Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) sekmadienį patvirtino, kad privalomasis referendumas dėl Konstitucijos pataisos siekiant išplėsti dvigubos pilietybes galimybes įvyko, tačiau sprendimas nepriimtas.
Nepavykus referendumui dėl dvigubos pilietybės įteisinimo, Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) lyderė Vilija Blinkevičiūtė teigia, kad dabar reikia atvėsti, bet klausimą spręsti turės kitos kadencijos Seimas, politikė siūlo peržiūrėti referendumo reikalavimus.
Nepavykus pilietybės referendumui, valdantiesiems ir opozicijai atstovaujantys 74 parlamentarai siūlo leisti išsaugoti pilietybę tiems, kurie įgyja NATO valstybės pilietybę.
Laisvės partijos pirmininkei Aušrinei Armonaitei prašant laikinai sustabdyti Lietuvos pasų atiminėjimą iš kitą pilietybę turinčių Lietuvos piliečių, vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė tikina ieškanti situacijos sprendimo būdų. Visgi ji pabrėžia, kad šiuo metu galiojančių įstatymų yra būtina laikytis.
Emocijos po nepavykusio referendumo nerimsta. Susirinkę visų partijų atstovai žada, jog daugybinę pilietybę, jei ne referendumu, vis tiek sugalvos, kaip įteisinti. Net prašo moratoriumo – kol klausimas neišspręstas, laikinai lietuvių pilietybių nenaikinti. O užsienio lietuviai lieja pyktį dėl nežinia kur pasimetusių 15 tūkst. balsavimo biuletenių.
Įvairių Seimo frakcijų atstovai, Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininkė Dalia Henke siūlo skelbti moratoriumą – laikinai stabdyti Lietuvos pilietybės atėmimą iš asmenų, įgijusių kitos valstybės pilietybę.
Referendumas dėl dvigubos pilietybės nepavyko. Suskaičiavus absoliučią daugumą balsų, referendume dalyvavo 1 mln. 396 tūkst. 828 arba 59 proc. rinkėjų. Iš jų pilietybės pokyčiams pritarė 1 mln. 11 tūkst. 14 arba 73,9 proc. balsavusiųjų, tačiau to nepakako.
Sekmadienį antrą kartą rengtam ir nepavykusiam referendumui dėl dvigubos pilietybės, jo iniciatorė, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos Seime narė Dalia Asanavičiūtė Seime registravo Pilietybės įstatymo pataisas.