„Kuo keistesnės istorijos – tuo man įdomiau“, – šypsosi rašytojas Herkus Kunčius, kurio naujausią operečių romaną „Šaltasis karas“ ką tik išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.
„Norėčiau, kad apibrėžtume save per tai, kas nežeidžia kitų, pavyzdžiui, peizažą“, – sako Bosnijoje ir Hercegovinoje (tuometėje Jugoslavijoje) gimęs, šiuo metu Vokietijoje gyvenantis rašytojas Saša Stanišićius. Jei žmonės pernelyg neakcentuotų tautos sąvokos, savęs nesuvoktų tik per vietą, kurioje gimė, niekada nebūtų įvykę daugybė karų.
Besibaigiantys metai pažymėti Rusijos agresijos prieš Ukrainą ženklu. Prieš metus kitus pasaulis gyveno kito karo – kovos su koronavirusu COVID-19 – nuotaikomis. Per pandemiją JAV rašytoja Jodi Lynn Picoult neketino rašyti, tačiau literatės prigimtis buvo stipresnė. Pasaulį pakeitusios krizės aštuntą mėnesį ji ėmėsi istorijos apie moterį, įstrigusią fantastiško grožio vietoje tuo metu, kai pasaulis pradeda griūti. Pasakojimas pasaulį išvydo kaip knyga „Norėčiau, kad būtum čia“.
Iš visų XX amžiaus Amerikos rašytojų tik nedaugelis taip nepelnytai pamiršti kaip Davidas Karpas (1922–1999). Savo laiku jis padarė karjerą, kurios pavydėtų dauguma rašytojų, tapo garsiu, kritikų liaupsinamu romanistu būdamas trisdešimties ir scenaristu, apdovanotu „Emmi“, – keturiasdešimties.
Lietuvos rašytojų sąjungos leidyklos išleistas vienos garsiausių skandinavų rašytojos Monikos Fagerholm romanas „Kas nužudė bembį?“– tai stilizuotas pasakojimas apie moralę, moterų draugystę ir konkurenciją, nerūpestingą gyvenimą ir dūžtančias šeimas, nekaltybės mirtį ir tai, ar muzika išties gali pakeisti mūsų širdis.
Internete plinta širdį verianti septynerių metų berniuko Romano iš Lvivo nuotrauka. Vaikas tapo raketų Vinycos centre auka. Pasak Lvovo medikų, jo būklė – kritinė, todėl mažametis buvo evakuotas gydyti į užsienį, rašo „Ukrainska Pravda“.
„Knygų esmė – ryšys, žmonės jas skaito ir galvoja – ir aš taip jaučiuosi. O gal taip niekada nesijautė, bet tu jiems parodai, kad būna ir taip. Tikiu, kad tada jie gali tapti empatiški nepažintiems jausmams“, – sako Lietuvos skaitytojų jau pamėgta rašytoja Karen Swan, kurios romanas „Vasara be tavęs“ ką tik pasirodė lietuviškai.
Kone visos lietuvių autorės Akvilinos Cicėnaitės-Charles knygos parašytos gyvenant emigracijoje – Australijoje ir Naujojoje Zelandijoje. Vis dėlto gyvenimo ir čia, ir ten temą ji paliečia tik dabar, po dvylikos metų užsienyje, neseniai išleistame romane „Anglų kalbos žodynas“.
Praėjus dviem dešimtmečiams po romano „Žali“ pasirodymo rašytojas Marius Ivaškevičius pristato naują romaną „Tomas Mūras“. Tai atviras, drąsus, skausmingas ir galbūt dalį skaitytojų šokiruosiantis kūrinys. Autorius sako, kad šis romanas bus tam tikras visuomenės indikatorius, kiek tapome laisvesni, atviresni pasauliui.
Latvių rašytojo ir dramaturgo Mario Bėrzinio romanas „Švino skonis“ – vienas pirmųjų latvių grožinės literatūros kūrinių Holokausto tema. Gal todėl šis romanas tapo skaitomiausias, sukėlė ypač daug diskusijų Latvijoje ir 2016 m. buvo išrinktas geriausiu Latvijos prozos kūriniu.