- Vytautas Budzinauskas, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Parduotuvių, ligoninių ar duomenų centrų išskiriama šilumos energija galėtų būti panaudota karštam vandeniui ruošti gyventojų būstuose, teigia sostinei centralizuotą šilumą tiekiantys Vilniaus šilumos tinklai (VŠT), nors kai kurie ekspertai santūriai vertina tokius planus.
Pasak savivaldybės valdomų VŠT, 120 didelių prekybos centrų į aplinką išmetamos šilumos energijos užtektų Vilniaus miesto karšto vandens poreikiui tenkinti vasaros sezonu.
Vis dėlto šalčiausiomis žiemos dienomis šilumos poreikis gali išaugti net dešimt kartų, palyginti su vasaros poreikiu, tad šaltuoju periodu ir toliau reikės sklandžiai veikiančių biokuro katilų.
„Atliekinę šilumą išskiria prekybos centruose naudojami šaldikliai. (...) Per aušintuvus išmetama aukštos temperatūros šiluma, kurią galima praktiškai iškart patiekti į tinklą“, – pranešime sakė VŠT strategijos ir vystymo direktorius Paulius Martinkus.
Pasak jo, atliekinės šilumos panaudojimas atitinka žiedinės ekonomikos principus ir gali būti puikiu sprendimu, kaip ligoninėms, biurams, restoranams ir duomenų centrams sumažinti savo neigiamą poveikį aplinkai.
Kol kas Vilniuje atliekinė šiluma surenkama iš pramoninių procesų, bet tikimasi ateityje ją atgauti ir iš kitų verslo procesų.
Danai atliko pilotinį projektą, kurio rezultatai parodė, jog vieno prekybos centro išmetamos šilumos energijos užtenka patenkinti apie 20 namų ūkių metinį šilumos poreikį.
„Danai atliko pilotinį projektą, kurio rezultatai parodė, jog vieno prekybos centro išmetamos šilumos energijos užtenka patenkinti apie 20 namų ūkių metinį šilumos poreikį“, – sakė P. Martinkus.
Vilniaus šilumos tinklai kartu su italų inžinieriais šią vasarą atliko duomenų centro atliekinės šilumos vertinimą ir dar šiemet planuoja įsivertinti galimybes surinkti atliekinę šilumą iš prekybos centro.
Ekspertas: reikėtų didelių investicijų
Vis dėlto energetikos ekspertas Vytautas Dagilis teigia, kad svarstomą sumanymą įgyvendinti sunku. Kaip viena iš problemų jis mato tai, jog pačiai energijai gauti bus reikalinga kita energija, pavyzdžiui, elektra.
„Atliekinę šilumą paversti šiluma, kuri tiktų pagal temperatūrą vartojimui sudėtinga. Pirmiausia nežinau, ar kolegos įvertino, kad tai ne vien investicijos į šilumos siurblius, – savikainos daug didesnę dalį sudarys vis dėlto energijos išlaidos. (...) Pats šilumos siurblys ima arba elektros energiją arba aukšto potencialo šilumą“, – BNS komentavo buvęs Kauno technologijų universiteto Energetikos katedros profesorius V. Dagilis.
Jo skaičiavimais, jeigu būtų norima vasarą šiltą vandenį Vilniuje pasigaminti vien iš atliekinės šilumos, reikėtų instaliuoti apie 100MW šiluminės galios šilumos siurblių. Tai būtų apie 45 mln. eurų investicijų (neskaičiuojant išlaidų kurui ir kitų kaštų).
„Per vasarą būtų pagaminama 420 tūkst. MWh šilumos, kurios kilovatvalandės savikaina, įvertinus paminėtas išlaidas, būtų 7,12 cento. Arba 1,52 karto daugiau, nei šiandien“, – vieną iš galimų scenarijų įvardijo ekspertas.
Jis taip pat teigia, kad Vilnius yra išskirtinis miestas tiek dėl didelio senamiesčio, tiek ir dėl nemenko palyginamojo viso miesto ploto.
„Juk tai vienas iš mažiausią gyventojų tankumą turinčių miestų-sostinių Europoje. Tai didina šildymo kaštus. Kita vertus, nepateisinama, kad šilumai gaminti Vilniuje suvartojama tiek daug gamtinių dujų“, – kalbėjo ekspertas.
Pasak jo, mieste pavėluota su perėjimu nuo dujų prie biokuro. Tačiau ir biokuro gamyba šalyje turi būti efektyvesnė. Skandinavijos, ypač Kanados patirtis rodo, kad net ir labai brangios darbo jėgos šalyse šį kurą galima pagaminti pigiau nei Lietuvoje.
