- LNK inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvai įnirtingai ieškant finansų gynybai, keli Seimo nariai, kurių lyderis ir siūlymo iniciatorius – Andrius Vyšniauskas, ėmėsi kelio ženklų dizaino. Teigia, kad dabartiniai – paveldėti iš sovietų. Taip pat sako, kad kelius irgi reikėtų desovietizuoti ir liepia žiūrėti į kaimynines šalis, kurių ženklai vakarietiški, o mūsiškiai priešingai – labai primena rusiškus.
Vienas siūlymo iniciatorių rodė, kaip atrodo lietuviški, latviški, estiški ir lenkiški ženklai ir kuo jie skiriasi.
„Lietuva vis dar per 34 metus nepakeitė savo kelio ženklų dizaino. Tuo tarpu Latvija, Estija, Lenkija susikūrė savo standartus, savo dizainą, kuris labiau primena vakarietišką ir nutolo nuo sovietmečio“, – kalbėjo siūlymo iniciatorius A. Vyšniauskas.
„Žmonės turbūt neturi ką veikt ir turi per daug pinigų“, – teigė Seimo narys Aurelijus Veryga.
Tačiau A. Vyšniauskas atkirto, kad keisti ženklų dizainą yra svarbu.
„Gan nuosekliai mūsų valstybė desovietizuoja savo viešąsias erdves. Galime padiskutuoti ir apie kelio ženklų keitimą. Juo labiau, kad ir tarptautiniai standartai pamažu keičiasi. Ir tokia galimybė atsiranda“, – aiškino A. Vyšniauskas.
„Pabandykime bent įsivaizduoti, kiek kainuotų visoje Lietuvoje pakeisti visus kelių ženklus, kad šriftas būtų kitoks. Man labai įdomu, ar ką nors klaidina tie ženklai, ar jie yra kokie nors, sakykime, neaiškūs“, – nurodė A. Veryga.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Iniciatoriai tikino, kad visų ženklų iškart keisti ir nesiūlo.
„Be abejo, tas keitimo procesas negali būti greitas, negali būti iš karto, tai turėtų įvykti per kelerius metus. Lietuvoje vidutiniškai per dešimt metų yra pakeičiama didžioji dalis kelio ženklų dėl nusidėvėjimo. Tai tiesiog nusidėvėję ženklai galėtų būti keičiami į naujo dizaino ženklus“, – aiškino A. Vyšniauskas.
Žurnalistai žmonėms parodė, kaip atrodo ženklai Lietuvoje ir kaimyninėse šalyse, paklausė jų nuomonės. Dauguma nemato reikalo jų keisti. Kitiems kaimynų ženklai – gražesni.
„Via Lietuvos“ atstovas atsakė, kiek valstybiniuose keliuose yra ženklų, kiek kainuoja pakeisti nors vieną iš jų.
„Valstybinės reikšmės keliuose yra apie 250 tūkst. kelio ženklų. Vidutiniškai vieno ženklo pakeitimo kaina – apie 200 eurų“, – sakė Via Lietuva“ infrastruktūros palaikymo ir vystymo grupės vadovas Martynas Gedaminskas.
Valstybinės reikšmės keliuose yra apie 250 tūkst. kelio ženklų. Vidutiniškai vieno ženklo pakeitimo kaina – apie 200 eurų.
Tad visus juos pakeisti kainuotų 50 mln. eurų. Tačiau ženklų Lietuvoje yra kur kas daugiau, nes „Via Lietuva“ neskaičiuoja ženklų, esančių savivaldybėse. Vien Vilniuje savivaldybė skaičiuoja turinti apie 75 tūkst. kelio ženklų. Čia vieno ženklo pakeitimas kainuoja apie 75 eurus.
Susisiekimo ministras šiuo metu komandiruotėje Čilėje, tad ministerija atsiuntė atsakymą raštu. Esą šiuo metu įtvirtinti kelio ženklai ir jų atvaizdai atitinka tarptautinę Kelio ženklų ir signalų konvenciją. Europos saugaus eismo darbo grupė šiuo metu rengia kelio ženklų atnaujinimą.
