- Sniegė Balčiūnaitė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Daržovių šiltnamiuose augintojams prašant dosnesnės valstybės paramos, žemės ūkio viceministras sako, kad dabar į ją galės pretenduoti ir mažesni šiltnamiai. Paulius Astrauskas sako, kad minimali ploto riba paramai mažinama nuo 0,5 ha iki 10 arų.
„Taip sudaromos sąlygos paramą gauti ypatingai smulkiesiems šiltnamių turėtojams“, – trečiadienį Seimo Kaimo reikalų komitete sakė P. Astrauskas.
Jis teigė, kad Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginiame plane numatyta šiltnamių ūkiams skirti daugiau negu 7 tūkst. eurų už hektarą (daugiau nei 70 centų už kvadratą) paramos, o šį dydį peržiūrėti būtų galima ne anksčiau kaip 2025 metais.
„Ateinančiame laikotarpyje uždaro grunto šiltnamiai galėtų gauti apie 7–7,5 tūkst. eurų už hektarą. Jei šiltnamių plotas toliau mažės ar bus kokie nors persiskirstymai, ta išmokų suma gali didėti iki 30 proc.“, – teigė viceministras.
„Tai ne trumpalaikiams svyravimams kompensuoti priemonė, ji ilgalaikė ir bus taikoma visą laikotarpį, nepriklausomai, kokios sąlygos bus rinkoje ir kokie bus energetiniai kaštai“, – pridūrė jis.
Lietuvos daržovių augintojai sako, kad kai kurie šalies šiltnamiai tenkinasi 1–3 proc. pelnu arba dirba į minusą, todėl atsisako energijai imlių daržovių auginimo. Jie prašo valstybės paramos, kitaip teigia galintys bankrutuoti.
Įmonės „Evaldo daržovės“ direktorius Evaldas Masevičius tvirtina, kad dabar šiltnamių situacija yra „labai liūdinanti“, o bendrovės „Anykščių daržovės“ vadovas Valdemaras Juška prognozuoja, kad šie metai bus patys blogiausi – jeigu valstybė neskirs paramos, bus dar viena šiltnamių bankrotų banga.
„Toliau dirbame ant išgyvenimo ribos su 1–3 proc. pelnu, kai kurie šiltnamiai dirba į minusą. Ūkiai jau atsisakinėja mažai pelningų produktų, kurie imlūs energijai, trumpina auginimo sezoną, dėl ko kyla kainos ir ima trūkti daržovių. Tai nereiškia, kad mes jos negalime užauginti, o reiškia, kad mes nebegalime išgyventi“, – komitete kalbėjo E. Masevičius.
„Kelnės mums jau numautos, nebėra ko nusimauti“, – pridūrė jis.
Pasak jo, šiltnamių verslo situacija išaugus energijos kainoms yra labai liūdinanti: „Konkurencinė kova su kaimyninėmis šalimis nelygi ir jai įtakos turi PVM tarifai, kurie pas kaimynus siekia nuo 0 iki 9 proc., o Lietuvoje – 21 proc.“
Anot E. Masevičiaus, į Lietuvą važiuoja produktai iš tų šalių, kur labiau remiami šiltnamiai ir yra mažesnis PVM.
„Šiaurės šalyse mokamos 8–9 eurų už kvadratą išmokos už šiltnamiuose auginamą produkciją, Lietuvoje – 70 centų“, – kalbėjo E. Masevičius.
Įmonės „Anykščių daržovės“ vadovas V. Juška, pasak kurio, įmonė Anykščiuose yra didžiausias darbdavys, sako, kad šie metai bus patys blogiausi.
„Jeigu nepadės šiais metais, gal dar kitais, bus antra šiltnamių bankrotų banga, nes nei iš praėjusių metų, nei iš anksčiau neturime atsargų“, – komitete pareiškė jis.
Ūkininkas skaičiuoja, kad šiltnamių turėtojai per metus sumoka 6 mln. eurų mokesčių valstybei, tuo metu valstybė jiems neranda lėšų paramai. Pasak jo, visiems asociacijai priklausantiems šiltnamių ūkiams reiktų 1,7 mln. eurų.
Pasak jo, šiemet, lyginant su praėjusiais metais, susietoji parama šiltnamių sektoriui sumažėjo keturis kartus – iki 350 tūkst. eurų: „O viskas pabrango“.
Kaimo reikalų komiteto pirmininko Viktoro Pranckiečio teigimu, šiltnamių renovacija iki 2015 metų „didžiąja dalimi“ buvo atlikta valstybės lėšomis, – 2021–2022 metais ūkiams skirta 16 mln. eurų.