Didelės galimybės Kauno rajonui
Kalbėdamas apie šilumos gamybos perspektyvas Lietuvoje, V. Dagilis atkreipė dėmesį į Kauno marių sekliosios geoterminės energijos potencialą, kuris esą beveik dešimt kartų viršija Kauno miesto šilumos poreikį.
„Esmė tokia, kad tas vanduo, kuris atiteka žiemą į Kauno marias (...) jis atiteka lygiai 0 laipsnių temperatūros, bet Kauno mariose jis sušyla, ir ne taip mažai: bent jau iki plius vieno, dviejų laipsnių, paimdamas geoterminę šilumą iš apačios“, – sakė buvęs KTU profesorius.
„Mes tą šilumą pasiimame iš Nemuno ir tos šilumos yra gerokai daugiau, negu kad reikia visam Kauno miestui šildyti“, – sakė jis.
V. Dagilio požiūriu, žvelgiant į tolesnę perspektyvą, galima kalbėti apie sezoninę šilumos akumuliaciją, tobulėja šiaudų deginimo technologija, todėl nereikia atsisakyti šio pigaus biokuro.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Rinkimų komisijos sudėtyje – A. G. Astrauskaitė: VRK tvirtina, kad asmuo atitinka reikalavimus3
Tautos ir teisingumo sąjunga (centristai, tautininkai) į Pilaitės rinkimų apylinkės komisiją delegavo riaušių prie Seimo byloje kaltinamą Astrą Genovaitę Astrauskaitę. Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto (TTK) narys Andrius Vyšniau...
-
Ant Gedimino kalno netrukus vėl dirbs technika: ar nesugrius pilies bokštas?7
Ant Gedimino kalno netrukus vėl pasirodys sunkioji technika, nes pagaliau bus tvarkomas vienas prasčiausių šlaitų. Pasak Lietuvos nacionalinio muziejaus atstovų, šie darbai truks bene trejus metus ir dar nebus galutiniai. Tad lankytojams dar...
-
Vėl legioneliozės protrūkis: per keturis šių metų mėnesius – 16 susirgusių, trys žmonės mirė1
Per pirmuosius keturis šių metų mėnesius Lietuvoje užregistruota šešiolika legioneliozės atvejų, trys žmonės mirė, antradienį informavo Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). ...
-
Vilniaus mieste vyks Kunigaikščio Vaidoto bataliono pratybos
Šią savaitę Vilniaus mieste, Vilniaus ir Elektrėnų rajone vyks Kunigaikščio Vaidoto pėstininkų bataliono karių organizuojamos būrių vertinamosios pratybos „Juodoji strėlė 2024“. ...
-
Vilniaus rajono seniūnijoms paskirstyta 5,9 mln. eurų vietiniams keliams tvarkyti
2024 m. Vilniaus rajono seniūnijoms iš Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) vietiniams keliams tvarkyti paskirstyta 5 mln. 881 tūkst. eurų. ...
-
Vilniaus regiono startuoliams dirbtinio intelekto sprendimams – 15 mln. eurų4
170 Vilniaus regiono startuolių ir atžalinių įmonių skirta 15 mln. eurų paramos dirbtinio intelekto, blokų grandinės technologijų, robotikos procesų automatizavimo sprendimų kūrimui, antradienį pranešė Ekonomikos ir inovacijų ministerija....
-
Vilniuje svarstoma įrengti atminimo lentas V. Noreikai, Lietuvos narystės ES 20-mečiui
Vilniuje ketinama įrengti atminimo lentas garsiam operos solistui, buvusiam teatro vadovui Virgilijui Noreikai, taip pat Lietuvos narystės Europos Sąjungoje (ES) dvidešimtmečiui. ...
-
Prezidento rinkimuose sudalyvavę vilniečiai: rinkomės patikimą ir patriotišką kandidatą10
Sekmadienį vykstant prezidento rinkimams, savo balsą atiduoti atėję piliečiai teigia, kad pagrindinis jų pasirinkimo motyvas – kandidatų patriotiškumas bei gebėjimas užtikrinti stabilumą šalyje. ...
-
Sodinimo talkoje Žirmūnuose – gausus būrys sodintojų1
Šeštadienį vykusioje krūmų sodinimo talkoje, kurią organizavo Vilniaus miesto savivaldybė, dalyvavo daugiau nei 300 miestiečių. Palei Žirmūnų gatvę mažiau nei per valandą pasodinta apie 2100 krūmų. ...
-
Vilniuje surengtas protestas prieš Sakartvele svarstomą „užsienio agentų“ įstatymą10
Penktadienio vakarą Vilniuje surengtas protestas prieš Sakartvele svarstomą „užsienio agentų“ įstatymą. ...