- Giedrius Gaidamavičius, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vyriausybė trečiadienį svarstys papildytą projektų, būtinų sinchronizuoti elektros tinklus su Vakarų Europa 2025 metų vasarį, sąrašą, taip pat spręs dėl vieno jų – Lenkiją ir Lietuvą sujungsiančios „Harmony Link“ jungties sausumoje – inžinerinės infrastruktūros vystymo plano rengimo.
Be to, ministrų kabinetas trečiadienį svarstys 2019 metais Vyriausybės patvirtinto ir 2021-ųjų gruodį pakoreguoto sinchronizavimo veiksmų bei priemonių plano pakeitimus.
Energetikos ministerija siūlo į 2019 metais Vyriausybės patvirtintą 15-kos sinchronizavimo projektų sąrašą įtraukti dar keturis, tarp jų – prekybai skirtą elektros jungtį sausumoje „Harmony Link“.
Vyriausybei taip pat siūloma priimti sprendimą, leidžiantį pradėti rengti šios jungties inžinerinės infrastruktūros vystymo planą: nustatyti optimalią linijos trasą, numatyti reikalingas teritorijas, sudaryti sąlygas jos statybai.
Be „Harmony Link“, į sąrašą taip pat siūloma įtraukti energijos balanso ir papildomų paslaugų valdymo sistemos įdiegimą, 330 kV Neries transformatorių pastotės rekonstrukciją bei „NordBalt“ jūrinės jungties valdymo sistemos atnaujinimą.
Didžiausią ir vienu svarbiausių laikomą Baltijos šalių energetinės integracijos su Europa projektą – „Harmony Link“ anksčiau planuota tiesti jūroje, tačiau rangovų pasiūlymams beveik 2,5 karto viršijus 680 mln. eurų biudžetą abiejų šalių tinklų operatorės pernai pavasarį nutraukė konkursus.
Pernai lapkritį paskelbta apie planus kabelį jūroje pakeisti į jungtį sausumoje – pigesne alternatyva, kurią būtų galima įgyvendinti anksčiau – 2028 metais, o didžioji jos dalis būtų tiesiama greta europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“. Dėl to gruodį sutarė EK, Baltijos šalių ir Lenkijos energetikos ministrai.
Pradinė viso 700 megavatų (MW) galios „Harmony Link“ vertė buvo 680 mln. eurų, iš jų 493 mln. eurų – europinė parama.
Pokyčiai – sinchronizavimo priemonių plane
Tuo metu sinchronizavimo veiksmų ir priemonių plane Energetikos ministerija siūlo numatyti, kad pastačius „Harmony Link“ ir taip užbaigus visą Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizavimo su Vakarų Europa projektą, skirtingai nei planuota anksčiau, nebūtų uždaromi du senesni dujomis kūrenamos didžiausios šalyje Lietuvos elektrinės blokai.
Siūloma, kad 7-asis ir 8-asis elektrinės blokai rezervo paslaugas teiktų ir po 2028-ųjų, kai planuojama nutiesti „Harmony Link“. Be to, iki 2025-ųjų pabaigos planuojama suremontuoti 7-ąjį bloką.
Siekiant mažinti elektrinės sąnaudas, 7-asis blokas buvo užkonservuotas dar 2018 metų pradžioje, o 8-asis – 2019-ųjų sausį. Tačiau nuo 2020 metų sausio blokų darbas atnaujintas, kad jie teiktų tretinio rezervo paslaugą.
Pernai 8-tas blokas buvo suremontuotas už 3,2 mln. eurų. Pasak ministerijos, priimtas sprendimas ir dėl 7-to bloko remonto.
Iki 2024 metų pabaigos anksčiau numatytą užbaigti 330 kV Neries pastotės rekonstrukciją pakoreguotame plane siūloma padalyti į du etapus, pirmąjį užbaigiant šiemet balandį–birželį – jo metu pastotė būtų prijungta prie 110 kV tinklo bei 330 kV linijos Utena-Neris taip užtikrinant elektros tranzitą tarp Lietuvos elektrinės bei Utenos pastočių.
Pagal atnaujintą planą pirmąjį šių metų ketvirtį būtų atnaujintos Europos elektros perdavimo sistemos operatorių asociacijos (ENTSO-E) patvirtintos Baltijos šalių operatorių prisijungimo prie Europos tinklų sąlygos, antrąjį – parengta bendra Baltijos šalių sistemų dažnio stabilumo vertinimo metodika, paskutinį ketvirtį – sukurtas šių sistemų valdymo blokas bei įdiegta energijos balanso ir papildomų paslaugų valdymo sistemą
Tuo metu 2025 metų pirmąjį ketvirtį, dar prieš įvykstant sinchronizacijai, numatoma atlikti bendrą Baltijos šalių izoliuoto darbo bandymą. Tuo pačiu metu ketinama pradėti naudoti ir dažnio stabilumo vertinimo sistemą (FSAS). Ji būtų diegiama vietoj anksčiau planuotos bendros Baltijos šalių perdavimo sistemų operatorių sistemos.
