- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Visai neseniai internetinėje erdvėje pasirodė vaizdo įrašas, kuriame kelius prižiūrinti bendrovė beria druską Gedimino prospekte. Jis sulaukė begalės įvairiausių reakcijų. Vieni džiaugėsi, kad taip uoliai tvarkoma viena pagrindinių Vilniaus gatvių, kiti piktinosi, kad esą per daug druskos beriama ant pakankamai švaraus šaligatvio. Apie tai, ar ne perteklinis druskos kiekis kartais išbarstomas ant mūsų kelių ir šaligatvių, LNK žurnalistė kalbėjosi su „Ekonovus“ komunikacijos vadove Vilma Balčiauskaite.
– Kaip buvo su tuo Gedimino prospektu? Ten taip dosniai buvo druska barstoma devyniese. Kodėl taip buvo?
– Iš tikrųjų mūsų komandos dirba daugiausiai mobiliomis brigadomis ir gali pasirodyti, kad jų labai daug, kai jie kartu atvažiuoja. Bet paskui jie pasiskirsto teritorijoj ir tas vaizdas visai kitoks. Kadangi Gedimino prospekte tuo metu, kai turėjom nuvalyti šaligatvį, buvo prišalusio sniego, ledo, turėjom pilti druską, kad jis atitirptų. Pabarsčius tos druskos, palaukus šiek tiek, kol pratirps, dar kartą pakartotinai valoma. Tas buvo padaryta kitos dienos ryte. Viskas buvo išvalyta, tuo pačiu atitirpęs sniegas ir barstymo likučiai. Pagal įsipareigojimus, pagal sutartį mes turime barstyti druska, tačiau visada žiūrime, kuris būdas efektyviausias. Ir šiemet žiema nepagailėjo sniego, sąlygos permainingos, tą matėm ir šią savaitę. Tai kiekvieną kartą žiūrim, kuris būdas būtų efektyviausias, kad mieste būtų saugu vaikščioti. Vieną kartą yra druska, jeigu mes turim prišalusio ledo, bet gali būti pabarstyta skaldele ar smėliuku.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Vilnius bando saugotis nuo kiekvieną žiemą barstomos druskos. Jau kelinta žiema augmenija yra aptveriama tam tikromis nedidelėmis tvorelėmis. Apie tai, ar jos apsaugo, LNK žurnalistė klausė Žaliųjų partijos pirmininkės Ievos Budraitės.
– Nedrįsčiau teigti, kad tai ideali priemonė, kuri gali visiškai apsaugoti nuo neigiamo druskos poveikio. Druska, kaip iš niekur neatsiranda, taip niekur ir neišnyksta. Kartu su lietum ar krituliais, ji geriasi į žemę, dirvožemį ir ten dalis tos druskos yra pasisavinama augalų šaknimis, o dalis toliau keliauja su vandens tėkme į paviršinius arba gruntinius vandenis. Kai augalų šaknys pasisavina druską, druska ilgainiui silpnina patį šaknyną, nes neleidžia kitoms maistingoms medžiagoms pasiekti medžio. Kitas dalykas, apskritai skaičiuojama, kad miestų gatvėse tas didžiausias neigiamas poveikis yra maždaug 10 m atstumu nuo gatvės briaunos, tačiau kuo intensyvesnis eismas, tuo poveikio zona gali būti platesnė ir tos druskos gali būti išnešiojamos dar toliau – kartais iki 100 m. Ir yra stebima, kad gali septyniais kartais skirtis natrio ir chlorido kiekis dirvoje tose teritorijose, kurios yra barstomos druska, lyginant su tomis, kurios nėra. Tai tas poveikis ir perteklius tikrai yra akivaizdus. Sakoma, kad vidutiniškai litre tirpstančio sniego yra maždaug 1,5 arbatinio šaukštelio druskos. Atrodo nedaug, bet kai suprantam, kad ta visa medžiaga gali įsigerti į medį ir daryti ilgalaikį poveikį, atrodytų, kad gal reikėtų investuoti į tas kitas priemones, kurių pasaulyje yra įvairių.
