti. Yra daugybė situacijų. Galbūt žmonės dar iki vedybų turi turto, skolų, verslus ir tuos klausimus būtų gerai išspręsti. Jeigu yra vaikų iš praeitos santuokos, kuriems reikalingas išlaikymas ir sudarius naują santuoką tas išlaikymas gali būti išieškomas tiek iš vieno, tiek iš kito [sutuoktinio] atlyginimo. Tokius klausimus galima apspręsti vedybų sutartyje“, – vardijo R. Cibuskienė.
Vedybines sutartis sudaro tiek jauni žmonės, tiek vyresni.
„Jaunimas yra labiau linkęs ateiti, pasitarti ir sudaryti ikivedybines sutartis. Jei planuoja santuoką, tai apsprendžia, kokį norėtų turėti turtinį režimą. Ateina ir vyresnio amžiaus žmonės, kurie kažkurį laiką yra santuokoje ir supranta, kad jiems ne visiškai tinka tas režimas, kurį jie turi pagal įstatymą, bet nori prisitaikyti pagal savo poreikius ir esamą situaciją“, – sakė R. Cibulskienė.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Ministerija: kelių fondo steigimui trūksta sprendimo dėl 300 mln. eurų įstatinio kapitalo1
Susisiekimo ministerijos vadovai sako, kad jau parengti šalies automobilių kelių finansavimui skirto fondo steigimo dokumentai, tačiau vis dar įstrigęs 300 mln. eurų jo įstatinio kapitalo suformavimas. ...
-
Lietuvos tinklo modeliavimo studija: 2030-aisiais Lietuva eksportuos elektrą2
2030 metais Lietuva galės pati pasigaminti ir eksportuoti iš atsinaujinančių išteklių pagamintą elektrą, rodo Lietuvos energetikos agentūros (LEA) kartu su JAV Nacionaline atsinaujinančių išteklių laboratorija (NREL) atlikta tarp...
-
G. Nausėda sako, kad solidarumo mokestis pasiteisino, ragina neatmesti jo pratęsimo1
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad antrus metus galiojantis laikinasis bankų solidarumo įnašas pasiteisino, todėl ragina neatmesti siūlymų jį pratęsti. ...
-
Seimo opozicija siūlo bankų solidarumo įnašą pratęsti neribotam laikui1
Seimo opozicinių frakcijų atstovai siūlo neribotam laikui pratęsti antrus metus galiojantį laikinąjį bankų solidarumo įnašą. ...
-
Vartotojų grupės apkaltino „Temu“ manipuliuojant pirkėjais internete1
Europos vartotojų grupės ketvirtadienį apkaltino Kinijos prekybos platformą „Temu“ naudojantis „manipuliacija pagrįstais metodais“, siekiant priversti vartotojus išleisti daugiau pinigų, taip pat kitokiais būdais pažeidin...
-
Seimas įtvirtino valstybės ir vietos gynybos pramonės bendradarbiavimą1
Seimas ketvirtadienį priėmė Gynybos ir saugumo pramonės įstatymo pataisas, kuriomis į valstybės vykdomus karinės technikos įsigijimus nuo liepos bus įtraukiamos Lietuvos įmonės, o tokiems sandoriams nereikės skelbti viešųjų pirkimų. ...
-
LEA: šalyje ir toliau pingant degalams, kainos išlieka mažesnės nei Lenkijoje
Pastarąją savaitę benzinui Lietuvoje atpigus 1 proc., o dyzelinui – 1,6 procento, degalai Lietuvoje išlieka pigesni nei Lenkijoje. Pasak Lietuvos energetikos agentūros, tai jau trečia savaitė iš eilės, kai vidutinės degalų kainos &...
-
Valstybės kontrolė: vykdant įsipareigojimus dėl mokytojų atlyginimų gali tekti skolintis2
Dėl sparčiau nei mokytojų atlyginimai augančio vidutinio darbo užmokesčio gali nepavykti įgyvendinti valstybės įsipareigojimo, kad mokytojų atlyginimas pasiektų 130 proc. vidutinio šalies atlyginimo, tam gali tekti skolintis, teigia Valstyb...
-
G. Paluckas: supaprastinti reikalavimai atveria kelią piktnaudžiavimui
Seimui ketvirtadienį planuojant priimti įstatymo pataisas, kuriomis lietuviškoms karinės pramonės įmonėms lengvinamos sąlygos dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, socialdemokratas Gintautas Paluckas Krašto apsaugos ministerijos (KAM) ...
-
T. Povilauskas: turistų išleista kelionėms suma šiais metais turėtų būti didesnė nei pernai1
Ekonomistų teigimu, augant gyventojų turimoms lėšoms kredito įstaigose, bendra turistų išleista kelionėms suma šiais metais turėtų būti didesnė negu pernai. Tai patvirtina ir kelionių organizatoriai: šiemet vidutini&scaro...