- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kodėl per Velykas marginame ir daužome kiaušinius? Kas yra Velykų bobutė? Ar per Velykas galima valgyti mėsą? Ką veikti per Velykas? Netgi – kodėl per Velykas reikia suptis? Tai yra vieni dažniausių klausimų, į kuriuos atsakymų tautiečiai ieško „Google“ paieškoje. Kaip teigia Vilniaus etninės kultūros centro etnologė ir kultūrinės veiklos koordinatorė Gailė Vanagienė, kone visame pasaulyje minimos Velykos ne tik žymi gamtos pabudimą, bet turi ir svarbią religinę bei istorinę prasmę, apipintą įvairiausiais papročiais bei giliausiomis tradicijomis. Tuo metu prekybos tinklas „Maxima“ teigia, kad nors apie Velykas kyla daug klausimų, dėl mažų kainų „Maximoje“ ruošiantis šiai šventei – tikrai nekils.
Nustebino Velykų papročiai ir tradicijos, apie kurias nesusimąstome
Lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ Komunikacijos ir korporatyvinių ryšių departamento direktorės Indrės Trakimaitės-Šeškuvienės teigimu, šalies gyventojai kasmet ruošiasi Velykoms iš anksto ir kruopščiai planuoja apsipirkimus – ieško nuolaidų, specialių mažos kainos pasiūlymų būtiniausiems šventinio stalo produktams ar Velykų dekoracijoms.
„Klausimų apie Velykas ir jų tradicijas žmonėms kyla nemažai – tai mums rodo „Google“ paieškos rezultatai. Galvodami idėjas, kokia šiemet „Maximoje“ bus ši svarbiausia pavasario šventė, net ir patys nustebome, kad Velykų papročiai ir tradicijos yra tokie įdomūs ir magiški, o apie juos iš tiesų žinome tiek mažai. Tad kad ir kokių klausimų, diskusijų ar pašnekesių gyventojams prie šventinio stalo kiltų apie Velykas, pasirūpinome, kad vienas atsakymas visiems būtų tikrai aiškus – mažos velykinės kainos yra „Maximoje“.
Užtikrinome, kad pirkėjai nedvejotų, kuriame prekybos tinkle gali rasti viską, ko reikia šventėms bei sutaupyti. Žinome, kaip mūsų pirkėjams svarbu šventėms ruoštis neišlaidaujant, todėl visą kovo mėnesį užtikrinsime mažos kainos pasiūlymus kone visoms prekių grupėms – nuo maisto produktų iki velykinių dekoracijų ar kiaušinių dažų“, – sakė I. Trakimaitė-Šeškuvienė.
Žinome, kaip mūsų pirkėjams svarbu šventėms ruoštis neišlaidaujant, todėl visą kovo mėnesį užtikrinsime mažos kainos pasiūlymus kone visoms prekių grupėms (...)
Velykų data priklauso nuo Mėnulio kalendoriaus
Pradedant Verbų sekmadieniu ir užbaigiant atvelykiu, Velykos Lietuvoje švenčiamos dvi savaites. Šiemet Didįjį penktadienį, šeštadienį ir Velykas švęsime kovo 29–balandžio 1 dienomis. Etnologė G. Vanagienė pažymi, kad Velykos – kilnojama šventė, kurios data priklauso nuo Mėnulio kalendoriaus. „Velykos švenčiamos pirmąjį mėnulio pilnaties sekmadienį po pavasario lygiadienio – t. y. kovo 21 dienos. Dažniausiai ši šventė nusikelia į balandžio mėnesį, bet kartais, kaip ir šiemet, pasitaiko, kad ją minime anksčiau – kovą“, – teigė G. Vanagienė.
Kalbėdama apie žodžio „Velykos“ kilmę, specialistė teigia, jog tikslaus atsakymo, kodėl šią šventę vadiname būtent taip, nėra. Vis tik populiariausia versija, kad Velykų pavadinimas atėjo iš baltarusių, kurie šią šventę vadina „velikij denj“, pažodžiui – „didžioji diena“. Kita hipotezė – Velykų pavadinimas yra kilęs iš žodžio „vėlės“. Tikėta, kad mirusiųjų vėlės išlenda kartu su atgimstančia gamta, o vėliau vėl pasitraukia į savo pasaulį.
