- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Energetikos ir technikos muziejuje baltarusių menininkai Sviatlana Petuškova ir Andrejus Šaporovas kuria spausdinimo presą, kuriuo Pranciškus Skorina atspausdino pirmąją knygą Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje. Vyras ir žmona, abu grafikai, 2020 metais dėl politinio persekiojimo buvo priversti bėgti iš Baltarusijos. Prieglobstį rado Vilniuje, kur dabar gyvena ir kuria.
2022-ieji paskelbti P. Skorinos metais – kitąmet sukanka 500 metų, kai Vilniuje buvo įkurta pirmoji Rytų Europoje spaustuvė ir išspausdinta pirmoji knyga LDK – P. Skorinos „Mažoji kelionių knygelė“ (1522).
P. Skorina – knygų spausdinimo LDK pradininkas, spaustuvininkas, knygų leidėjas ir tarpkultūrinio dialogo puoselėtojas – Baltarusijoje laikomas viena didžiųjų istorinių asmenybių. „Šis projektas mums yra simbolinis, – pasakojo A. Šaporovas. – Esame baltarusiai, senovinės spaudos technikos tyrinėtojai ir saugotojai. Kai dėl politinio persekiojimo atsidūrėme Vilniuje, ieškojome galimybių tęsti veiklą. Sužinojome, kad ateinančius metus Lietuvoje planuojama paskelbti P. Skorinos metais. Tada, bendradarbiaudami su Energetikos ir technikos muziejumi, ir parengėme šį projektą.“
Pabėgimas iš Baltarusijos
S. Petuškova yra grafikė, meno kuratorė, jos vyras A. Šaporovas – grafikos dizaineris ir „meikeris“. 2019 metais Minske jie įkūrė Baltarusijos grafikos namus, rengė parodas, dirbtuves, aukcionus ir šiuolaikinio meno festivalius.
Po prieštaringai vertinamų 2020-ųjų Baltarusijos prezidento rinkimų A. Šaporovas pradėjo kūrinių seriją „Penkios Aliaksandro Lukašenkos režimo gedėjimo stadijos“. Spėjo užbaigti du, kai buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už ironiškų meno kūrinių publikavimą.
Muziejaus nuotr.
„Turbūt serija nebuvo vienintelė priežastis. Viešai išreiškėme savo politines pažiūras. Kai buvo pradėtas baudžiamasis procesas, buvau iškviestas į Vidaus reikalų ministeriją. Žinoma, kad ten žmonės įeina ir nebeišeina. Supratome, kad turime dvi dienas išvykti iš šalies“, – kalbėjo A. Šaporovas.
„Freedom House“ organizacija padėjo menininkams kirsti sieną į Lietuvą. „Sukūrėme pasakojimą, kad esame menininkai, vykstantys į plenerą Lietuvoje. Pasiėmėme dažų, drobių, popieriaus – tik tiek daiktų, kiek nesukeltų įtarimo – ir šunį. Manėme, kad namus paliekame trumpam – porai mėnesių. Suvokimas, kad teks užsibūti, man buvo šokiruojantis“, – prisiminė Sviatlana.
Iš kalėjimo – į kalėjimą
Dalis Sviatlanos ir Andrejaus kolegų taip pat pabėgo: į Ukrainą, Lenkiją ar Vokietiją. „Kita dalis, turbūt dar apie trečdalį, perėjo kalėjimo sistemą ir tuomet pabėgo iš šalies. Likusieji susitaikė su esama situacija, ištrynė ankstesnius įrašus socialiniuose tinkluose ir dabar kuria apolitišką meną“, – skaičiavo Andrejus.
Ir anksčiau jis kūrė politinį ir socialinį meną, kritikavo Vladimirą Putiną ir Aleksejaus Navalno areštą. Vasarą Vilniaus Lukiškių kalėjime pora surengė instaliacijų parodą „27“ apie 27 A. Lukašenkos valdymo metus. „Pabėgome iš kalėjimo – atsidūrėme kalėjime, – juokavo Sviatlana. – Politinė tematika buvo traumuojanti, nuvargino mane. Todėl dabar pasinėriau į priešingą kūrybą – tapau aktus. Be to, senoji grafika man atrodo reikšminga ir turinti išliekamąją vertę.“
Muziejaus nuotr.
Esame baltarusiai, senovinės spaudos technikos tyrinėtojai ir saugotojai. Kai dėl politinio persekiojimo atsidūrėme Vilniuje, ieškojome galimybių tęsti veiklą.
Menininkai ir toliau kuruoja Baltarusijos grafikos namų veiklą, moko kitus menininkus, kaip dirbti su ten esančia įranga, tik dabar tai daro nuotoliniu būdu. „Esame vieni nedaugelio senovinės spausdinimo įrangos, ypač litografijos, specialistų. Sužinoję, kad ateinantys metai paskelbti P. Skorinos metais, pagalvojome: „Kas daugiau, jei ne mes?“, – sakė Sviatlana.
Bendra istorija
P. Skorina itin svarbus baltarusių kultūrai ir istorinei atminčiai, nes rašė senąja rusėnų kalba, stengėsi Bibliją padaryti prieinamą ir suprantamą paprastiems žmonėms. Jis apkeliavo daugelį Europos šalių tuo metu, kai Europoje plito humanizmo idėjos, buvo pažangus ir progresyvus žmogus.
