- Goda Vileikytė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vyriausybei formuojant kitų metų valstybės biudžetą, verslo ir savivaldybių atstovai sako, jog būtina didinti finansavimą Kelių priežiūros ir plėtros programai.
Asociacijos „Lietuvos keliai“ vadovas Šarūnas Frolenka sako, jog norint sutvarkyti Lietuvos kelius jiems kasmet turi būti skiriama ne mažiau nei 860 mln. eurų.
„Ar 2024 metais apsiribosime „Via Baltica“, o kitiems keliams leisime toliau irti? Ar toliau atidėsime labiausiai keikiamo šalyje kelio Vilnius–Utena rekonstrukciją, ar rinksimės pirmiau gelbėti avarinius tiltus?“ – spaudos konferencijoje trečiadienį sakė Š. Frolenka.
Anot jo, taip pat svarbu, kad visos lėšos iš kelių vinječių mokesčių, kurių 2024 metais planuojama surinkti apie 100 mln. eurų, atitektų keliams, be to, jiems turėtų būti ir skiriama 80 proc. surenkamo degalų akcizo.
„Kalbame, kad Lenkija mus aplenkė pagal kelių kokybę, ir stebimės, kaip tai nutiko. Atsakymas gana paprastas: Lietuva vienam kilometrui kelio skiria 12,4 tūkst. eurų valstybės biudžeto lėšų, Lenkija – 191,6 tūkst. eurų“, – nurodė Š. Frolenka.
„Kitais metais turi būti akcizo planuojama surinkti apie 950 mln. eurų. (...) Tai turi būti bendru politiniu sutarimu, kad kol nepasieksime 5-10 proc. nekokybiškų kelių, tol 80 proc. akcizo bus skiriama keliams, nes kitaip mes nesusitvarkysime“, – teigė jis.
Anot jo, patvirtinus tokį pat Kelių programos biudžetą, kaip ir ankstesniais metais, finansavimas keliams dėl infliacijos sumažės 50 proc.
„Jeigu Seimas patvirtina trečius metus tokį patį biudžetą, tai savivaldybės gaus trečius metus iš eilės tą patį biudžetą ir jų galimybės kažką daryti, leisiu sau pasakyti, sumažės net puse karto“, – teigė jis.
Š. Frolenka aiškino, kad daugiausia investicijų reikia krašto ir rajoniniams keliams.
„Ta statistika, kurią aš turiu, sako, kad magistralinių kelių bloga būklė pagal DBI (dangos būklės indeksą – BNS) 2022 metais buvo 21,5 proc., krašto kelių – 40,36 proc. bloga būklė ir rajoninių - 41,97 proc. Tai, be abejo, magistraliniai, pagrindiniai keliai, jie yra geresnės būklės, bet jų tinklas yra palyginus mažas, pagrindas yra krašto ir rajoniniai keliai“, – teigė jis.
Lietuvos savivaldybių asociacijos direktorė Roma Žakaitienė teigė, kad valstybei neskiriant pakankamo dėmesio keliams regionuose, savivaldybės priverstos byrančių tiltų ir kelių remontą finansuoti nubraukdamos lėšų nuo kitų viešųjų paslaugų.
„Finansavimas savivaldybėms iš Kelių priežiūros ir plėtros programos nedidėja, infliacija jį dar labiau mažina, todėl realios galimybės gerinti kelių būklę menksta. Tai kelia gyventojų nepasitenkinimą, stabdo regionų ekonominės atskirties mažinimą, mobilumo problemų kyla netgi tarnyboms: policijai, greitajai pagalbai, ugniagesiams“, – spaudos konferencijoje teigė R. Žakaitienė.
Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidento Mariaus Dubnikovo teigimu, šalies kelių būklė turi didelės įtakos šalies ekonomikai.
„Kelių infrastruktūros būklė turi didelę įtaką šalies ekonomikai, ji svarbi ne tik prekių bei žaliavų judėjimo efektyvumui, bet ir vietovės investiciniam patrauklumui, kitiems rodikliams. Analizė rodo, kad finansavimas keliams šiuo metu yra mažesnis, nei buvo prieš 15 metų, o pastaraisiais metais jį dar labiau apkarpė karo, energijos išteklių kainų ir infliacijos įtampos“, – sakė jis.
„Investicijų nebus jeigu mūsų šalyje nebus interneto, nebus žaliosios energetikos ir nebus kelių. (...) Bet čia yra dar viena drama – internetas yra pilnai teikiamas privataus sektoriaus ir čia privatus sektorius susitvarko, (...) energetika, praktiškai taip pat privataus sektoriaus, (...) kelių nėra privačių, Lietuvoje nėra nė vieno privataus kelio“, – kalbėjo M. Dubnikovas.
R. Žakaitienės teigimu, su valdžios atstovais kalbamasi, tačiau sėkmingai kalbėtis sekasi tik su Susisiekimo ministerija.