Ant Velykų stalo – ne tik margučiai
Kalbant apie tradicinius Velykų patiekalus, be margučių senovės lietuvių namuose būdavo galima rasti ir mėsos, ypatingai – kiaulienos. Pasak specialistės, tikėta, kad kiaulė yra labiausiai su žeme susijęs gyvūnas, simbolizuojantis lengvą žemės arimą. Be kiaulienos ant šventinio stalo dar būdavo galima rasti vištienos, miežinio alaus bei baltų miltų pyragų ar bandelių. „Ar jau Velykos, kad pyragus valgai?“, – taip, anot etnologės, sakydavo lietuviai, kadangi įvairūs kepiniai iš baltų miltų dažniausiai būdavo valgomi tik švenčių metu.
Seniau, kuomet nebūdavo parduotuvių ir žmonės žiemą valgydavo tai, ką per vasarą ir rudenį pavykdavo užsiauginti, tas kiaušinių dovanojimas turėjo visai kitokią reikšmę nei šiandien.
Kiaušinis simbolizuoja atgimimą
Anot G. Vanagienės, marginti kiaušiniai yra vienas pagrindinių Velykų simbolių, kurio ištakos siekia tūkstančius metų atgal. Tiksliau nuspėti, kelintą dešimtmetį skaičiuoja ši tradicija, anot etnologės, galima remiantis archeologiniais radiniais – nors nėra žinoma kada, kur ir kodėl atsirado kiaušinių marginimo paprotys, tačiau Lietuvoje kiaušinių randama jau nuo 13-o amžiaus. Kadangi Velykos – gamtos atbudimo šventė, žyminti prasidėsiantį naujų metų ciklą, žiemos virsmą pavasariu, todėl ir kiaušinis, G. Vanagienės teigimu, simbolizuoja atgimimą.
„Kiaušinis nuo seno turi ypatingą reikšmę – jis simbolizuoja gyvybės atsiradimą, atgimimą, vaisingumą. Tikima, kad jis turi magiškos galios – suteikia jėgų, apsaugo nuo piktos akies, ligų. Nors nėra žinoma, kaip atsirado kiaušinių marginimo paprotys, tačiau galima daryti prielaidą, kad kiaušinių galia dar labiau sustiprėja, kai jie yra puošiami įvairiais raštais. Apskritai, lietuvių margučių raštai yra archajiški, išlikę nuo labai senų laikų – tai, kaip dabar marginame kiaušinius, kadaise margino ir mūsų seneliai, proseneliai, protėviai. Tuo turėtume didžiuotis“, – sakė etnologė.
Margučių daužymas – dar viena Velykų tradicija. Pasak liaudies išminties – kuo stipresnis kiaušinis, tuo pranašesnis už kitus yra jo savininkas. Todėl ruošiantis kiaušinių daužymo „varžyboms“ visuomet stengiamasi išsirinkti stipriausią margutį.
„Maximos“ archyvo nuotr.
Velykų bobutė ir kiškis – vaikams sugalvoti personažai
Ši šventė neįsivaizduojama ir be Velykų bobutės bei kiškio. Kaip pasakoja etnologė, Velykė (taip dar vadinama Velykų bobutė) – močiutė, o kai kuriuose Lietuvos regionuose ir jauna mergina, gyveno pamiškėje ir cukriniu arba vaškiniu vežimaičiu kartu su kiškiais Velykų rytą veždavo vaikams kiaušinius.
Vaikai kiaušinių labai laukdavo ir jais džiaugdavosi, kadangi kasdien jų valgyti negalėdavo.
„Seniau, kuomet nebūdavo parduotuvių ir žmonės žiemą valgydavo tai, ką per vasarą ir rudenį pavykdavo užsiauginti, tas kiaušinių dovanojimas turėjo visai kitokią reikšmę nei šiandien. Vaikai kiaušinių labai laukdavo ir jais džiaugdavosi, kadangi kasdien jų valgyti negalėdavo. O jei dar padovanoti kiaušiniai būdavo išmarginti...“, – sakė specialistė.
Vis tik, pasak G. Vanagienės, Velykų bobutė – personažas, skirtinguose regionuose vadinamas ir vaizduojamas vis kitaip. Nepaisant to, jo funkcija – šventinį rytą vaikams atnešti dovanų, išlieka ta pati.