Komiteto vadovas skaičiavo, kad pernai biokuras, naudojamas šiltnamių šildymui, kainavo 26,8 euro, o šiemet – 23,8 euro už megavatvalandę.
„Todėl prašyčiau šiltnamininkų pripažinti tai, kas yra tiesa“, – teigė jis.
Viceministras P. Astrauskas pabrėžė, kad 2019–2022 metais šiltnamių plotai susitraukė 7 proc., tačiau derlius nemažėjo. „Derlius kasmet vis didesnis buvo ir pernai siekė 35 tūkst. tonų“, – parlamentarams teigė viceministras.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Atostogų išsiilgę lietuviai turėtų paskubėti: tiesiog jau renkasi iš to, kas yra likę3
Vasara jau ant nosies, o kartu su ja daugėja svajonių apie atostogas. Tačiau kelionių organizatoriai pripažįsta, kad ne visi gaus savo išsvajotas atostogas, nes kelionių kainos kyla, o paskutinės minutės pasiūlymai gali lūkesčių ir nepateis...
-
Kurjeriai ir pavežėjai: Kauno senamiesčio rinkliava brangins paslaugas17
Kauno tarybai nusprendus įvesti mažos taršos zoną senamiestyje, kurioje nuo rugpjūčio už įvažiavimą reikės mokėti du eurus, pavežėjų, kurjerių bei trumpalaikės automobilių nuomos platformų atstovai sako, kad dėl to brangs šios ...
-
Turizmo kelrodyje – kelionių paslaugų eksporto augimas iki 2 mlrd. eurų1
Lietuvos kelionių paslaugų eksportas 2030 metais turėtų viršyti 2 mlrd. eurų, o Pasaulio kelionių ir turizmo konkurencingumo indekse šalis galėtų užimti bent 49 vietą. ...
-
Trečdalis šalies gyventojų nėra apdraudę savo būsto3
„Lietuvos draudimo“ užsakymu atliktas gyventojų tyrimas rodo, kad 31 proc. būstą valdančių asmenų neturi draudimo. ...
-
V. Čmilytė-Nielsen: siūlymus dėl gynybos finansavimo liberalai planuoja pateikti kitą savaitę4
Valdančiąją koaliciją sudarančio Liberalų sąjūdžio tarybai šeštadienį diskutuojant apie gynybos išlaidų finansavimo šaltinius, partijos vadovė Viktorija Čmilytė–Nielsen sako, kad konkrečių liberalų siūlymų d...
-
G. Nausėda ragina politikus „neužsižaisti“ su sprendimais dėl pensijų kaupimo nutraukimo5
Vyriausybei ir socialiniams partneriams ieškant sprendimo, kokios galėtų būti svarbios priežastys nutraukti antros pakopos pensijų kaupimo sutartis anksčiau laiko, prezidentas Gitanas Nausėda ragina politikus „neužsižaisti“ su spren...
-
G. Nausėda: didesnis pelno mokestis gynybai būtų adekvatus esamai ekonominei situacijai6
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad esant dabartinei ekonominei situacijai bei matant „įspūdingus“ įmonių, ypač bankų, rezultatus didesnis pelno apmokestinimas gynybos reikmėms būtų adekvatus sprendimas. ...
-
Dėl per lėtai didinamų mokytojų atlyginimų šiemet jų užmokestis gali nepasiekti 130 proc. VDU1
Atlikusi auditą, kaip institucijos panaudojo švietimui skirtus asignavimus, Valstybės kontrolė nustatė, kad dėl per lėtai didinamų mokytojų atlyginimų gali nepavykti įvykdyti valstybės įsipareigojimo pedagogų atlyginimus šiemet pakel...
-
Darbdaviams – nauja iniciatyva: kandidato į darbo vietą nebus galima klausti apie atlyginimą2
Europos Sąjunga parengė skaidrumo direktyvą, kuri palies darbdavius, o ypač darbuotojus. Viena didžiausių įdomybių šioje direktyvoje yra ta, kad darbdavys, norintis įdarbinti naują darbuotoją, nebegalės klausti buvusio atlyginimo. ...
-
Prezidentas vetavo įstatymą dėl patikimumo deklaracijų dalyvaujantiesiems NATO pirkimuose8
Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį vetavo įstatymą, kuriame patikslinti patikimumo deklaracijų išdavimo kriterijai, norintiesiems dalyvauti NATO pirkimuose. ...