Pakoreguotame plane numatyta, kad „Harmony Link“ jungtis sausumoje pradėtų veikti iki 2028 metų pabaigos, o jos statyboms reikalingą teritorijų planavimą bei poveikio aplinkai vertinimą (PAV) numatoma užbaigti 2026-ųjų pabaigoje.
Iki 2026 metų pabaigos plane taip pat būtų numatyta užbaigti Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės (HAE) plėtrą.
Pernai rugpjūtį Lietuvos, Latvijos ir Estijos premjerai pasirašė deklaraciją, kuria įsipareigojo iki 2025 metų vasario sinchronizuoti Baltijos šalių elektros tinklus su Vakarų Europa. Gruodį tai įtvirtinta Europos Komisijos (EK) bei už energetiką atsakingų Baltijos šalių ir Lenkijos ministrų deklaracijoje.
Anksčiau sinchronizuotis su Europa buvo numatyta iki 2025 metų pabaigos.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vyriausybė svarstys prezidento iniciatyvą dėl transporto lengvatų pensininkams, vaikams3
Vyriausybė trečiadienį svarstys prezidento Gitano Nausėdos pernai vasarą pateiktą siūlymą išplėsti kelionių viešuoju transportu lengvatas ir įteisinti naujas 50–80 proc. nuolaidas pensininkams, vaikams, jų tėvams ir kitoms gyve...
-
Vyriausybė spręs dėl daugiau nei 2,8 tūkst. iš Rusijos draudžiamų įvežti produktų sąrašo1
Seimui balandį uždraudus į Lietuvą importuoti žemės ūkio produktus ir pašarus, kurių kilmės šalis yra Rusija ar Baltarusija, Vyriausybė trečiadienį svarstys konkretų jų sąrašą. ...
-
Vyriausybė svarstys bankų solidarumo įnašo pratęsimą dar metams
Vyriausybė trečiadienį svarstys, ar dar vieneriems metams kaip papildomą lėšų gynybai šaltinį pratęsti pernai dvejiems metams įvestą laikiną bankų solidarumo įnašą. ...
-
Dauguma Lietuvos kandidatų į EP pasisako už bendrą ES narių skolinimąsi gynybos finansavimui2
Dauguma Lietuvos kandidatų į Europos Parlamentą (EP) pasisako už galimybę Europos Sąjungos (ES) narėms bendrai skolintis gynybos finansavimui per vadinamąsias euroobligacijas. ...
-
Lietuvoje masiškai trūksta darbuotojų: problema – nenoras mokytis?12
Masiškai trūkstant darbuotojų įvairiose srityse, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija vieną po kito Lietuvoje atidarinėja karjeros centrus, siūlo išmokas ir kompensacijas už kvalifikacijos kėlimo ar profesijos keitimo kursus, padeda ...
-
LEA: elektros kaina „Nord Pool“ biržoje per savaitę išaugo 4 procentais
Per savaitę elektros energijos vidutinė kaina „Nord Pool“ biržoje padidėjo 4 procentais nuo 0,068 Eur/kWh be PVM iki 0,071 Eur/kWh be PVM, praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
Birželį ūkininkai kviečiami teikti paraiškas dėl paramos bearimių technologijų sėjamajai įsigyti
Birželio antroje pusėje Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) skelbs daugiau nei 8 mln. eurų paramos kvietimą bearimėms technologijoms įsigyti. Pasak ministerijos, pareiškėjai už vieną sėjamąją galės gauti iki 80 tūkst. eurų kompensaciją. ...
-
Algų augimas Lietuvoje – sparčiausias, bet realybė liūdna6
Paskelbta, kad per paskutinius penkerius metus algų augimas Lietuvoje – greičiausias tarp visų išsivysčiusių pasaulio šalių. Jau gerą dešimtmetį skelbiama, kad vidutinės algos auga dviženkliais procentais kiekvienais metais...
-
K. Navickas nesibaimina galimų pokyčių ministrų kabinete: dirbam toliau3
Dar vienai kadencijai perrinktam prezidentui Gitanui Nausėdai užsimenant apie galimus pokyčius ministrų kabinete, Vyriausybei grąžinus įgaliojimus, kritikos susilaukiantis žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas tikina esąs ramus. Pasak jo, santykis...
-
Siūlant didinti pelno mokestį gynybai, bankų asociacija ragina netęsti solidarumo mokesčio1
Finansų ministerijai siūlant papildomam gynybos finansavimui padidinti pelno mokesčio tarifą, dėl ko daliai bankų jis didėtų iki 21 proc., Lietuvos bankų asociacija (LBA) ragina atsisakyti idėjos dar metams pratęsti solidarumo įnašo galiojim...