P. Skorina naudojo rankinį spausdinimo presą pagal Johanno Gutenbergo išrastas stakles, kurios paspartino knygų leidybą visame pasaulyje. „Tikslių duomenų neturime – P. Skorina galėjo įdiegti ir patobulinimų, – svarstė Andrejus. – Apžiūrėjome spausdinimo mašinas įvairiuose muziejuose – seniausią jų, 17 amžiaus, galima rasti Vokietijoje. Nėra išlikę daug pavyzdžių, nes medinės spausdinimo staklės dažnai sudegdavo gaisruose. Pritaikėme informaciją apie viduramžiais egzistavusias ir gamybai naudotas medžiagas ir taip atkūrėme šį presą.“
Sviatlana Petuškova. / Muziejaus nuotr.
Menininkai taip pat atkurs P. Skorinos naudotą šriftą, apmokę muziejaus gidus naudotis spausdinimo presu, sukurs naują edukacinę programą. Jie viliasi atspausdinti ir istorinės „Mažosios kelionių knygelės“ kopiją. Vieną iš originalų Baltarusijoje įsigijo kandidatas į prezidentus, meno kolekcininkas Viktoras Babarika. Kai jis buvo nuteistas, areštuota V. Babarikos kolekcija nugulė „Art-Belarus“ galerijos archyve. „Prieš porą mėnesių areštas panaikintas ir knyga vėl išvydo dienos šviesą. Turime spausdinimo presą, turime knygą – galime atkurti ir jos kopiją – tai būtų svarbus įvykis“, – įsitikinusi S. Petuškova.
Šis Energetikos ir technikos projektas skirtas paminėti P. Skorinos metus ir interaktyviai pristatyti kultūros paveldą. Jo metu bendradarbiaujant su profesionaliais menininkais iš Baltarusijos – A. Šaporovu ir S. Petuškova – atkurtas P. Skorinos spaustuvėje naudotas spausdinimo presas. Gruodžio 31 d. eksponatas papildys muziejaus Pramonės ekspoziciją. 2022 m. bus pristatytos edukacinės ir kūrybinės programos, leidžiančios visuomenei geriau susipažinti su senąją spausdinimo technologija, P. Skorinos veikla ir darbais.
Projektą remia Lietuvos Respublikos kultūros ministerija.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Papiktino garsaus režisieriaus spektaklis: kankino vabalą31
Kaunietė pasipiktino Lietuvos nacionalinio dramos teatro (LNDT) spektaklyje „Metamorfozė“ matytomis, pasak jos, vabalo kankinimo scenomis. Žiūrovės žodžiais, vabalas buvo kankinamas badant jį adata, visa tai rodoma stambiu planu. Režisieri...
-
60-ajame „Poezijos pavasaryje“ įteiktos Vilniaus mero premijos
„Poezijos pavasariui“ artėjant į pabaigą, M. ir J. Šlapelių name-muziejuje už literatūrinę kūrybą Vilniui ir apie Vilnių įteiktos dvi piniginės 3 tūkst. eurų premijos. ...
-
Vilniuje atliekant archeologinius kasinėjimus rastos XIV a. miesto liekanos
Buvusios areštinės pastato kieme Vilniuje vykdant archeologinius tyrinėjimus aptikti XIV amžiaus medinių statinių fragmentai ir kiti vertingi radiniai, pranešė Lietuvos nacionalinis muziejus. ...
-
Meksikietis dailininkas Lietuvoje atrado tobulą sau šalį1
„Esu girdėjęs, kad lietuviai yra rimti ir labai uždari, bet man taip nepasirodė“, – juokiasi dailininkas iš Meksikos Amilcar Rivera Munive. Nemažą dalį pasaulio išmaišęs menininkas jau penkerius metus gyvena Vilni...
-
Ekstravagantiškai menininkų porai kiekviena diena – tarsi šventė1
Kas paneigs posakį, kad artimos sielos viena kitą traukia? Du menininkai – Greta Barkauskaitė ir Donatas Dubauskas – netikėtai susitiko prieš septynerius metus, kai muzikantės valtornai prireikė specialios odinės detalės. „Pama...
-
Prasideda festivalis „Vilnius Mama Jazz“
Pripažintų džiazo meistrų ir naujausias žanro madas diktuojančių kolektyvų koncertai LNDT Naujojoje salėje, atviri dieniniai koncertai Mažojoje salėje, tarptautinė konferencija ir daugybė įdomių veiklų – toks šiemetinis, jau 23 met...
-
Vilniuje prasideda tarptautinis folkloro festivalis „Skamba skamba kankliai“1
Ketvirtadienį Vilniuje prasideda tarptautinis folkloro festivalis „Skamba skamba kankliai“. ...
-
Teatro patirtys auginant jaunąją kartą
Artėjant sezono pabaigai teatras „No Shoes“ kviečia mėgautis spektakliais, išskirtinai sukurtais jaunajai auditorijai. Jau trečiadienį, gegužės 22 d., Kaune festivalio „Nerk į teatrą“ programoje kviečia kūrybinės dirb...
-
Teismas galutinai atmetė O. Polevikovos skundą dėl Vilniaus senojo teatro vadovo konkurso
Vilniaus apygardos teismas neskundžiama nutartimi atmetė buvusios Vilniaus senojo teatro direktorės Olgos Polevikovos skundą dėl Kultūros ministerijos surengto naujo vadovo konkurso. ...
-
Vilniaus sprendimui iškelti Venclovų, kitus du muziejus – akademikų kritikos lavina12
Vilniaus miesto tarybai šią savaitę pritarus dviejų įstaigų likvidavimui ir nusprendus trijuose rašytojų memorialiniuose butuose įkurti literatūros centrą, mokslininkai tokį sprendimą vadina barbarišku, ketina apie tai kalbėti ...