- Ūla Klimaševska, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuva pagal persikvalifikuojančių darbuotojų skaičių yra viena paskutinių valstybių Europos Sąjungoje (ES), teigia ekonomikos ir inovacijų viceministras Karolis Žemaitis.
„Mes turime pakankamai nemažą darbuotojų skaičių Lietuvoje, kuriems reikia tiesiog persikvalifikuoti (...) Lietuva yra Europos Sąjungos uodegos gale pagal tai, kiek darbuotojų persikvalifikuoja“, – verslo forume Ukmergėje antradienį akcentavo ekonomikos ir inovacijų viceministras Karolis Žemaitis.
Jo teigimu, kiekvienos savivaldos prioritetas turėtų būti žmogiškųjų išteklių pritraukimas. Tai, anot viceministro, skatintų infrastruktūros vystymą ir didesnį verslo finansavimą.
„Esmių esmė, kas rūpi kiekvienam investuotojui, ar yra, kas dirbs“, – teigė K. Žemaitis.
Todėl ministerija teigia skatinanti perkvalifikuoti ir vietinei darbo rinkai priklausančius darbuotojus.
„Ekonomikos ministerijos pozicija visada buvo pasitikėti pačiu verslu. Jeigu verslas pats yra linkęs investuoti į savo darbuotoją, greičiausiai būrimo iš delno kursų neorganizuos savo darbuotojams. Organizuos tai, ko reikia pačiam verslui“, – pabrėžė K. Žemaitis.
„Investicinė aplinka yra stabili. Natūralu, kad karas Ukrainoje padarė įtakos, faktas, kad reikia dėti daugiau pastangų įrodyti, kad Lietuva yra stabili, nuspėjama, saugi valstybė investuoti“, – kalbėjo K. Žemaitis.
Pasak jo, laisvosios ekonominės zonos (LEZ) plėtra yra ypač svarbi stambiems investuotojams, kurie investuoti žvalgosi į tas teritorijas, kur yra jau parengta infrastruktūra.
„Joks investuotojas į plyną lauką neina (...). Tai vienu metu reikia tiek ruoštis tai infrastruktūrai, tiek dirbti, kad tie investuotojai čia ateitų“, – išskyrė K. Žemaitis.
LEZ plėtimas, pasak jo, sudarė sąlygas kurti vadinamąjį „žaliųjų investicijų koridorių“ stambioms investicijoms ir kurti aukštesnės kvalifikacijos darbo vietas regionuose.
„Tai reiškia, kad stambus investuotojas investuoja, Ukmergės atveju, bent 30 mln. eurų ir sukuria arba du šimtus, arba dvidešimt darbo vietų. Jos turi būti bent ketvirčiu geriau apmokamos nei savivaldybės vidurkis. Tada jam (investuotojui – ELTA) galioja 20 metų nulinis pelno mokestis ir papildomos visokios lengvatos ir pagalbos“, – pabrėžė K. Žemaitis.
Jo teigimu, dėl naujų technologijų pramonės sektoriuje mažėjant darbuotojų poreikiui susidaro sąlygos dirbti geriau apmokamą darbą.
„Lietuva nebėra pigios darbo vietos šalis. (...) Mes, kaip piliečiai, galime pasidžiaugti tuo 5–10, 11–12 proc. atlyginimų augimu per metus. Aišku, darbdaviams tai yra tam tikras iššūkis ir galvos skausmas“, – teigė viceministras.
„Lietuva vis dar yra konkurencinga per kaštų ir kokybės santykį. (...) Taip, mūsų darbo jėga brangsta, bet jos ir kokybė auga“, – pridūrė jis.
K. Žemaičio teigimu, šiuo metu Lietuvoje trūksta apie 1300–1400 ha (hektarų) ploto teritorijos pramonei vystyti.
„Šitie skaičiavimai buvo daryti iki gynybos investicijų atėjimo perspektyvos, kuri dar, tikėtina, tuos skaičius keis“, – pridėjo jis.
ELTA primena, kad antradienį Ukmergėje vyksta verslo forumas, kuriame regiono ir nacionalinės valdžios bei verslo atstovai aptaria regiono ekonominės plėtros perspektyvas. Forumą organizuoja Vilniaus Prekybos, pramonės ir amatų rūmai (PPAR).
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Rezoliucijos projektas: naudojant dirbtinį intelektą raginama laikytis vienuolikos principų1
Seimui siūloma priimti rezoliuciją dėl dirbtinio intelekto technologijų naudojimo viešajame sektoriuje. ...
-
Pasienyje su Baltarusija vilkikai eilėje gali laukti per 100 valandų10
Šeštadienio rytą Medininkų ir Šalčininkų pasienio kontrolės postų palaukimo aikštelėse, eilėse stovėjo po 750 transporto priemonių, pranešė Pasienio kontrolės punkto direkcija. Jos skaičiavimu, Medininkų pasieni...
-
Ragina verslus imtis su tvarumu susijusių pokyčių: juos ignoruojantiems – liūdni scenarijai1
Verslams, kurie su tvarumu susijusiems pokyčiams nesiruošia, ekspertai žada nepalankius scenarijus. Anot jų, neįsivertinus įmonės daromo poveikio aplinkai ir žmonėms, nenustačius tikslų tą poveikį mažinti, ilguoju laikotarpiu verslas nebesu...
-
Premjerė sako turinti alternatyvas LSMU, jeigu šis perleistų sklypą „Rheinmetall“7
Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad Vyriausybė yra parengusi alternatyvas Lietuvos sveikatos mokslų universitetui (LSMU), jeigu šis sutiktų perleisti savo valdomus valstybinės žemės sklypus Radviliškio rajone, kad čia galėtų įs...
-
G. Nausėda teigiamai vertina galimybę pratęsti bankų solidarumo mokestį7
Prezidentas Gitanas Nausėda pozityviai vertina siūlymą pratęsti bankų solidarumo mokestį, kaip vieną iš galimybių ieškant papildomų lėšų gynybai. Taip pat jis tikino teigiamai vertinantis ir pelno mokesčio didinimą. ...
-
Kaune atidarytas didžiausias elektromobilių įkrovimo parkas Baltijos šalyse12
Penktadienį Kaune atidarytas didžiausias elektromobilių įkrovimo parkas Baltijos šalyse. ...
-
Pasirašytas susitarimas dėl socialinio draudimo išsaugojimo dirbant nuotoliu užsienyje
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė pasirašė bendrąjį Europos Sąjungos (ES) susitarimą dėl socialinio draudimo išsaugojimo dirbantiems nuotoliniu būdu iš užsienio. ...
-
S. Skvernelis: gynybos mokestis gali apimti akcizų didinimą, bet ne kuro
Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis Saulius Skvernelis sako, kad dalį gynybos poreikiam reikalingų lėšų būtų galima surinkti padidinus kai kuriuos akcizus, tačiau ne kuro. ...
-
Apklausa: tik 3 proc. Lietuvos gyventojų visiškai neatsiskaitinėja grynaisiais pinigais3
Grynaisiais pinigais visiškai neatsiskaitinėja ir elektroninius atsiskaitymo sprendimus renkasi tik 3 proc. Lietuvos gyventojų, rodo „Spinter tyrimų“ atlikta gyventojų nuomonės apklausa, kurią inicijavo Urbo bankas (buvęs Medicinos ba...
-
VMI: 2023 metų pajamų dar nedeklaravo apie 15 proc. privalančių tai padaryti
Iki 2023 metų pajamų deklaravimo pabaigos – gegužės 2-osios – deklaracijas pateikė 1,51 mln. gyventojų – apie 70 tūkst. daugiau nei pernai. ...