„Dėl susisiekimo ministro – taip (...). Bet kai kalbame su kitais ministrais, jie kažkaip nelabai girdi. Jie girdi savo reformos ribose ir tas savo reformos įgyvendinimas nesigilinant, o kokiu pagrindu gali būti įgyvendinta (...). Labai tikimės, kad tai yra visos Vyriausybės reikalas“, – sakė R. Žakaitienė.
Susisiekimo ministras Marius Skuodis anksčiau teigė, kad norint įgyvendinti svarbiausius kelių infrastruktūros projektus, tvarkyti tiltus ir viadukus, kitąmet Kelių priežiūros ir plėtros programai (KPPP) reikėtų papildomai skirti 340 mln. eurų.
Anot jo, šiuo metu 2024-iesiems programai numatyti 543 mln. eurų – tiek pat, kiek ir pernai bei 2021-aisiais, o šių lėšų pakanka tik tęsti jau pradėtiems darbams bei įgyvendinti daliai strateginių projektų, pavyzdžiui, „Via Baltica“ automagistralės 40 kilometrų atkarpos nuo Marijampolės iki Lenkijos sienos statyboms.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Darbdaviams – nauja iniciatyva: kandidato į darbo vietą nebus galima klausti apie atlyginimą
Europos Sąjunga parengė skaidrumo direktyvą, kuri palies darbdavius, o ypač darbuotojus. Viena didžiausių įdomybių šioje direktyvoje yra ta, kad darbdavys, norintis įdarbinti naują darbuotoją, nebegalės klausti buvusio atlyginimo. ...
-
Prezidentas vetavo įstatymą dėl patikimumo deklaracijų dalyvaujantiesiems NATO pirkimuose6
Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį vetavo įstatymą, kuriame patikslinti patikimumo deklaracijų išdavimo kriterijai, norintiesiems dalyvauti NATO pirkimuose. ...
-
V. Sinkevičius: Baltijos jūros tarša milžiniška – 93 proc. teritorijos kenčia nuo eutrofikacijos7
Eurokomisaras Virginijus Sinkevičius sako, kad šiuo metu Baltijos jūra yra itin užteršta ir dėl šios priežasties Lietuva, kartu su kitomis draugiškomis regiono šalimis, turi įgyvendinti „nepatogius, bet ambicingus...
-
Eurostatas: infliacija Lietuvoje balandį – mažiausia visoje ES1
0,4 proc. suderinta metinė infliacija Lietuvoje balandį buvo mažiausia Europos Sąjungoje (ES), skelbia Eurostatas. ...
-
Įspėja dėl padidėjusios provokacijų tikimybės: teikia rekomendacijas dėl gaisrų rizikų3
Pastaruoju metu kaimyninėse valstybėse fiksuojant gaisrus prekybos centruose, Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC) vadovas Vilmantas Vitkauskas sako, jog Lietuvoje tokių provokacijų lygis yra pakankamai aukštas. Anot jo, dėl to kelias pastar...
-
VMVT: griežtinami reikalavimai augintinių įvežimui į ES iš Rusijos ir Baltarusijos
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba praneša, kad griežtinamas augintinių įvežimas į Europos Sąjungos šalis iš Rusijos ir Baltarusijos. Nuo rugsėjo 16 dienos įvežamam gyvūnui turės būti atliktas pasiutligės antikūnų s...
-
Agentūra: iki 2030-ųjų elektros iš saulės ir vėjo gamyba Lietuvoje išaugs keturis kartus4
2030 metais Lietuvoje bus išplėtota apie 10 gigavatų (GW) galios saulės ir vėjo energijos gamybos pajėgumų – 4,5 GW galios sausumos ir 1,4 GW jūros vėjo bei 4,1 GW saulės elektrinių, prognozuoja Lietuvos energetikos agentūra (LEA), kart...
-
A. Armonaitė – prieš nuolatinį solidarumo mokestį, sutiktų pratęsti tik metams5
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako „labai kritiškai“ vertinanti siūlymą laikinąjį bankų solidarumo mokestį pratęsti neribotam laikui, tačiau svarstytų jo pratęsimą vieneriems metams. ...
-
LEA: kitą žiemą šildymo kainos turėtų būti panašios – priklausys nuo biokuro kainų
Kitą šildymo sezoną centralizuotos šilumos kaina Lietuvoje turėtų būti panaši, kaip ir praėjusį, jei nesikeis biokuro kainos – iš jo šalyje pagaminama didžioji dalis šilumos energijos, prognozuoja L...
-
LEA: 2030 metais elektra Lietuvoje vidutiniškai turėtų kainuoti iki 6 centų už kilovatvalandę1
Lietuvai iki 2030 metų pasigaminant visą reikalingą elektros energijos kiekį iš šalies viduje esančių atsinaujinančios energijos šaltinių, elektra gyventojams neįskaitant skirstymo ir perdavimo tarifų kainuotų vidutiniška...