„Seniau kai kuriuose Lietuvos regionuose buvo ne tik Velykų bobutė – būdavo ir senelis, diedukas, dėdulė, senis, Velykis, o štai Klaipėdos regione margučius nešdavo zuikis, bobutės nebūdavo išvis. Vis tik Velykų senelis nebuvo toks stiprus personažas, kaip bobutė, jis laikui einant būdavo vis rečiau prisimenamas, kol dabar tokio, galima sakyti, mūsų pasakojimuose neliko visai“, – dalijosi G. Vanagienė.
Dar viena archajiška Velykų šventės apeiga – supimasis. Pasak etnologės, nuo senų laikų supimasis buvo sietas su vaisingumo magija – lietuvių papročių aprašymuose užfiksuota, kad šis ritualas duos gerą linų derlių, bus skatinamas augmenijos augimas, pažadinamas moters vaisingumas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Dariaus ir Girėno stadione atidaryta nauja „Žalgirio“ atributikos parduotuvė
Dariaus ir Girėno stadionui tampant vis didesne traukos vieta, čia atsidarė ir nuolat veiksianti „Žalgiris Shop“ parduotuvė. Didžiausiame Lietuvos stadione, visai šalia Kauno sporto halės, įsikūrusi parduotuvė penktadienį oficiali...
-
Kauną pasiekė didžioji dalis unikalios „Mokslo salos“ ekspozicijos: prasideda montavimo darbai
Šią savaitę Nemuno salos prieigose pasirodė pirmieji vilkikai iš Lenkijos, atgabenę dalį mokslo ir inovacijų centro ilgalaikės ekspozicijos. Įrengimo darbai „Mokslo salos“ erdvėse prasidės jau netrukus ir turėtų būti baig...
-
„Ignitis renewables“ jūros tyrimai naujų horizontų atvers ir mokslui
Tūkstančiai įveiktų kilometrų Baltijos bangomis, ilgos valandos tyrinėjimų atšiauriomis ir netipiškomis sąlygomis. Planuojamo jūrinio vėjo elektrinių parko pasiregimo darbai pažėrė ne tik nekasdienių iššūkių. Neabej...
-
Ministerija pradeda Nacionalinio kraujo centro vadovo paieškas
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) skelbia konkursą Nacionalinio kraujo centro (NKC) direktoriaus pozicijai užimti. ...
-
Ministrė kviečia Japonijos įmonę „Sojitz“ kurtis Lietuvoje9
Ekonomikos ir inovacijų ministrė kviečia Japonijos automobilių, aviacijos ir transporto verslo bei infrastruktūros vystymo korporaciją „Sojitz“ kurtis Lietuvoje. ...
-
A. Armonaitė Vokietijos kosmoso bendrovę OHB paragino plėsti bendradarbiavimą2
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė Vokietijos kosmoso bendrovę OHB paragino plėsti bendradarbiavimą su Lietuvos įmonėmis. ...
-
Vilniaus oro uostas ieško kavinių operatorių naujam terminalui
Bendrovė Lietuvos oro uostai (LTOU) ieško kavinių ir barų operatorių būsimam keleivių išvykimo terminalui Vilniaus oro uoste. LTOU ketvirtadienį pranešė paskelbusi patalpų nuomos konkursą, kuriame tikisi ir tarptautinių kompanij...
-
„Tele2“ tęsia palaikymą: kompensuoja tarptinklinio ryšio išlaidas vykstantiems į Ukrainą su misija
Jau šešioliktus metus trečią gegužės ketvirtadienį minima tarptautinė Vyšyvankos – tradiciniais raštais siuvinėtų marškinių – diena ragina prisiminti ir saugoti Ukrainos tradicijas bei paveldą. Ši...
-
„Capital Realty“ ir 20 NT agentūrų už kartelį – 0,7 mln. eurų baudų2
Nekilnojamojo turto (NT) bendrovė „Capital Realty“ ir su ja bendradarbiavusios 20 NT agentūrų sudarė kartelinį susitarimą ir taip apribojo konkurenciją, ketvirtadienį paskelbė Konkurencijos taryba. ...
-
Viceministrė: VERT galėtų būti suteikta galių kontroliuoti elektros sutarčių sąlygas
Tęsiantis ginčams tarp nepriklausomų elektros tiekėjų ir vartotojų, įskaitant ir vidutines bei dideles įmones, dėl baudų už nutrauktas sutartis, energetikos viceministrė Inga Žilienė sako, kad rinkos reguliuotojui reikėtų suteikti daugiau...