„Druska nevalo šaligatvių, smėlio, druskos mišinys naudojamas prevencijai arba kai orų pasikeitimai vyksta, kad prasibarstyt šitas dangas, kurių gal nepavyko visiškai švariai laiku nusivalyt. O skaldelė sniego ar ledo netirpdo. O kitos alternatyvios priemonės… Mes skaičiavome, kiek kainuotų. Tai jeigu mes perkame apytiksliai toną druskos, kuri kainuoja 80 eurų, tai šita priemonė kainuotų nuo 800 eurų. Tai tiesiog ne tik Vilniui, bet ir Lietuvai nepakeliama suma būtų. Tos jūsų minėtos apsaugos nuo druskos. Mes jau jas įrenginėjam kokią trečią žiemą ir tiek pat laiko darome tyrimus, palyginame tą teritoriją, kur buvo įrengta tvorelė, ir kur nebuvo. Tai tie dirvožemio rodikliai yra ženkliai geresni, kur buvo tvorelė. Pavasarį, kai leidžia orai, mes vykdome šalia gatvių naujai pasodintų želdinių gausų laistymą“, – kalbėjo Vilniaus savivaldybės miesto aplinkos skyriaus vedėjas Gintautas Runovičius.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vilniuje populiarėja miesto daržininkystė2
Nuo balandžio 25 d., arba Šv. Morkaus dienos, lietuviai pradėdavo darbus daržuose ir pirmiausia sėdavo morkas. Miesto daržininkystė populiarėja ir Vilniuje. Pilaitėje miestiečiai jau penktą sezoną puoselėja „Idėjų lysvę“, Sapi...
-
Dėl šilumos tinklų rekonstrukcijos V. Šopeno gatvėje – eismo ribojimai1
Nuo balandžio 29 d. vidurnakčio. iki birželio 7 d. Vilniuje, V. Šopeno gatvės atkarpoje nuo Šv. Stepono g. iki Sodų g., bus ribojamas eismas. Eismo ribojimai įvedami dėl šilumos tiekimo tinklų rekonstrukcijos, kuriai atlikti būtin...
-
Vilniaus Konstitucijos prospekte bus renovuotas sovietmečiu statytas daugiabutis2
Vilniaus Konstitucijos prospekte už 3,8 mln. eurų bus renovuotas sovietmečiu statytas daugiabutis. ...
-
Apsišarvuokite kantrybe: paaiškino, kaip vyks eismas Vilniaus oro uoste1
Vilniaus oro uoste vyksta pokyčių – uždaromas išvykimo kelias, kuriuo buvo galima patogiai automobiliu pakilti iki pat išvykimo salės. Statant naują terminalą ir rekonstruojant visas prieigas, keičiasi eismas, tad keliautojams siūlo...
-
Vilniuje bus pagerbtos Černobylio atominės elektrinės avarijos aukos5
Vilniuje, Sapiegų parke, penktadienį bus pagerbtos Černobylio atominės elektrinės avarijos aukos. ...
-
Tuskulėnų memoriale bus pagerbtos Ruandos tutsių genocido aukos1
Diplomatinė bendruomenė ketvirtadienį Tuskulėnų dvaro memoriale Vilniuje organizuoja renginį, skirtą paminėti tutsių genocido Ruandoje 30-metį. ...
-
Pristatomi Mamuto parko projektiniai pasiūlymai: laukiama gyventojų nuomonės
Visuomenei pristatomi Šeškinės šlaitų geomorfologinio draustinio teritorijos su prieigomis tvarkymo projektiniai pasiūlymai. Vadinamasis Mamuto parkas ves paskutinio ledynmečio pėdsakais ir pasiūlys ramų poilsį gamtos apsuptyje. ...
-
VŠT iš „Veolios“ jau gavo 9,5 mln. eurų už taršos leidimus, likusių lėšų tikisi netrukus
Vilniaus miestas ir Vilniaus šilumos tinklai (VŠT) iš Prancūzijos energetikos grupės „Veolia“ jau atgavo dalį Stokholmo arbitražo pernai lapkritį priteistos sumos – 9,5 mln. eurų už įmonės 2002–2017 metais ...
-
G. Nausėda įvardijo, iš kur gauti pinigų gynybos reikmėms: mano nuomone, tai – geriausias kelias15
Prezidentas Gitanas Nausėda sako pritariantis, jog pelno mokestis gynybos reikmėms galėtų būti didinamas papildomais 2 procentiniais punktais. ...
-
Skelbiamas Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės direktoriaus konkursas2
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) paskelbė konkursą Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) direktoriaus pareigoms užimti. ...