„Atsižvelgiant į tai, Susisiekimo ministerija mano, kad kelio ženklų dizaino keitimas, ne pagal Konvencijos pakeitimus, o pagal kitų valstybių pavyzdžius, stokotų teisinio pagrindo, būtų netvarus ir trumpalaikis“, – raštu teigė Susisiekimo ministerija.
Tad Susisiekimo ministerija kelio ženklų dizainą keisti žada tik jei taip nutars Europos Vidaus transporto komiteto Saugaus eismo darbo grupė. Jos sprendimas turėtų paaiškėti rugsėjį.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kurjeriai ir pavežėjai: Kauno senamiesčio rinkliava brangins paslaugas13
Kauno tarybai nusprendus įvesti mažos taršos zoną senamiestyje, kurioje nuo rugpjūčio už įvažiavimą reikės mokėti du eurus, pavežėjų, kurjerių bei trumpalaikės automobilių nuomos platformų atstovai sako, kad dėl to brangs šios ...
-
Turizmo kelrodyje – kelionių paslaugų eksporto augimas iki 2 mlrd. eurų1
Lietuvos kelionių paslaugų eksportas 2030 metais turėtų viršyti 2 mlrd. eurų, o Pasaulio kelionių ir turizmo konkurencingumo indekse šalis galėtų užimti bent 49 vietą. ...
-
Trečdalis šalies gyventojų nėra apdraudę savo būsto3
„Lietuvos draudimo“ užsakymu atliktas gyventojų tyrimas rodo, kad 31 proc. būstą valdančių asmenų neturi draudimo. ...
-
V. Čmilytė-Nielsen: siūlymus dėl gynybos finansavimo liberalai planuoja pateikti kitą savaitę4
Valdančiąją koaliciją sudarančio Liberalų sąjūdžio tarybai šeštadienį diskutuojant apie gynybos išlaidų finansavimo šaltinius, partijos vadovė Viktorija Čmilytė–Nielsen sako, kad konkrečių liberalų siūlymų d...
-
G. Nausėda ragina politikus „neužsižaisti“ su sprendimais dėl pensijų kaupimo nutraukimo5
Vyriausybei ir socialiniams partneriams ieškant sprendimo, kokios galėtų būti svarbios priežastys nutraukti antros pakopos pensijų kaupimo sutartis anksčiau laiko, prezidentas Gitanas Nausėda ragina politikus „neužsižaisti“ su spren...
-
G. Nausėda: didesnis pelno mokestis gynybai būtų adekvatus esamai ekonominei situacijai6
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad esant dabartinei ekonominei situacijai bei matant „įspūdingus“ įmonių, ypač bankų, rezultatus didesnis pelno apmokestinimas gynybos reikmėms būtų adekvatus sprendimas. ...
-
Dėl per lėtai didinamų mokytojų atlyginimų šiemet jų užmokestis gali nepasiekti 130 proc. VDU1
Atlikusi auditą, kaip institucijos panaudojo švietimui skirtus asignavimus, Valstybės kontrolė nustatė, kad dėl per lėtai didinamų mokytojų atlyginimų gali nepavykti įvykdyti valstybės įsipareigojimo pedagogų atlyginimus šiemet pakel...
-
Darbdaviams – nauja iniciatyva: kandidato į darbo vietą nebus galima klausti apie atlyginimą2
Europos Sąjunga parengė skaidrumo direktyvą, kuri palies darbdavius, o ypač darbuotojus. Viena didžiausių įdomybių šioje direktyvoje yra ta, kad darbdavys, norintis įdarbinti naują darbuotoją, nebegalės klausti buvusio atlyginimo. ...
-
Prezidentas vetavo įstatymą dėl patikimumo deklaracijų dalyvaujantiesiems NATO pirkimuose8
Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį vetavo įstatymą, kuriame patikslinti patikimumo deklaracijų išdavimo kriterijai, norintiesiems dalyvauti NATO pirkimuose. ...
-
V. Sinkevičius: Baltijos jūros tarša milžiniška – 93 proc. teritorijos kenčia nuo eutrofikacijos11
Eurokomisaras Virginijus Sinkevičius sako, kad šiuo metu Baltijos jūra yra itin užteršta ir dėl šios priežasties Lietuva, kartu su kitomis draugiškomis regiono šalimis, turi įgyvendinti „nepatogius, bet ambicingus...